Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui K. S. (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prievolių padalijimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM), Mažoji bendrija „Penktas šansas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, GelvoraSergel, UAB, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašo panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Kauno Švč. Mergelės Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) rektorate, apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), atliktą Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui – prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini) “, po santuokos sudarymo įrašo panaikinimo pripažinti asmeninėmis atsakovo K. S. prievolėmis (nurodytos ieškinyje) ir jų vykdymą priteisti asmeniškai atsakovui K. S.. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, atsakovui palikti jam asmenines nuosavybės teise priklausantį automobilį FT 50QT-E.25, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo nedalinti. Po santuokos sudarymo įrašo panaikinimo ieškovei ir atsakovui nepriteisti materialinio išlaikymo vienas kitam, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūko nuo 2022 m. gegužės 25 d., nuo tada sutuoktiniai gyvena skyrium, neveda bendro ūkio. Yra pasinaudota privalomąja ikiteismine mediacija. Ieškovė išėjo iš namų dėl nesibaigiančių tarpusavio pykčių, 2022 m. rugsėjo 18 d. buvo paskutinis šalių susitikimas. Šalys bendravo žinutėmis, atsakovas žodžiu sutiko skirtis, tačiau vėliau telefonu buvo nepasiekiamas, buvo informuotas apie mediacijos procesą, bet neragavo į raginimą pradėti tvarkyti skyrybų dokumentus. Santuokos pradžioje šalys sutarė gerai, tačiau pradėjus vesti bendrą ūkį santykiai pablogėjo, atsirado nesutarimai, tarpusavio charakterių nesuderinamumas, skirtingas požiūris į gyvenimą ir vertybes. Matydamos tarpusavio skirtumus, abi šalys nedėjo pastangų išsaugoti santuokinius ryšius. Gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų, yra netikslingas. Faktiškai šeimos nėra, o iniciatyvos gerinti santuokinius santykius ir rūpintis šeimos emocine, psichologine ir socialine gerove nebuvo. Tai patvirtina faktą, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Prašo neskirti termino susitaikymui.

Teismo posėdyje ieškovė A. S. paaiškino, kad santuoka nutrūko dėl charakterių nesutapimo, šalys atskirai lankėsi pas psichologą, bet tai nepadėjo. Todėl pradėjo gyventi atskirai. Paskutinį kartą buvo susitikę ir kalbėjosi 2022 m. rugsėjo 18 d. Atsakovas sutiko skirtis, tačiau vėliau vis keitė nuomonę – tai sutinka skirtis, tai nesutinka, atidėliojo klausimo sprendimą, dokumentų tvarkymą. Ji pateikė savo ir atsakovo susirašinėjimą per Wiber programą, patvirtina, kad tai tikrai jos ir atsakovo susirašinėjimas. Jai nėra jokio tikslo pateikti teismui kito asmens žinutes. Atsakovas turi kitą moterį, santuokos išsaugoti nėra prasmės. Ji nežino atsakovo gyvenamosios vietos, jos žiniomis, atsakovas dažnai lankosi pas mamą V. S., todėl mediacijai buvo nurodytas jos adresas (duomenys neskelbtini), ji įsitikinusi, kad mama atsakovui pranešė apie gautą pranešimą dalyvauti mediacijoje. Santuokos metu jie įsigijo televizorių, buities daiktų, pirktų už vestuvėse dovanotus pinigus, tačiau dalintis šių daiktų ji nepageidauja, jie lieka atsakovui. Tvarkant skyrybų dokumentus ji sužinojo apie atsakovo skolas, apie kurias anksčiau nežinojo.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė N. Š. paaiškino, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo didesnė, tačiau ieškovė sutinka skirtis dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nedidinti bylinėjimosi išlaidų. Prievolės yra atsakovo, įgytos iki santuokos sudarymo, atsirado dėl atsakovo veiksmų, apie šias skolas ieškovė nežinojo, nežinojo, kad atsakovo atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos. Prievolės neatsirado dėl šeimos poreikių tenkinimo. Išlaikymo ieškovė neprašo priteisti šalims viena iš kitos. Dėl atsakovo nebendradarbiavimo, nusišalinimo nuo skyrybų klausimo sprendimo, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Prašo iš atsakovo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas, kai buvo kreiptasi į jį elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), nepatvirtino, kad sutinka procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu. Deklaruotoje gyvenamojoje vietoje atsakovas jam siųstų teismo dokumentų nepriėmė, paštas grąžino siuntą su atžyma, kad siunta neatsiimta per saugojimo terminą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nedirba, todėl procesinių dokumentų jam įteikti per darbovietėje negalima. Atsakovui K. S. procesiniai dokumentai įteikti 2024 m. vasario 22 d. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies tvarka – deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Atsakovas per teismo nustatytą 14 d. terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nustatyta, kad pranešimas apie privalomą mediaciją atsakovui išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), t. y. jo mamos adresu, žinant, kad atsakovas ten lankosi ir dokumentai jam bus perduoti. Todėl nėra pagrindo teismui manyti, kad apie privalomą mediaciją ir galimybę ja pasinaudoti atsakovui pranešta netinkamai. Sprendimas, kaip nurodė ieškovė, siųsti pranešimą jo mamai buvo priimtas žinant atsakovo nenorą asmeniškai priimti jam siunčiamus dokumentus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir dokumentų priėmimo ignoravimą (pašto dėžutė buvo perpildyta siunčiamais laiškais (apie skolas, įspėjimais), gauti laiškai būdavo išmetami. Apie teismo posėdį atsakovui pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis), paskelbiant apie bylos nagrinėjimą teismo parengiamajame posėdyje teismų pranešimų tinklapyje ir papildomai siunčiant teismo šaukimą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Į teismo parengiamąjį posėdį atsakovas neatvyko, nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, apie svarbias nedalyvavimo posėdyje priežastis nepranešė. Byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui K. S. (CPK 246 straipsnio 1 dalis).

CPK 231 straipsnio 5 dalis nenumato, kad yra reikalingas šalių sutikimas pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. CPK 231 straipsnio 5 dalies yra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, jog papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Teismas įsitikino, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi. Todėl iš karto pradėjo žodinį bylos nagrinėjimą ir nutarė išspręsti bylą iš esmės.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovas, 2023 m. gruodžio 21 d. sistemos duomenimis, skolingas valstybės biudžetui 4 495,64 Eur baudų. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo turto dalimi bendrame turte. Patikslinto ieškovės ieškinio neginčija ir prašo sprendimą šioje civilinėje dalyje, įvertinus teisines ir faktines aplinkybes, priimti teismo nuožiūra. Prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos atstovui.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime nurodė, kad ieškinyje nurodyta, kad K. S. skola Biurui po santuokos nutraukimo išliks asmenine atsakovo prievole. Tokiai nuostatai neprieštarauja, neprieštarauja prašymui nutraukti santuoką.

Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime nurodė, kad atsakovo skola Fondo biudžetui yra 439,64 Eur, neprieštarauja ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimui ieškinyje nurodytomis sąlygomis, prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui.

Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Teisme gauti trečiųjų asmenų GelvoraSergel, UAB, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, VSDFV Kauno skyriaus prašymai bylą teismo posėdyje nagrinėti nedalyvaujant jų atstovams.

Tretiesiems asmenims tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, prašymai bylos nagrinėjimą atidėti negauti. Byla nagrinėjama nedalyvaujant trečiųjų asmenų atstovams (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad ieškovė A. S. (iki santuokos – (duomenys neskelbtini) ), gimusi (duomenys neskelbtini), ir atsakovas K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) rektorate. Santuoka įregistruota Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys vaikų nesusilaukė. Ieškinyje nurodoma, kad šalys kartu gyveno iki 2022 m. gegužės 25 d.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės

Sutuoktiniai bylos nagrinėjimo metu susitaikyti nepageidavo. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Prie ieškinio pateiktomis šalių susirašinėjimo žinutėmis nustatyta, kad atsakovas sutiko su skyrybomis, rašė, kad ieškovė tvarkytų dokumentus, nemato išeičių, „skiriamės“, tačiau vėliau nenorėjo tvarkyti jokių dokumentų, kaip nurodė ieškovė, ignoravo jam siunčiamus pranešimus, nebendravo telefonu, neatsakė į žinutes, buvo priešiškai nusiteikęs.

Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo pernelyg skubus santuokos sudarymas, neketinant gyventi kartu, nerimtas požiūris į santuoką, santuokinį gyvenimą, įsipareigojimus vienas kitam, ūkio vedimą. Kadangi abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas.

Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje įstatymų nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad nei Lietuvos Respublikos CK, nei kituose įstatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos santykiams pagal analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3.49 straipsnis), santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3.24 straipsnis) nuostatos. Teismas, tenkindamas reikalavimą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49, 3.60–3.72 straipsniai). Dėl bažnytinės santuokos nutraukimo/pripažinimo negaliojančia šalys turi kreiptis į bažnytinį tribunolą.

CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Šalių mediacija nepavyko, atsakovas joje nepageidavo dalyvauti, šalims taip pat nepavyko panaikinti santuokos apskaitos įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys pradėjo gyventi atskirai nuo 2022 m. gegužės mėnesio, atsakovas artimai bendrauja su kita moterimi. Ieškovė, prašydama panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažįsta ir savo kaltę dėl santuokos faktinio iširimo. Detalesnių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų kaltę, šalys nenurodo ir neteikia tai pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad dėl abiejų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, o tai vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą. Šalių veiksmai nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), jos savo elgesiu ar neveikimu, nenoru spręsti konfliktines situacijas, sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažįstama, kad santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Šalių santuoka laikoma iširusia, nes šalys kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Šalims neprašant skirti termino susitaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširusi, terminas susitaikymui neskirtinas (CK 3.64 straipsnis). Santuokos apskaitos įrašas panaikinamas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuokos apskaitos įrašas panaikinamas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ( CK 3.61 straipsnio 3 dalis). Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 3.72 straipsnis), kompensacijų nereikalauja, jokio bendro turto neįgijo. Ieškovė nurodė, kad santuokoje jokio dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo, namų apyvokos ir buities daiktai pasidalinti pradedant gyventi skyrium. Atsakovas nepateikė teismui reikalavimo padalinti santuokoje įgytus namų apyvokos daiktus, buitinę techniką. Atsakovo vardu registruotas automobilis FOSTI (FT 50QT-E.25), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo įgytas (duomenys neskelbtini) (t. y. iki santuokos sudarymo), todėl tarp sutuoktinių nedalintinas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti jai iki santuokos turėtą „(duomenys neskelbtini)“ pavardę, o atsakovui – jo prigimtinę pavardę. Todėl po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei paliktina prigimtinė pavardė „(duomenys neskelbtini) “, o atsakovui – prigimtinė pavardė „(duomenys neskelbtini) “ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl prievolių padalijimo

Bylos duomenys patvirtina, kad šalys santuokos metu nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįgijo. Jokio kito santuokoje įgyto ir dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kaip patvirtino procesiniuose dokumentuose ieškovė ir tai patvirtinta viešųjų registrų duomenimis, jos neturi. Ieškovė kreditorių neturi. Atsakovas turi kreditorių : MB „P. Š.", kodas 304099424, vykdoma antstolio R. B. kontoroje byloje Nr. 0085/18/01165, dėl 2700,00 EUR skolos;

antstolės R. S. kontoroje užvestose vykdomosiose bylose, kur išieškotojas VMI prie LR FM, skolininkas K. S.: 0106/19/00753; 0106/19/00923; 0106/20/00731 (bendra skolos ir vykdymo išlaidų suma - 991,40 Eur);

antstolio R. S. kontoroje užvestose vykdomosiose bylose: 0070/16/01863 (202,73 EU skola, ieškotojas VMI); 0070/18/00424 (318,04 EUR skola, išieškotojas VSDFV); 0070/19/00314 (86,98 EUR skola, išieškotojas VMI);

antstolės A. A. kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0036/14/00729 (išieškotojas: GelvoraSergel UAB, įm. kodas 125164834, 164,55 Eur skolos, 28,13 Eur palūkanų bei 119,06 Eur vykdymo išlaidų);

antstolio V. K. kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje: 0072/14/00222 (202,73 EUR skola, išieškotojas VMI);

antstolės R. G. kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje 0090/14/00526 (vykdomojoje byloje Nr. 0090/14/00526 liko išieškoti 36,66 Eur baudos ir 89,84 Eur vykdymo išlaidų, išieškotojas VMI prie LR FM);

antstolio R. B. kontoroje užvestose vykdomosiose bylose (ieškotojas VMI prie LRFM): vykdomoji byla Nr.0085/14/01425; vykdomoji byla Nr.0085/18/01165; vykdomoji byla Nr. 0085/20/01488; vykdomoji byla Nr.0085/20/01964; vykdomoji byla Nr.0085/20/02133; Vykdomoji byla Nr.0085/20/02228 (aukščiau paminėtose vykdomosiose bylose išieškotiną likutį sudaro: 1) 1 837,14 Eur skolos išieškotojui (vykdomoji byla Nr.0085/18/01165); 2) 60 Eur skolos išieškotojui (vykdomojo byla Nr.0085/70/01488); 3) 440 Eur skolos išieškotojui (vykdomoji byla Nr. 0085/20/01964); 4) 420 Eur skolos išieškotojui (vykdomoji byla Nr.0085/20/02133); 5) 375 Eur skolos išieškotojui (vykdomoji byla Nr.0085/20/02228); 6) 750,91 Eur vykdymo išlaidų antstoliui);

antstolio M. L. kontoroje užvestose vykdomosiose bylose: 1) vykdomosios bylos Nr. 0022/22/00960; vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija/pareigūnas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, įm. kodas 188677437; išieškotinas likutis vykdomojoje byloje Nr. 0022/22/00960 šiuo metu yra 216,00 Eur; 2) vykdomosios bylos numeris: 0022/23/00255; vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija/pareigūnas: Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuru; išieškotinas likutis vykdomojoje byloje Nr. 0022/23/00255 šiuo metu yra 285,86 Eur; 3) vykdomosios bylos numeris: 0022/23/01258; vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija/pareigūnas: VMI; išieškotinas likutis vykdomojoje byloje Nr. 0022/23/01258 šiuo metu yra 900,00 Eur; 4) vykdomosios bylos numeris: 0022/23/01258; vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija/pareigūnas: VMI; išieškotinas likutis vykdomojoje byloje Nr. 0022/23/01258 šiuo metu yra 900,00 Eur. Išieškotinas vykdymo išlaidų likutis visose vykdomosiose bylose šiuo metu yra 784,75 Eur.

Tretieji asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl prievolių po santuokos nutraukimo palikimo asmeninėmis atsakovo K. S. prievolėmis. Šalys santuokos metu bendrų kreditorių neįgijo. Apie šalių įgytas bendras prievoles ir skolas, kurios nepriteistos, jų išieškojimas antstolių kontorose nevykdomas, teismui nežinoma. Todėl prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, MB „Penktas šansas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, GelvoraSergel, UAB, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo paliktinos asmeninėmis atsakovo K. S. prievolėmis. Neįvykdytų prievolių kreditoriams suma sprendime nenurodoma, nes ji nuolat kinta.

Ieškovė sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį, patyrė 1 573,94 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti ir išlaidas renkant byloje įrodymus iš viešųjų registrų. Išlaidos detalizuotos 2024 m. kovo 15 d. prašyme, patvirtintos rašytiniais įrodymais. Išlaidos advokatės pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl advokato/advokato padėjėjo darbo apmokėjimo nurodytų maksimalių dydžių. Bylinėjimosi išlaidas ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, todėl bylinėjimosi išlaidos, ieškinį patenkinus, priteisiamos iš atsakovo (CPK 79, 80 straipsniai, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Byloje yra 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268, 270, 376, 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Panaikinti K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Kaune, ir A. S. (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) Kaune, santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) rektorate, įregistruotos Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. S. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui K. S. – „(duomenys neskelbtini) “.

Priteisti ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 573,94 (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 94 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Mažajai bendrijai „Penktas šansas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, GelvoraSergel, UAB, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, pripažinti asmeninėmis atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 (penkiolikos eurų 86 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų : Nr.24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, Nr.(duomenys neskelbtini) L. B. AB, Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr.(duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AS „Citadele bankas“, įmokos kodas 5662, mokant nurodyti mokėtojo K. S. asmens kodą).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.