- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- e2S-1414-852/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08736-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- R. S., uždarosios akcinės bendrovės „Amber Marketing“
- Atsakovas
- M. B., H. H. B.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Objekta“, uždaroji akcinė bendrovė „Infanova“
- Kategorijos
- 3.1.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Amber Marketing“ bei atsakovų M. B. ir H. H. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų R. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Amber Marketing“ ieškinį atsakovams M. B. ir H. H. B. dėl delspinigių priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Objekta“, uždaroji akcinė bendrovė „Infanova“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų 4 023,00 Eur delspinigių. Pareikštą reikalavimą grindė tuo, kad atsakovai neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtintos taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – iki tam tikro termino neatliko namo stogo konstrukcijų remonto. Taikos sutarties 6 punkte buvo numatyta, kad neužbaigus taikos sutartyje nustatytų darbų, atsakovai privalo mokėti delspinigius, sudarančius 0,2 proc. nuo ieškovų atsakovams sumokėtos 11 175 Eur sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 23 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, atmetė šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisė lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų ir ieškovų tretiesiems asmenims.
3. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6017-925/2019 patvirtino tarp šalių sudarytą 2019 m. balandžio 2 d. taikos sutartį, kurioje šalys susitarė, jog atsakovai per taikos sutartyje nustatytus terminus atliks namo stogo konstrukcijų remontą, o jos 6 punkte susitarė dėl delspinigių mokėjimo netinkamai įvykdžius įsipareigojimus.
4. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir ji yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnis). Šalims išsprendus teisme nagrinėjamą ginčą taikos sutartimi bei teismui ją patvirtinus, negalimas pakartotinas to paties ginčo nagrinėjimas teisme naujoje byloje. Šalims neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius teismo patvirtintoje taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų, kiekviena suinteresuota šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto pagal šią sutartį išdavimo. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, kai yra teismo patvirtinta taikos sutartis, klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo sprendžiamas rašytinio proceso tvarka arba teismo posėdyje, tokiu būdu leidžiant šalims nurodyti savo pozicijas ir pateikti turimus įrodymus apie įsipareigojimų pagal taikos sutartį įvykdymą ar neįvykdymą ir būtinybę juos vykdyti priverstinai.
Šalies argumentai
5. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka, kai yra įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-6017-925/2019, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta 2019 m. balandžio 2 d. taikos sutartis tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl teismui priėmus tokį ieškinį, byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 3 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
6. Kadangi byla baigiama nepriimat teismo sprendimo dėl ginčo iš esmės, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė, atsižvelgdamas ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
7. Byla buvo pradėta ieškovams pateikus teisme nenagrinėtiną ieškinį, o atsakovai, teikdami procesinius dokumentus ir būdami atstovaujami advokato, neprašė bylą nutraukti ir jokiame procesiniame dokumente nenurodė abejonių dėl galimybės bylą nagrinėti teisme. Tik teismui gavus bylą nagrinėti iš naujo po apeliacinės instancijos teismo nutarties ir savo iniciatyva iškėlus klausimą dėl bylos nagrinėjimo galimybių, šalių atstovai tam tikra dalimi pripažino kliūčių bylą nagrinėti teisme buvimą. Dėl šių priežasčių teismas darė išvadą, kad tiek ieškovų, iniciavusių bylos iškėlimą, tiek atsakovų procesinis elgesys byloje buvo netinkamas, nulėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir padidėjimą, todėl teismas, nutraukdamas bylą, šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje bylas paskirstė tokiu būdu, jog iš šalių viena kitai nepriteisė patirtų bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismo vertinimu, nustačius, jog šalių elgesys procese nebuvo tinkamas iškėlus civilinę bylą ir nenurodant kliūčių dėl jos nagrinėjimo, trečiųjų asmenų patirtas 605 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisė jiems lygiomis dalimis iš šalių.
III. Atskirųjų skundų argumentai
9. Ieškovai pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Ginčas dėl taikos sutartyje nustatytos sąlygos atsakovams nustatytu terminu atlikti namo stogo konstrukcijų remontą turi būti nagrinėjamas ginčo teisena naujoje civilinėje byloje, o ne teismo posėdyje dėl vykdomojo rašo išdavimo.
9.2. Bylose dėl vykdomojo rašto išdavimo teismai nenustatinėja netesybų dydžio pagrįstumo, civilinės atsakomybės sąlygų, force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, išduodamas vykdomasis raštas, kai nevykdoma, o ne tada, kai netinkamai vykdoma, teismo patvirtinta taikos sutartis.
9.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6017-925/2019, kurioje teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, nebuvo ginčo dėl taikos sutarties netinkamo vykdymo ir konkrečių netesybų priteisimo. Skundžiama teismo nutartimi nutrauktoje civilinėje byloje kilęs ginčas nėra ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
9.4. Nutraukus bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, ieškovai netenka teisės teisme iš naujo reikalauti delspinigių priteisimo (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
9.5. Tretieji asmenys civilinėje byloje dalyvavo atsakovų pusėje, todėl nepriteisus bylinėjimosi išlaidų atsakovams, neturėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos tretiesiems asmenims.
10. Atsakovai pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį, priteisiant bylinėjimosi išlaidas atsakovams iš ieškovų, nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų tretiesiems asmenims; priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovams iš ieškovų, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Atsakovai nagrinėjant nutrauktą civilinę bylą buvo rūpestingi, laiku vykdė visus teismo įpareigojimus, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo jiems iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų tretiesiems asmenims.
10.2. Atsakovai sutiko su teismo nuomone, kad civilinė byla turėtų būti nutraukta, tačiau anksčiau apie tai nesusimąstė, todėl ir neteikė teismui prašymo nutraukti civilinę bylą. Be to, teismui kyla pareiga nustatyti, ar byla gali būti nagrinėjama teisme.
10.3. Teismų praktika dėl delspinigių, kylančių pažeidus teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, išieškojimo / priteisimo yra nevienoda: Vilniaus apygordos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1687-912/2019 tokiu atveju išduotas vykdomasis raštas, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-55-186/2019 ginčas dėl delspinigių išnagrinėtas ginčo teisena. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, ginčas dėl delspinigių priteisimo turėtų būti sprendžiamas atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-481/2010).
Motyvuojamoji dalis
10.4. Nutrauktoje civilinėje byloje nebuvo atsakovų kaltės ir nėra priimtas palankus sprendimas ieškovams, todėl atsakovams pagrįstai priklauso teisė į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
13. Byloje keliamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu ir paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.
14. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6017-925/2019 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis. Taikos sutartimi atsakovai įsipareigojo savo pastangomis ir rizika atlikti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijų darbus. Taikos sutarties 6 punkte ginčo šalys nustatė, kad atsakovai, laiku neužbaigę sąmatoje nurodytų darbų, moka ieškovams delspinigius, sudarančius 0,2 proc. nuo ieškovų atsakovams sumokėtos 11 175 Eur sumos už kiekvieną uždelstą dieną. 2020 m. kovo 25 d. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti jiems iš atsakovų solidariai 4 023 Eur delspinigių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 23 d. nutartimi bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad dėl to paties ginčo yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir yra vykdytinas dokumentas, dėl kurio išdavimo sprendžiama CPK 646 straipsnyje nustatyta tvarka. Šalys, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskiruosius skundus, kuriuose prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Nurodė, kad tais atvejais, kai nevykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties nuostatos dėl delspinigių priteisimo, šalių ginčas turi būti nagrinėjamas ginčo teisena. Taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
15. Kasacinis teismas, kuris formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant bei taikant įstatymus, kitus teisės aktus, yra išaiškinęs, kad taikos sutarties ypatumas yra tas, jog, teismui ją patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, taikos sutartis, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka. Tačiau tai nereiškia, kad, vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį, negali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas teismo tvarka. Teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo proceso metu tarp šalių kilus ginčui dėl pagrindinių sutarties sąlygų pažeidimo ir netesybų už tai mokėjimo, suinteresuotai šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo ir vykdomasis raštas dėl netesybų gali būti išduotas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Atvejai, kada, šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl reikalavimų tenkinimo ir vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą, gali būti itin reti. Paprastai tai atvejai, kada atsisakoma išduoti vykdomąjį raštą dėl reikalavimų, kurių pagrindas yra ne tiesioginis, bet išvestinis iš kitos taikos sutarties šalies pareigos vykdyti tokios sutarties sąlygas, inter alia, kai reikalaujama mokėti netesybas dėl to, kad taikos sutarties šalis pažeidė pagrindines sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017, 32 punktas, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-289-790/2021, 17 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susidarė būtent tokia situacija, kuri nurodyta paminėtose aukštesnės instancijos teismų nutartyse: šalys, spręsdamos kilusį ginčą, tarpusavio nuolaidų būdu sudarė taikos sutartį, kurią patvirtino teismas; taikos sutartimi šalys susitarė dėl atsakomybės už šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Ieškovai, paduodami teismui ieškinį, nurodė, kad atsakovai laiku neįvykdė taikos sutarties – neužbaigė sąmatoje nurodytų darbų, todėl pareiškė ieškinį dėl netesybų – delspinigių priteisimo. Taigi, ieškovams atsirado materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo.
17. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis nurodyta teismo praktika, sutiktina su apeliantų (ieškovų ir atsakovų) atskiraisiais skundais, kad šioje byloje kilęs ginčas nėra tapatus šalių ginčui, išspręstam teismo patvirtinta taikos sutartimi, todėl pirmosios instancijos teismas suklydo atsisakydamas nagrinėti bylą ir ją nutraukdamas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. Kiti atskirųjų skundų argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
19. Kadangi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų neskirsto.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.