- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-07-28
- Bylos Nr.
- e1-1096-900/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17849-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- D. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini)“ darbininku, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metus;
2) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1-2 dalis subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metus 6 mėnesius;
3) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
4) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atliko,
yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė
D. V. 2022 m. gegužės 20 d. apie 20¹⁵ val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), katilinėje tyčia spyrė savo šeimos nariui – partnerei, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, L. S. į dešinę koją, sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnyje 2 dalyje.
Kaltinamojo (įtariamojo) D. V. paaiškinimais, užfiksuotais 2022 m birželio 8 d. apklausos protokole, kuriame nurodyta, kad tarp jo ir L. S. įvyko konfliktas. Abu buvo neblaivūs. Iš pradžių apsižodžiavo, vėliau L. S. jį pastūmė. Pyko ant L., kad ji girta kabinėjasi. Galėjo ir jis L. pastumti, taip pat spyrė jai į koją. Mano, kad L. skaudėjo. Viskas vyko namo katilinėje, šalia virtuvės. Gailisi. L. atsiprašė ir susitaikė.
Nukentėjusiosios L. S. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose, kuriuose teigiama, kad su D. V. gyvena apie (duomenys neskelbtini) m., veda bendrą ūkį. Gyvena jos mamai priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini).
Įvykio dieną, t. y. 2022 m. gegužės 20 d., abu gėrė alų. Vakare, galėjo būti apie 20¹⁵ val., namo katilinėje tarp jų kilo konfliktas. Nukentėjusioji pastūmė D. D. pašoko ir jai įspyrė į dešinę koją. Skaudėjo tą vietą, į kurią D. spyrė. Skausmas truko neilgai. 10 balų skalėje skausmą vertina 4 balais. Nukentėjusiosios teigimu, ji užkliuvo už kažkokio daikto, nes namuose daromi remontai. Dėl šio kritimo D. nekaltas. Tada ji dar kartą pastūmė D. Jis ją irgi pastūmė, bet ji nenugriuvo ir neužsigavo. Dar kartą pastūmė D., greitai pasiėmė telefoną ir išbėgo į lauką. Iškvietė policijos pareigūnus, kad neįvyktų dar didesnis konfliktas. Atvykstančių pareigūnų laukė lauke.
Kai nukentėjusioji skambino į bendrąjį pagalbos centrą, galėjo prikalbėti daug visko. Buvo labai pikta ant D. D. tik vieną kartą jai spyrė. Į medikus ir teismo medicinos ekspertus nesikreipė, nes nėra sužalojimo žymių. Įvykio metu abu buvo neblaivūs. Civilinio ieškinio nereiškia ir D. pretenzijų neturi.
Liudytojos V. M. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole, kuriame rašoma, kad ji su D. V. turi bendrą vaiką D. V.. Įvykio metu dukra buvo pas tėvą. Kilus konfliktui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė parvežė mergaitę namo. Dukra pasakojo, kad tėtis ir jo draugė namo grįžo neblaivūs, dar namuose gėrė alų. L. pastūmė tėtį, šis pastūmė ją ir tėtis lyg nugriuvo. L. mėtė į tėtį šlepetes. Tada D. paėmė L. už rankos, suspaudė ir liepė ramintis. L. pasakė, kad iškvies policiją, ir išbėgo žemyn bei iškvietė policijos pareigūnus. Tėtis su L. pykosi, vartojo necenzūrinius žodžius.
Liudytojos V. M. teigimu, dukra jai paskambino iškart, kai tik L. iškvietė policiją. Dukra buvo išsigandusi, kad vėl atvyks policija (iš vakaro mergaitę išvežė iš jos namų ir perdavė tėvui). Liudytoja V. M. informavo tyrėją S. J., kad yra blaivi, ir prašė parvežti dukrą jai. Liudytoja V. M. nežino, ar D. buvo išsigandusi. Mano, kad ne, nes ne pirmą kartą mato tokius dalykus. D. santykiai su tėčiu tikrai geri, bendrauja kasdien, eina pas jį pabūti.
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos S. J. 2022 m. gegužės 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji L. S. atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams teigė, jog partneris, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos, D. V. ją stumdė, dėl to ji nugriuvo ir trenkėsi galva į stalą, vėliau spyrė jai į dešinę koją ne mažiau kaip du kartus. Įvykio vietoje L. S. nustatytas 2,50, D. V. – 2,32 promilių girtumas.
Įvykio vietos apžiūros 2022 m. gegužės 21 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.
Papildomos įvykio vietos apžiūros 2022 m. birželio 15 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame paaiškėjus naujoms aplinkybėms užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.
Asmens apžiūros 2022 m. gegužės 30 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota L. S. kūno apžiūra. Akivaizdžių sužalojimų ant L. S. nenustatyta.
Apžiūros 2022 m. gegužės 25 d. protokolu, kuriame aprašyta garso įrašo nukentėjusiajai L. S. skambinant Bendrajam pagalbos centrui, apžiūra. Teigiama, kad garso įraše girdėti, jog nukentėjusioji L. S. Bendrojo pagalbos centro operatorei tvirtino, kad D. V. prieš ją smurtavo, stumdė, todėl ji pabėgo iš namų. Namuose liko nepilnametė D. V. dukra.
Kitų objektų apžiūros 2022 m. birželio 15 d. protokolu, kuriame aprašyta policijos pareigūnų „Body“ vaizdo ir garso kamerų daryto įrašo apžiūra. Teigiama, kad vaizdo įraše matyti, jog nukentėjusioji L. S. policijos pareigūnams tvirtino, kad D. V. ją stumdė.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.
Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dviejų metų (BK 140 str. 2 d.).
Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti D. V. 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR SADM; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); būti namuose nuo 24⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimo bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. V. 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR SADM; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); būti namuose nuo 24⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val. Į atliktos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. gegužės 20 d. 20⁵⁰ val. iki 2022 m. gegužės 21 d. 15¹⁵ val. Pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi, jo trukme ir baudžiamojo poveikio priemone.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Administracine tvarka nebaustas. 2012-2019 m. 4 kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą). 2021 m. vasario 25 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui; ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, eigą, trukmę, fizinio smurto intensyvumą, dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, teismas už nusikaltimo padarymą skiria jam vidutinio griežtumo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis (trukmė) parenkamas artimas sankcijos vidurkiui (BK 48 str. 2 d.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, laisvės apribojimo bausmė mažinama trečdaliu.
Kaltinamasis (įtariamasis) nuo 2022 m. gegužės 20 d. 20⁵⁰ val. iki 2022 m. gegužės 21 d. 15¹⁵ val. buvo laikinai sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka. Remiantis BK 65-66 straipsniais, laikino sulaikymo laikas (viena para) santykiu 1:2 įskaičiuojamas į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką ir laikoma, kad kaltinamasis atliko 2 laisvės apribojimo dienas.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – taikomas tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia
D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR SADM; uždrausdamas visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) iki 1 (vienerių) metų trukmės laisvės apribojimo bausmės, įpareigodamas D. V. per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR SADM; uždrausdamas visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktą laisvės apribojimo bausmę santykiu 1:2 įskaityti D. V. laikino sulaikymo laiką (vieną parą) ir laikyti, kad jis atliko 2 laisvės apribojimo dienas.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. V. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.
Išaiškinti D. V., kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 461 straipsnio 1 dalį nuteistasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (šiuo atveju - teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo skirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo, laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti D. V., kad pagal Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.
Išaiškinti D. V., kad pagal Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti D. V., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.