Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2019-07-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-892-927/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-07-05
Bylos Nr.
A5.-892-927/2019
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00335-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Pažeidėjas
A. J.
Advokatai
Agnė Pimpyteiir Egidijas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylosNr. A5.-892-927/2019
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00335-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 6.1.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. liepos 5 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Irenai Adamovič,dalyvaujant A. J.,jo atstovams: advokato padėjėjams Agnei Pimpytei ir Egidijui Šleiniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedusio, aukštojo išsilavinimo, nebausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. įsigijęs verslo liudijimą ir būdamas darbdaviu sulčių spaudykloje „Savos sultys“, Vilniaus r., Avižieniuose, Sudervės g. 8F, 2018 m. spalio 6 d. nuo 16:30 val. iki 17:59 val., vykdydamas veiklą – vaisių, uogų ir daržovių sulčių gamybą, leido dirbti V. T., R. S. ir Š. K., t. y. atlikti vaisių priėmimą – išdavimą, sulčių spaudimą bei priimti pinigus už atliktus darbus, su minėtais asmenimis, teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinių darbo sutarčių, nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir - VSDFV) teritoriniam skyriui, apie šių asmenų įdarbinimą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos 2016 m. birželio 21 d. Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2016 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XII-2470 redakcija) bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatas,

t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

A. J. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino, nurodė, kad minėti asmenys buvo jo pagalbininkai, o pats turėjo verslo liudijimą. Pagrindiniai pagalbininkai turėjo verslo liudijimus. O šiems asmenims sakė, kad reikia išsiimti verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą. Nepatikrino, ar jie turi tuos dokumentus, jam tai buvo neaktualu, pasitikėjo žmonėmis, kai pareigūnai patikrino, jis pasakė, kad jie privalo susitvarkyti dokumentus, jei nori ir toliau jam padėti. Tą dieną sirgo ir prašė padėti. Susipažino su jais atsitiktinai. Vienas buvo atvažiavęs spausti obuolių, pamatė, kad daug darbo ir paklausė, ar reikia padėti. Pasakė, kad gali padėti, bet reikia sutvarkyti dokumentus. Apie tai, jog reikia susitvarkyti dokumentus kalbėjo su jais pačią pirmą dieną. Sakė, kad susitvarkys dokumentus ir ateis. Iki patikrinimo jie jau padėjo porą savaitgalių. Nebuvo jokio susitarimo kaip ir kada padės. Pasiskambindavo ir paklausdavo, ar reikia pagalbos. Jie būdavo vien tik savaitgaliais, buvo sutarę, kad jis mokės po 50 eurų už dieną.

Liudytojas V. T. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu sieja darbo reikalai. Giminystės ryšių nėra, Avižieniuose važiavo pro šalį, paklausė ar reikia padėti. Pasakė, kad reikia pagalbos savaitgaliais sakė, kad jei nori padėti, privalo sutvarkyti dokumentus. Kelis savaitgalius atėjo pasibandyti. Paskui patikrino pareigūnai iš ekonominės policijos ir pagavo. Bandė susitvarkyti dokumentus, bet iš pradžių nepavyko, pabandė dirbti nuo spalio 6 d., norėjo pažiūrėti, ar patiks, buvo sutarę 50 eurų už dieną. Spalio 6 d. jau dirbo ir buvo perspėjęs, kad nesusitvarkė dokumentų. Tą dieną buvo atėjęs 3 kartą. Sutarto grafiko nebuvo, Aurimas paskambindavo ir pasakydavo, kada ateiti.

Liudytojas O. M. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad spalio mėnesį gavo pavedimą atlikti patikrinimą Avižieniuose esančioje sulčių spaudykloje. Prieš pradedant patikrinimą apsižvalgė, matė, kad dirbo trys asmenys. Du spaudė sultis, o vienas priiminėjo žmones. Atėjo, prisistatė, supažindino su pavedimu ir atliko patikrinimą. Asmenys paaiškino, ką jie daro, po kiek laiko atvažiavo A. J.. Jis paaiškino, kad buvo trumpam išvykęs ir kol jo nebuvo dirbo šie asmenys. Darbuotojai sakė, kad dirba spaudykloje, vienas spaudžia sultis, kitas pildo žurnalus, trečias priima užsakymus, pinigus, atiduoda grąžą. Užpildė patikrinimo aktą ir užfiksavo tai, ką matė. Prašė pateikti dokumentus, kokiu pagrindu vykdoma veikla. Turėjo su savimi planšetę ir iškarto patikrino, kad trys dirbantys asmenys neįtraukti į Sodros duomenų bazę. Tuo metu jie buvo bedarbiai, tai yra nelegalūs darbuotojai. Į spaudyklą atėjo po 16-17 val. Sulčių spaustuvė dirbo iki 20 val., patikrinimas vyko darbo laiku. Visi asmenys surašė paaiškinimus. Buvo kalba apie tai, kad jie dirba ne pirmą savaitgalį, ir gauna iš A. J. 50 eurų atlygį už vieną darbo dieną. Jie dirba kaip samdyti asmenys. Apie individualią veiklą jie nieko neminėjo. Ten dirbo trys asmenys. Jei pateiktų verslo liudijimą vertintų kritiškai. Jei dirbtų pagal savo individualią veiklą, turėtų prie kažko prisidėti pvz.: nuomos, medžiagų, prekių įsigijimo. Tada galima traktuoti, kad jie padeda vykdyti individualią veiklą. Šiuo atveju jie naudojosi viskuo, ką suteikė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, t. y. jo patalpomis, darbo įranga ir kt. Sprendžiant iš pateiktų žurnalų, spaudykla dirbo kiekvieną dieną nuo rugpjūčio mėnesio.

Liudytojas M. B. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad nuvyko su pareigūnu O. M. atlikti patikrinimą į sulčių spaudyklą Avižieniuose. Atvykus į minėtą vietą buvo pastebėti trys asmenys, atliekantys darbo funkcijas. Vienas priiminėjo obuolius, nešė juos, kiti spaudė. Atėjo, prisistatė ir paaiškino, kad šiuos žmones už atlygį paprašė padirbėti čia sėdintis asmuo. Ten dirbantys asmenys paaiškino, kad jie samdyti darbuotojai, jie iškarto nurodė, kas savininkas, kas paprašė dirbti ir iškarto davė kontaktą, kuriuo galima buvo susisiekti. Jie patys paskambino A. J.. Sakė, kad už dieną mokama 50 eurų.

Liudytojas Š. K. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu dirbo. Atėjo į sulčių spaudyklą, norėjo pažiūrėti kokios kainos. Paklausė, ar nereikia darbuotojo, atsakė, gal ir reikėtų darbuotojo. Savaitgalį paskambino ir paprašė padirbti. Paskambino rugsėjo mėnesį. Atėjo pasibandyti, po kažkiek laiko vėl nuvažiavo pabandyti. Vieną kartą prie įrangos padirbėjo, kitą kartą sultis pylė į pakelius, obuolius į įrangą pylė. Būdavo ten nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro. Kažkiek duodavo grynais pinigais, nebuvo sutarę. Po kurio laiko Aurimas pasakė, kad jei norės toliau dirbti, reikia išsiimti patentą. Išsiėmė nuo spalio 12 d., nors spalio 6 d. jau dirbo, iki to laiko buvo neapsisprendęs. Spalio 6 d. nebuvo aptarę atlyginimo. Darbo grafikas nebuvo aptartas. Paskambindavo, paprašydavo, kad ateitų, pats nesisiūlė. Patikrinimo metu surašinėjo duomenis į žurnalą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir veikos kvalifikavimo

A. J. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kaltinant jį vykdant nelegalų darbą. Išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojų parodymus, ištyrus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, darytina išvada, jog A. J. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nors A. J. neigia, jog tarp jo ir nurodytų asmenų buvo darbiniai santykiai, ir jis vykdydamas veiklą – vaisių, uogų ir daržovių sulčių gamybą, leido dirbti V. T., R. S. ir Š. K., t. y. atlikti vaisių priėmimą – išdavimą, sulčių spaudimą bei priimti pinigus už atliktus darbą, teismo posėdyje nurodė, kad minėtiems asmenims buvo paaiškinęs jog reikia susitvarkyti dokumentus, su kuriais jie galėtų pas jį dirbti. Tačiau minėti asmenys dokumentų nesusitvarkė, jis jų netikrino, nes jais pasitikėjo ir leido jiems dirbti bei už jų atliktą darbą jiems sumokėjo. Vilniaus AVPK KPENT tyrėjai O. M. ir M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad spalio mėnesį buvo gavę pavedimą atlikti patikrinimą Avižieniuose, sulčių spaudykloje, patikrinimo metu rado tris asmenis, kurie dirbo sulčių spaudykloje, Sodros duomenimis jie buvo bedarbiai. Visi trys asmenys nurodė jog dirba pas A. J. bei už tai jis jiems moka į dieną po 50 eurų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jie taip pat patvirtino, savo nurodytas tarnybiniame pranešime aplinkybes. Nėra jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, jie nepažįsta A. J., todėl jais netikėti nėra pagrindo. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje nėra ginčo, kad pas A. J. dirbo V. T., R. S. ir Š. K., teismo posėdžio metu V. T. ir Š. K. patvirtino ir nurodė, kad dirbo jau ne pirmą dieną, tačiau darbo laikas (t. y. dienų grafikas) nebuvo nustatytas, A. J. pats paskambindavo ir pasikviesdavo, orientuodavosi į darbo krūvį, buvo sutartas atlyginimas, už išdirbtą dieną po 50 eurų. Bylos nagrinėjimo teisme metu, gynėjas advokato padėjėjas E. Š. teigė jog „asmuo gali verstis individualia veikla neįregistravęs jos, jei tokia veikla nėra tęstinio pobūdžio ir iš jos gaunamos vienkartinės išmokos“. Teismas nori atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (TAR, 2016-09-19, Nr. 2016-23709) (toliau – DK) nebenumato nelegalaus darbo sąvokos. Šiuo metu nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuriame numatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą, reiškia, kad jis turi vykdyti tam tikrą darbo funkciją (patikrinimo metu, buvo aiškiai matyti, jog vieni darbuotojai priiminėjo vaisius, kiti spaudė, o trečias pildė žurnalą, tai patvirtino ir patys darbuotojai). Vertinant, ar vykdomi sandoriai yra ar nėra laikytini individualia veikla, atsižvelgtina į veiklos tęstinumą ir motyvus, t. y. ar siekiama gauti ekonominės naudos (darbuotojai dirbo jau ne pirmą kartą (rašytiniuose paaiškinimuose nurodė dirbantys nuo rugsėjo mėnesio (b. l. 7-8), vykdė jiems pavestas užduotis bei už tai gavo užmokestį, tiesiogiai klausė A. J. nurodymų). Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir tik teismo prerogatyva yra spręsti, kada byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadas. Nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog patikrinimo metu esant tarp A. J. ir V. T., R. S. ir Š. K. darbo sutarties požymiams, nurodyti asmenys realiai dirbo, nors apie priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pranešta. Todėl pripažintina, kad A. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatas, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuobaudos paskyrimo

A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, į tai, kad nelegalus darbas truko neilgai, į A. J. asmenybę ir turtinę padėtį, kuris nebaustas administracine tvarka, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina minimali sankcijoje už padarytą administracinį nusižengimą numatyta piniginė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1000 (vieno tūkstančio) Eur dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 19100581214.

Teisėja Jolanta Bagdonienė