Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-737-298/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-21
Bylos Nr.
1-737-298/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42347-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Kaltinamasis
S. B.
Nukentėjusysis
K. O.
Advokatai
Antonas Kviatkovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-737-298/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42347-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.1.7.2.3;2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei, kaltinamajai S. B., jos gynėjui advokatui Antonui Kviatkovskiui, nukentėjusiajai K. O., vertėjai Alicijai Stančinskai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pensininkė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. nežymiai sutrikdė asmens sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent,

2020 m. spalio 17 d. apie 19.40 val. parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), tarnybinėje patalpoje, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją K. O., t. y. sudavė dešine ranka jai į veidą, tuo padarydama nukentėjusiajai K. O. odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė jai fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

S. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo nepripažino ir teisme parodė, kad ji gyvena apie 300 m. atstumu nuo parduotuvės. Jos sūnus yra priklausomas nuo alkoholio, todėl keletą kartų kreipėsi į parduotuves savininką, kad jie neparduotų jos sūnui alkoholio į skolą. Jei norėdavo nusipirkti į skolą, tai reikėjo sumokėti už du butelius. V.- kita pardavėja, jai pasakojo, kad parduotuvės savininkas leidžia į skolą parduoti alkoholį jos sūnui. Nukentėjusioji taip pat parduodavo alkoholį jos sūnui į skolą. Sūnus prašydavo, kad ji jam duotų pinigų, nes jam reikia grąžinti skolą parduotuvei. Sūnus jai pasakė, kad turi K. O. grąžinti 11 eurų skolą, ji pasakė, kad pati nuneš pinigus. Apie 19:50 val. nuėjau į parduotuvę. Kai ji užėjo į parduotuvę, iš jos išėjo kaimynas, parduotuvėje daugiau žmonių nebuvo. Kai ji įėjo į parduotuvę, K. O. nešė vandenį iš sandėlio. K. O. pasakė, kad jos sūnus jai nieko neskolingas. Nesudavė K. O., ji tik ištiesė ranką, norėjo sustabdyti K. O.. Nenorėjo jos sužeisti. Nelietė K. O. veido. K. O. buvo sandėliuke ir įbėgo į parduotuvę. Grąžino sūnaus skolą parduotuvei, 11 eurų paliko ant prekystalio. Nesutinka su nukentėjusios pareikštu civiliniu ieškiniu. Po įvykio K. O. buvo atėjusi pas ją (b. l. 125).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu S. B. parodė, kad jos sūnus R. B. niekur nedirba, neturi jokių pajamų, jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Alkoholinius gėrimus ir maisto produktus jis imdavo skolon. Kadangi sūnus neturi jokių pajamų, ji turi atsiskaityti už jo skolas parduotuvėje. Viskas tai tęsiasi jau 3 metus, dėl ko jai trūko kantrybė. 2020 m. spalio 17 d. vakare, galimai apie 20 val. nuėjo į parduotuvę, esančią jos gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) kaime. Norėjo atsiskaityti už sūnaus skolas bei pakalbėti su pardavėja, kad daugiau neduotų jokių prekių bei alkoholio jos sūnui skolon. Parduotuvės patalpoje sutiko pardavėją, kuri išėjo iš sandėlio ir rankose nešė pakuotę vandens. Ji sustabdė ją, nes norėjo pakalbėti. Pokalbio metu prašė jos, kad daugiau neduotų skolon jos sūnui alkoholinių gėrimų. Parduotuvės pardavėja K. O. įžeidė ją necenzūriniais žodžiais. Ji jos perklausė, ką ji pasakė. Pardavėja vengė bendravimo su ja, bandė nueiti į kitą parduotuvės patalpą. Ji norėdama sustabdyti pardavėją, griebė jai už palaidinės. Galimai tuo metu, netyčia užkabino jai nosį. Žaloti jos nenorėjo. Jokių sužalojimų ant jos veido nematė. Kai pardavėja nuėjo į kitą parduotuvės patalpą, ji nuėjo paskui ją, nes kaip minėjo, atėjo atsiskaityti už sūnaus skolas. Tuo metu parduotuvės patalpoje pirkėjų nebuvo. Grąžinus pinigus, iš karto išėjo iš parduotuvės. Konflikto metu nenorėjo jos sužaloti, sukelti jai fizinio skausmo ar kitaip jai pakenkti. Nėra įsitikinusi, kad galėjo jai apdraskyti nosį, nes trečią dieną po įvykio pardavėja K. O. buvo atėjusi pas ją į namus ir rodydama į akį sakė, kad po jos veiksmų jos atžvilgiu, pas ją po dešine akimi mėlynė. Dėl nosies ji nieko jai neminėjo (b. l. 66-67).

Nukentėjusioji K. O. teisme parodė, kad dirbo parduotuvėje, dažniausiai dirbo savaitgaliais. Parduotuvė dirba iki 20 val. Apie 19:40 val. į parduotuvę užėjo S. B.. Prieš tai buvo daug pirkėjų. S. B. pradėjo ant jos rėkti, keikti ją necenzūriniais žodžiais, kodėl pardavė alkoholį jos sūnui. Vaizdo įraše matosi, kaip S. B. griebė jai už veido. Ji nuėjo prie kasos, kur buvo duju balionėlis, tačiau jo nepanaudojo. S. B. nieko nepaaiškino. Ji nevartojo necenzūrinių žodžių S. B. atžvilgiu. Baigus darbą, išėjo iš parduotuvės. Vietiniai gyventojai jai pasakė, kas buvo užėjusi į parduotuvę ir apdraskė jos veidą. Kreipėsi į policiją, parašė pareiškimą, nes pasirodė nubrozdinimai. Buvo S. B. sūnus, norėjo susitarti, pasakė adresą. Nuėjo pas S. B., tačiau ji jos neatsiprašė. Yra pardavusi S. B. sūnui alkoholio, jis yra suaugęs ir turi teisę įsigyti alkoholio, jis visada turėdavo pinigų. Įvykio dienos rytą S. B. sūnus buvo atėjęs į parduotuvę ir prašė parduoti alkoholio į skolą, tačiau ji nesutiko. Būdavo daug prašymų parduoti į skolą, tačiau ji niekada nesutikdavo. Po įvykio kreipėsi į gydyto įstaigą, negalėjo dirbti apie savaitę. Palaiko savo 300 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Keitė darbą, reikėjo važinėti į darbo pokalbius, keistai žiūrėjo į jos išvaizdą, ilgai užtruko kol užgijo (b. l. 124-125).

Nukentėjusioji K. O. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nepažinojo moters, kuri 2020 m. spalio 17 d. parduotuvėje nagais sudraskė jai veidą. Parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbo puse etato, dažniausiai dirbo savaitgaliais, todėl nelabai pažįsta vietinių pirkėjų. Jai išėjus iš sandėlio, moteris iš karto, be jokios priežasties, pradėjo rėkti ant jos ir kaltinti ją, kad ji, jos manymu, pardavinėja alkoholinius gėrimus jos sūnui. Kas toks yra jos sūnus ji nežinojo, todėl nesuprato, apie ką ji kalba. Ji stengėsi vengti konflikto. Jai bandant išeiti iš parduotuvės sandėlio patalpos į kitą patalpą, kurioje yra kasa, moteris dešine ranka apdraskė jai veidą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Po šių moters veiksmų, ji nuėjo už prekystalio, prie kasos. Moteris dar kurį laiką konfliktavo, t. y. vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu, tačiau tiksliai ką sakė, kaip ją vadino, nurodyti negali, nes neprisimena. Po to, moteris išėjo. Ji kreipėsi į teismo medicinos tarnybą, ją apžiūrėjo (b. l. 31-34).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad 2020 m. spalio 18 d. pranešėja K. O. pranešė, kad 2020 m. spalio 17 d. apie 19:30 val. į parduotuvę UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), atėjo nepažįstama moteris, kuri ėmė rėkauti, ją įžeidinėti, apdraskė jai nosį, grasino, kad su ja susidoros. Kitą dieną sužinojo, kad ją užpuolusi moteris yra S. B. (b. l. 3-4).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole su fotolentele užfiksuota, kad K. O. parodė, kad dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) pardavėja- kasininke. 2020 m. spalio 17 d., jai būnant darbe, o būtent parduotuvės sandėlyje, ji išgirdo, kad kažkas užėjo į parduotuvės patalpą. Išėjus iš sandėlio, pamatė jai iki šiol nematytą moterį, kuri iškart be jokios priežasties pradėjo ant jos rėkti ir kaltinti ją, kad ji, jos manymu, pardavinėja alkoholinius gėrimus jos sūnui. Vengdama konflikto, bandė išeiti iš tos parduotuvės patalpos į kitą patalpą, kurioje yra kasa. Jai bandant išeiti, minėta moteris dešinės rankos pirštų nagais sudraskė jai veidą, jautė fizinį skausmą. Po to, ji nuėjo už prekystalio, prie kasos. Moteris dar kurį laiką konfliktavo, o po to išėjo. Baigusi darbą išvažiavo namo, policijos tą vakarą nekvietė. 2020 m. spalio 18 d. atvykusi į darbą iš vietinių gyventojų sužinojo, kad smurtą prieš ją panaudojo S. B., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini). Nuėjus minėtu adresu ir pasibeldus į duris, jas atidarė S. B., kuri smurtavo prieš ją. Įsitikinusi, kad minėtu adresu gyvena būtent ta moteris, kuri 2020 m. spalio 17 d. buvo atėjusi į parduotuvę ir panaudojo fizinį smurtą prieš ją, ji internetu pranešė apie įvykį policijai. Nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, kur ją apžiūrėjo ir išdavė apžiūros pažymą. Parduotuvės patalpoje, kurioje įvyko minėtas įvykis, įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Protokole taip pat užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Įvykio vieta yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvė. Įėjimas į parduotuvės patalpą yra iš lauko. Parduotuvės patalpos dešinėje pusėje stovi metalo ir stiklo konstrukcijų lentyna, ant kurios sudėtos pardavinėjamos prekės, šalia ant grindų sudėtos įvairios dėžės ir pardavinėjamos prekės. Priešais įėjimo į parduotuvės patalpą duris įrengtas praėjimas į kitą parduotuvės prekybinę patalpą. Patalpos sienos apkaltos plastikinėmis dailylentėmis, įrengtas dienos šviesos šviestuvas. Apžiūrimos patalpos kairiajame kampe virš įėjimo į patalpą durų įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Patalpa tvarkinga, grumtynių požymių nėra (b. l. 9-14, 15-19).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo peržiūrėti trys vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu ,,IMG_3352”, užfiksuota moteris, kuri ateina prie parduotuvės. Moteris užsidėjusi dryžuotą baltai- juodos ir raudonos spalvos gobtuvą, apsirengusi džemperiu, tamsios spalvos kelnėmis, avi tamsios spalvos su baltu padu batus, ant galvos dėvi kepurę (toliau - Moteris Nr. 1). Parduotuvėje įrengtos dvigubos įėjimo durys. Raudonos spalvos durys iš lauko pusės atidarytos, baltos spalvos vidinės durys uždarytos. Moteris Nr. 1, atidariusi baltos spalvos parduotuvės įėjimo duris, įeina į parduotuvę. Vaizdo įraše pavadinimu ,,IMG_3353”, užfiksuota parduotuvės patalpa. Patalpos dešinėje pusėje stovi juodos spalvos konstrukcijų stelažas, ant kurio sukrautos parduodamos prekės, taip pat dešinėje pusėje įrengta baltos spalvos lentyna, ant kurios sukrautos įvairios prekės. Patalpos kairėje pusėje ir priekyje įrengtos baltos spalvos durys, kurios yra atidarytos. Į parduotuvės patalpą įeina moteris (toliau - Moteris Nr. 1). Jai įėjus į patalpą, pro dešinėje patalpos pusėje esančias duris į tą pačią parduotuvės patalpą įeina kita moteris (toliau - Moteris Nr. 2), apsirengusi šviesios spalvos, ilgomis rankovėmis marškinėliais, tamsios spalvos kelnėmis, rankose laiko butelius. Moteris Nr. 1 dešine ranka trenkė Moteriai Nr. 2 į veido sritį. Moteris Nr. 2 pro atidarytas baltos spalvos duris išeina į kitą parduotuvės patalpą. Moteris Nr. 1 nueina paskui ją ir uždaro duris. Po to, durys atsidaro ir Moteris Nr. 1 išeina, iškart apsisuka grįžta atgal ir uždaro duris. Po kelių sekundžių durys atsidaro, Moteris Nr. 1 išeina, praeina pro parduotuvės patalpą link išėjimo iš parduotuvės durų, atsidaro jas ir išeina iš parduotuvės. Vaido įraše pavadinimu ,,IMG_3354”, užfiksuotas parduotuvės pastatas. Raudonos spalvos įėjimo durys iš lauko pusės atidarytos, baltos spalvos vidinės durys uždarytos. Pro minėtas duris iš parduotuvės išeina Moteris Nr.1 ir nueina nuo parduotuvės pastato (b. l. 54-56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 3129/2020(01) nurodyta, kad remiantis K. O., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumento duomenimis, K. O. kliniškai nustatytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku, galimai briauną turinčiu daiktu. Sužalojimas padarytas galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. spalio 17 d. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 41-42).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamoji S. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė savo kaltę, teigė, kad nelietė nukentėjusios veido, ji tik norėjo sustabdyti nukentėjusiąją. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad norėdama sustabdyti pardavėją, griebė jai už palaidinės. Galimai tuo metu, netyčia užkabino jai nosį. Teismas šiuos kaltinamosios parodymus laiko jos gynybine versija, kurią paneigia kita bylos medžiaga.

Teismas, susipažinęs ir įvertinęs bylos medžiagą, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad S. B. kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šias savo išvadas teismas, grindžia nuosekliais nukentėjusios parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, vaizdo medžiaga, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga.

Nors kaltinamoji S. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad ji nelietė nukentėjusios veido, o tik norėjo ją sustabdyti, tačiau tai paneigia byloje esantis vaizdo įrašas pavadinimu ,,IMG_3353”, kuriame užfiksuota, kad kaltinamoji S. B. dešine ranka trenkė K. O. į veido sritį ir stūmė ją atgal, kaire ranka bandė sugriebti už nukentėjusios nugaros. Vaizdo įraše aiškiai matoma, kad kaltinamoji iškelia dešinę ranką ir ja suduoda nukentėjusiajai į veidą ir stumia ją atgal, o ne bando sustabdyti nukentėjusiąją. Minėta vaizdo medžiaga patvirtina nukentėjusios K. O. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusios parodymais ir jais nesivadovauti.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad S. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – nežymiai sutrikdė K. O. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. jos veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamosios asmenybę: neteista (b. l. 82), nebausta administracine tvarka, (b. l. 83), ištekėjusi, pensininkė. Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 68).

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 18,80 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (b. l. 48-50). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad K. O. dėl sužalojimų 2020 m. spalio 18 d. kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Gydymo įstaigoje jai buvo suteikta otorinolaringologo konsultacija, nustatytas nosies paviršiaus sužalojimas, nubrozdinimas.

Teismas, įvertinęs civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį su priedais, bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl kaltinamosios veiksmų patyrė turtinės žalos, civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str.).

Nukentėjusioji pateikė 300 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad kaltinamosios jai padarytas sužalojimas (nosies nubrozdinimo) gijo iki 10 dienų, per tą laikotarpį ji turėjo dalyvauti darbo pokalbyje, dirbti viešoje vietoje, dėl ko patyrė moralinių nepatogumų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Sprendžiant klausimą dėl K. O. padarytos neturtinės žalos, teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusioji patyrė neturtinės žalos. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į nukentėjusiajai nustatytą sveikatos sutrikdymą ir jo trukmę, į patirtus neigiamus išgyvenimus, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais ir teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose, pripažįsta, kad nukentėjusiajai K. O. iš kaltinamosios priteistina 150 eurų neturinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė valstybės naudai iš kaltinamosios S. B. priteisti 398,88 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (b. l. 104). BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, ar teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia situaciją vertindamas individualiai, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju būtinumą kaltinamajai skirti gynėją numatė BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame įtvirtinta jog nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas, gynėjo dalyvavimas būtinas. Taigi įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas, gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, kas reiškia, kad kaltinamoji neturėjo teisės rinktis, ar jai gintis pačiai, ar su gynėjo pagalba. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš S. B., nesuderinamas su šios teise į gynybą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014; 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Remiantis tuo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamosios netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi teismas,

nusprendžia:

S. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Viliaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš S. B. 18,80 (aštuoniolika eurų 80 ct) Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusios K. O. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios S. B. priteisti 150 (vieno šimto penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. birželio 10 d. Nr. (12.32 Mr.) PT-4291 prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis