Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje ,išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini). deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ir savivaldybė, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadovu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

G. S. būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), vadovu laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 str. 1d. būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė MB „Pamatukas“ buhalterinę apskaitą, o būtent,

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, kaltinamajam, jo gynėjui , civilinio ieškovo atstovui ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti ir ištirti kiti byloje esantys įrodymai (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnio 2 dalis).

2018-11-13 pagal atskirąjį pavedimą B. S., apklausta liudytoja, parodė, kad 2018 m. balandžio – gegužės mėn. ieškojo, kas galėtų atlikti statybos (gyvenamojo pastato stogo konstrukcijų ir perdangos montavimo) darbus adresu (duomenys neskelbtini) Socialiniuose tinkluose “facebook” paskelbė skelbimą, kad ieško rangovų, į kurį atsiliepė (duomenys neskelbtini) ir susitarė, jog direktorius G. S. atvyks apžiūrėti būsimų darbų. Jam atvykus, sutarė darbų atlikimo kainą, tačiau galutinės sumos neaptarė. 2018-07-23 vėl atvyko (duomenys neskelbtini) direktorius ir pasirašė darbų atlikimo sutartį, po kurios pradėjo darbus. Atliekant darbus dirbo pats G. S. bei du vaikinai – J ir dar vienas, galimai N . Gyvenamojo namo stogo konstrukcijų ir perdangos montavimo darbus baigė 2018-08-21, o 2018-09-01 sudarė sutartį dėl tuo pačiu adresu esančio garažo stogo montavimo darbų. Kas atliko garažo montavimo darbus – neatsimena. Už darbus atsiskaitydavo etapais, pinigus visus kartus mokėjo G. S. ir vedė išmokamų avansų žiniaraštį, kuriame pasirašydavo ir pati ir G. S.. Žiniaraštyje nurodytos atsiskaitymo datos ir sumokėtų pinigų suma. Už statybos darbus gyvenamajame name sumokėjo 7320 eurų, o už garažo statybos darbus 2100 eurų. Jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų gavimą G. S. neišdavė. (t. 1, b.l.27 - 36 )

J. A., apklaustas liudytoju, parodė, kad G. S. jam pasiūlė padirbėti ir 2018 m. liepos mėnesio pabaigoje, greičiausiai 30 d. pradėjo gyvenamojo namo stogo dengimo darbus. Kartu dar dirbo ir N. B. . namo savininkai pinigus, už atliktus darbus , mokėjo G. S., o jis mokėjo per savaitę 200 eurų. Iš viso gavo 800 eurų už darbą. Jokių sutarčių nebuvo sudaręs, verslo liudijimo neturėjo. ( t.1.b.l.37-39).

N. B. , apklaustas liudytoju, parodė, kad 2018m. vasarą G. S. pasiūlė jam padėti atliekant statybų darbus. Jis sutiko važiuoti į Klaipėdos rajoną, kur buvo nuvežtas. Statybose dirbo trise, o jis padėjo tik vieną dieną. Po ko išvyko namo. Jokių pinigų už pagalbą prie statybų iš G. S. negavo. (t.1, b.l. 40-42).

J. P., apklausta liudytoja, parodė, kad G. S. yra jos sugyventinis. G. S. buvo sutaręs atlikti statybų darbus Klaipėdos rajone. Kadangi jis neturi vairuotojo pažymėjimo, tai ji sutiko nuvežti į objektą, kur reikėjo uždengti stogą. 2018m. liepos mėnesį buvo atliekami darbai. Padėjo darbus atlikti ir jos sūnėnas N. B., tačiau už darbą jis nieko negavo. Po kiek laiko dar dirbo ir J. A., kokį atlygį ir kaip jis gavo nežino. B. S. išmokėjo dalį pinigų, o dalį liko skolinga(1t. b.l.43-46).

Aptartų įrodymų pagrindu (kaltinamojo visišku prisipažinimu, tarnybiniais pranešimais ir kitais rašytiniais bylos duomenimis) teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai. Nustatyta, jog būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini) vadovu laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 str. 1d. būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė LR BAĮ Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymus, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; LR BAĮ 12 str. 1 d. nurodymus, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; LR BAĮ 16 str. 3 d. nurodymus, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“; 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 10 p. (2018 05 23 Nr. 490 redakcija) nurodymus, kad „atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas įplaukas, išduoda „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „D. K. aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytą apskaitos dokumentą“; 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 p. (2010 06 02 Nr. 671 redakcija) nurodymus, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“, nes

2018 metais liepos – rugsėjo mėnesiais pagal 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. rugsėjo 1 d. darbų atlikimo sutartis, kartu su oficialiai neįdarbintu J. A. gim. (duomenys neskelbtini) darbų užsakovei B. S. atliko stogo dengimo bei kitus darbus dviejuose objektuose adresu (duomenys neskelbtini) už kuriuos užsakovė per devynis kartus sumokėjusi grynais 9420 EUR, po ko įmonės buhalterinėje apskaitoje fiksavo sąskaitą faktūrą TSZ Nr. 0244152 3400 EUR sumai bei įmonės kasos knygoje 2018-09-10 vienu įrašu įrašė 2100 EUR, tačiau šio įrašo kasos pajamų orderiu neužfiksavo, taip pat 7320 EUR sumai nesurašė dokumento - sąskaitos faktūros, tuo būdu nefiksavo darbų pardavimo ir gautų pajamų neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą. Be to, laikotarpiu 2018 m. liepos – rugpjūčio mėn. oficialiai neįdarbintam J. A., G. S. sumokėjo 800 EUR neoficialaus darbo užmokesčio, todėl remiantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais buvo neapskaičiuoti ir nesumokėti 558,14 EUR (iš jų 147,20 EUR gyventojų pajamų, 62,45 EUR sveikatos draudimo įmokų, 31,23 EUR socialinio draudimo įmokų, 317,26 EUR socialinio draudimo ir 31,23 EUR sveikatos draudimo įmokų) mokesčiai valstybei,

dėl ko iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Motyvuojamoji dalis

Šie veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje sudėtį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis ir jo gynėjas advokatas prašė teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Byloje apklausta S. S. parodė, kad pageidauja būti sūnaus laiduotoja ir prašo perduoti G. S. jos atsakomybėn pagal laidavimą be piniginio užstato. S. S. parodė, kad sūnaus finansinė padėtis yra sunki. Ji pasitarė su vyru ir nusprendė priimti sūnų su drauge gyventi pas save į butą Kauno rajone. Mano, kad Kauno mieste ir jo rajone yra lengviau susirasti darbo. Be to ji mano, kad gali padaryti sūnui teigiamą poveikį, nes su sūnumi palaiko artimus ir gerus santykius. Be to , sūnui vykdant veiklą, padės pati, o trūkstant žinių , prisidės prie buhalterio samdymo , kad ateityje sūnus nepadarytų analogiškų nusikaltimų. Ji pati yra mokytoja, vyras bedarbis, todėl šeimos finansinė padėtis sunki. Prašo teismo netaikyti užstato, nes tai tik dar labiau pablogintų šeimos materialinę padėtį.

2019-11-07 pateiktas S. S. prašymas dėl atleidimo nuo atsakomybės bei perduoti pagal laidavimą, kuriame ji nurodo, kad su sūnumi santykiai nuoširdūs , palaiko artimus ryšius. Mano, kad gali jam daryti poveikį, siekiant ateityje išvengti galimų teisės pažeidimų.

S. S. yra mokytoja, turimas darbo stažas daugiau nei 30 metų. Darbdavio charakterizuojama teigiamai. Neteista, administracine tvarka nebausta.

LR BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

G. S. yra padaręs apysunkį nusikaltimą. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką , administracine tvarka nebaustas (1 t., b.l.93-94). Dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino, ir nurodė, kad veiką padarė dėl savo buhalterinių žinių stygiaus. Tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat yra pagrindas manyti, kad G. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. G. S. teisiamas pirmą kartą už apysunkio nusikaltimo padarymą, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, įsipareigojo padarytą 558,14 eurų žalą atlyginti iki 2020-03-01. Teismo vertinimu, jau vien tik baudžiamasis procesas turėjo kaltininkui pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.). Asmuo, pateikęs prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, t.y. kaltinamojo mama yra neteista , administracine tvarka nebausta, dirba, darbe charakterizuojama teigiamai. Motinos ir sūnaus santykiai šilti, nuoširdūs, grįsti pasitikėjimu. Vertinant aptartas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad S. S. asmeninės savybės, gyvenimo būdas, veiklos pobūdis bei tarpusavio santykiai su sūnumi, leis daryti teigiamą įtaką G. S.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį S. S. atsakomybei. Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės skyrimo tikslai.

Teismas pažymi, kad laidavimas be užstato skirtina dar ir dėl to, kad kaltinamasis dirba, nes yra įsteigęs (duomenys neskelbtini), tačiau pajamos yra mažos, be to laiduotoja dirba mokytoja, pajamos tik 800 eurų, vyras nedirba, todėl užstato skyrimas tik dar labiau pablogintų ne tik G. S. , bet ir visos jo šeimos turtinę padėtį.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, laiduotojo veiklos pobūdį ir asmenybę bei daro išvadą, jog laidavimas vienų metų šešių mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Vadovaujantis išdėstytu ir pritaikius 40 str. normas bei atleidus G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 str. 1 d. pagal laidavimą, baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 235 str. 1 d.).

Atleidus G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 222 str. 1d. pagal laidavimą be užstato, vadovaujantis LR BK 69 str. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė - turtinės žalos atlyginimas, kadangi byloje yra padaryta materialinė žala.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys tenkintinas pilnai ir iš G. S. priteistina 147, 20 eurų žalos atlyginimo, kur ieškinį sudaro nedeklaruotos ir nesumokėtos į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokestis, už dirbusį J. A.. ( BPK 109-110 str. CK 6.249 str., 6.263 str.). ( 66-68). Kitų ieškinių byloje nėra, tačiau tai neužkerta kelio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinei ligonių kasai pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Procesinių išlaidų byloje nėra.

Kardomoji priemonė G. S. paskirta nebuvo, todėl ji ir neskirtina.

Daiktiniai įrodymai : MB „Pamatukas“ 2018m. kasos knyga, (duomenys neskelbtini) steigimo dokumentai, 2018-09-01 darbų atlikimo sutartis, 2018-09-10 sąskaita-faktūra Nr.0244152, kurie yra saugomi FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297-308 straipsniais 312 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

G. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai S. S.. Laidavimo terminą nustatyti 1(vieneriems) metus 6 (šešis) mėnesius.

Išaiškinti G. S., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai S. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Paskirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 69 straipsnyje, ir nustatyti , kad per tris mėnesius atlygintų nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Baudžiamąją bylą pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš G. S. ieškovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 147,20 eurų žalos atlyginimo, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš sąskaitų, įmokos kodas-6930.

Daiktinius įrodymus: (duomenys neskelbtini) 2018m. kasos knygą, (duomenys neskelbtini) steigimo dokumentus, 2018-09-01 darbų atlikimo sutartį, 2018-09-10 sąskaitą-faktūrą Nr.0244152, kurie yra saugomi FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo ir priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą , Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.