- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-14
- Bylos Nr.
- AN2-251-923/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00696-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. M.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. liepos 12 d. nutarties, kuria K. M. skundas atmestas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-7857-2022 paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. M. (toliau – K. M.) Institucijos 2022 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-7857-2022 nubaustas 170 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. kovo 6 d. 14.46 val. krašto kelio (duomenys neskelbtini) 22,80 kilometre vairuodamas transporto priemonę lenkė kitą transporto priemonę, važiavusią ta pačia kryptimi pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“ ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 140.1 papunktį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartimi K. M. skundas dėl Institucijos 2022 m. balandžio 29 d. nutarimo atmestas.
Šalies argumentai
3. Skunde apygardos teismui K. M. prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iškviesti apklausti vaizdo įrašo, daryto policijos pareigūnų automobiliu, metu jame sėdėjusius pareigūnus, skundo nagrinėjimui išreikalauti visą bylos medžiagą (įskaitant vaizdo įrašą) ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį bei priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje – pakeisti 2022 m. balandžio 29 d. nutarimą dalyje dėl paskirtos poveikio priemonės administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-7857-2022: neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o atsisakius neskirti – sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad netinkamai pritaikytas įstatymas – pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti teisingą nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o atsisakius neskirti – skirti trumpesnį teisės vairuoti terminą, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, apelianto asmenybę bei susidariusią situaciją.
3.1. Skunde K. M. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neįvertinęs vaizdo įraše matomos aplinkybės, jog lenkiamas automobilis pradėjo intensyviai didinti greitį jo lenkimo metu, konstatavo, kad neva 10-20 km greičio padidinimas siekiant užbaigti manevrą būtų buvęs pakankamas aplenkti (užbaigti manevrą jau važiuojant priešingos krypties juosta) vaizdo įraše matomą automobilį, nors iš įrašo net nenustatinėjo kokiu greičiu judėjo automobilis, kuris neleido jo aplenkti didindamas greitį. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad, kaip matyti iš vaizdo įrašo, staigiai padidinus greitį ir staigiai grįžtant į savo krypties juostą prieš greitį didinantį automobilį, toks veiksmas būtų labai nesaugus – greitį didinantis automobilis būtų buvęs priverstas staigiai stabdyti ir galėjo atsitrenkti į apelianto automobilio galą, dėl ko galėjo būti sužaloti žmonės ir (ar) atsitrenkti į jo (K. M.) automobilį, jeigu greičio nebūtų sumažinęs ir sukelti didesnę (masinę) avariją, nes priešinga kryptimi artėjo kitas automobilis, buvo automobilių kolona. Pirmos instancijos teismas neįvertino to, kad pirmoje juostoje trukdantis lenkimą užbaigti automobilis palaipsniui didino greitį, t. y. jo greitis buvo didinamas nuo leidžiamo tiek, kad K. M. didinant greitį, šis vis tiek jį didino.
3.2. Apelianto teigimu, apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad jis lenkimą pradėjo leidžiamoje vietoje, esant tam visoms sąlygoms, dar iki ženklo sankryža su šalutiniu keliu, lenkiant daug lėčiau važiuojantį automobilį. Teismas nevertino, kad lenkimo manevrą jis pradėjo pagal KET taisykles, įsitikinęs, kad tai daryti saugu, ten kur tai leidžiama, o tai, kad nespėjo jo užbaigti iki ženklo „Sankryža su šalutiniu keliu“ lėmė vaizdo įraše matomos aplinkybės baigiant manevrą (grįžtant į savo juostą) man manevro neleido užbaigti sąmoningai netikėtai didinantis greitį kitas automobilis (kuris iki tol ilgą laiką važiavo lėčiau) – matydamas, kad K. M. bando grįžti į savo juostą šis neleido užbaigti manevro.
3.3. Skunde K. M. nurodo, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog įvyko aplinkybė kurios jis objektyviai negalėjo tikėtis – kitas automobilis tyčia pažeidė KET 113 ir 138 punktų taisykles, t. y. pradėjo didinti važiavimo greitį trukdant jį aplenkti ir grįžti į savo juostą apeliantui. Apelianto teigimu, kadangi jis važiavo priešinga eismo juosta, o kitas vairuotojas toliau didino greitį, elgėsi neprognozuojamai, o priešinga eismo juosta jis (apeliantas) pastebėjo artėjantį automobilį, pasirinko, jo teigimu, saugiausią variantą – kuo skubiau užbaigė manevrą, kai tik tarp jo ir lenkiamo automobilio atsirado pakankamai saugus atstumas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad lenkimo manevrą užbaigti ankščiau saugiai jis negalėjo. Greičio viršijimas susiklosčiusioje situacijoje, atsižvelgiant į lenkiamo automobilio trukdymą jį aplenkti, nebūtų buvęs saugus ir būtų galėjęs sukelti dideles pasekmes – avariją, o jos metu galėjo nukentėti žmonės, nes automobiliai važiavo nemažu greičiu.
3.4. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė ir į jo asmenybę bei išimtinai teigiamą elgesį. K. M. nurodo, kad jis niekada nebuvo padaręs jokių administracinių nusižengimų, yra profesionalus karys. Apylinkės teismas taip pat nevertino jo darbovietės charakteristikos. Pažeidimą jis padarė tik siekdamas išvengti didesnio pavojaus ir žalos, siekdamas apsaugoti visus – esant būtinajam reikalingumui.
3.5. K. M. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jo pažeidimas atitinka ANK 420 straipsnį, o jis pažeidimą neva padarė tyčia. Kelio ženklas „Sankryža su šalutiniu keliu“ yra įspėjamasis, nedarantis jokių išimčių lenkimui. Kelių eismo taisyklėse (toliau – ir KET) nurodyta, kad įspėjamieji kelio ženklai įspėja vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, o draudžiamieji kelio ženklai ką nors draudžia arba tuos draudimus naikina. Pasak apelianto, šiuo atveju neaišku, už kelio ženklo „Sankryža su šalutiniu keliu“ nesilaikymą ar ištisinės kelio ženklinimo linijos kirtimą ar išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą jis yra nubaustas. Skunde jis teigia, kad lenkimą pradėjo leidžiamoje vietoje, jį būtų užbaigęs anksčiau jeigu kitas vairuotojas nebūtų trukdęs, o lenkimą užbaigė įvažiavęs į sankryžą priešingoje juostoje grįždamas į savo juostą. Apeliantas nurodo, kad jis pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nubaustas už lenkimą sankryžoje su pagrindiniu keliu, nors sankryžoje (prieš pat į ją įvažiuojant) jis lenkimą jau buvo užbaigęs, kas, K. M. teigimu, matyti vaizdo įraše, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
3.6. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino įvykių eigos ir kitų svarbių aplinkybių, t. y. kad jis lenkimą pradėjo pagal KET taisykles, įsitikinęs, jog tai daryti galima ir jei kitas automobilis nebūtų pradėjęs didinti greičio, jis lenkimo manevrą būtų užbaigęs dar iki sankryžos. Įspėjamojo ženklo pamatymo momentas nesuteikė jam jokių galimybių kitaip elgtis – ženklas reiškia, kad artėja prie sankryžos su šalutiniu keliu, kurioje lenkti nėra galima. Tuo metu apeliantas nurodo jau važiavęs priešinga juosta, grįžti į savo krypties juostą nebuvo saugu, lenkimo jis niekaip negalėjo užbaigti, nes kitas automobilis padidindavo greitį ir neleido jo aplenkti. Kadangi važiuodamas priešinga juosta apeliantas nurodo pastebėjęs artėjant automobilį, siekdamas išlaikyti saugų atstumą, lenkimą baigė įvažiavimo į sankryžą momentu, t. y. sankryžoje jau buvo grįžęs į savo juostą. K. M. nurodo, kad suvokti, jog lenkimą baigti galės tik sankryžoje, jis niekaip negalėjo, nes lenkti pradėjo daug anksčiau, įsitikinęs, kad tai daryti saugu. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad jis ėmėsi visų protingų veiksmų, kokių būtų ėmęsis bet koks kitas vairuotojas, kad saugiai grįžtų į savo juostą nesukeldamas grėsmės sau ir kitiems – lenkimo manevrą užbaigė pasiekęs saugų atstumą nuo kitų automobilių, kiek toje situacija buvo galima. Apylinkės teismas neįvertino ir įvykių sekos, kad jis pradėjo lenkti vietoje, kur lenkti nedraudžiama, o atsižvelgiant į buvusias oro sąlygas, eismą, apelianto vairavimo patirtį, gerą matomumą, jo lenkimas buvo užbaigtas saugiausiai kiek tai įmanoma visiems eismo dalyviams, atsižvelgiant į trukdantį užbaigti lenkimą automobilį ir kitus eismo dalyvius, buvusius kelyje.
3.7. K. M. nurodo, kad kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pažeidimo padarymo aplinkybių teismas tiek apskritai nevertino dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies kvalifikavimo, tiek nevertino sprendžiant dėl teisingos sankcijos skyrimo, neatsižvelgė, kad jis sumokėjo jam paskirtą baudą geranoriškai, taip pat, objektyviai neįvertino visų aplinkybių visumos ir neteisingai išsprendė klausimą dėl teisių atėmimo termino – net nesvarstė jį sutrumpinti, atsižvelgiant į ANK 420 straipsnio taikymo tikslus, teisingumo ir sąžiningumo principus, pažeidimo padarymo aplinkybes. Pažeidimą jis padarė ne piktybiškai, lenkimas buvo užbaigtas tik dėl neatsargumo. Apylinkės teismas supainiojo kaltės formas, neatskyrė nerūpestingumo instituto nuo netiesioginės tyčios, neidentifikavo ir nepateikė aiškaus kaltės pagrindimo, atsižvelgiant į ANK nustatytas kaltės formas bei rūšis. Pradėjęs lenkimą jis negalėjo suprasti ir žinoti, kad kitas automobilis trukdys jam jį aplenkti pradėdamas didinti greitį. Apelianto nuomoje, jo veiksmuose nėra tyčios – nei tiesioginės, nei netiesioginės. Ir nors skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog nelaikytina, kad jis pažeidimą padarė dėl neatsargumo, tačiau nutartyje nenurodoma, kodėl tai neatitinka ANK numatyto neatsargumo sąvokos turinio.
3.8. Skunde apeliantas teigia, kad pavojinga situacija buvo sudaryta dėl neatsargumo, kadangi jis nepagalvojo, jog lenkiamas automobilis viduryje lenkimo, artėjant link sankryžos gali imti ir pradėti didinti greitį, neleidžiant jo aplenkti. Jo padarytas nusižengimas atitinka ne ANK 420 straipsnio 1 dalies, o ANK 417 straipsnio 3 dalies sudėtį.
3.9. Skunde apeliantas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas deklaratyviai nurodė teiginį, jog bylos duomenų visuma patvirtina, kad jis padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, nenurodant nei kvalifikavimo, nei aplinkybių, duomenų, kurie leidžia daryti tokią išvadą. Teismas nenagrinėjo ir nevertino jo skunde nurodytų aplinkybių dėl veikos kvalifikavimo, nepateikė motyvų kodėl jo argumentus ir prašymus atmetė.
3.10. Skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje teismas dėl apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos, nurodė, jog ši paskirta tinkamai, sankcijos ribose, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą. K. M. pažymi, kad 2022 m. balandžio 29 d. nutarime buvo nurodyta, jog šios buvo nustatytos kelios (nebaustas administracine tvarka, padėjo išaiškinti ir (ar) gailisi), tačiau nėra aišku kokią vieną aplinkybę teismas pripažino lengvinančia ir kodėl kitų aplinkybių tokiomis nepripažino, jų nevertino ir į jas neatsižvelgė sprendžiant dėl apeliantui skirto teisės vairuoti atėmimo termino sutrumpinimo ar neskyrimo. Jis savo skunde apylinkės teismui teigia papildomai nurodęs kokias aplinkybes prašo pripažinti atsakomybę lengvinančiomis, tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl su tuo nesutinka.
3.11. Skunde nurodoma, kad Institucijos nutarime nepagrįstai teigiama, kad neva jis (apeliantas) žinojo apie lenkimo sankryžoje kaip pažeidimo pasekmes, tačiau vis tiek taip nesielgė. K. M. skunde pažymi, kad grįžti į savo juostą ankščiau negalėjo, nes jau buvau beveik grįžtantis į pirmą juostą aplenkęs automobilį, kai jis pradėjo didinti greitį, dėl ko apeliantas nurodo negalėjęs užbaigti manevro – kitaip elgtis jis negalėjo, nes dėl susiklosčiusių aplinkybių, kelio reljefo, eismo dalyvių, objektyviai nebebuvo įmanoma saugiai grįžti į savo juostą iki sankryžos nutraukiant manevrą ir (ar) kitaip užbaigti lenkimą.
3.12. K. M. teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinta tai, kad atsižvelgiant į aplinkybių visumą, jo asmenybę, taip pat tai, kad jo pajamos nėra didelės (gauna minimalų darbo užmokestį), nuobaudos tikslai bus pasiekti jam paskyrus baudą. Nebuvo įvertinta ir tai, kad teisės vairuoti atėmimas 3 mėnesiams jam turėtų neproporcingai didelę žalą: jis negalėtų vykti į tarnybą, būtų priverstas nutraukti profesinę karo tarnybą, nes viešojo transporto galimybių nėra, o taksi neužtektų visos algos. Nebuvo įvertinta, jog teisės vairuoti atėmimas 3 mėnesiams būtų neteisingas, atsižvelgiant į buvusias pažeidimo padarymo aplinkybes, nes bet kuris protingas asmuo jo (apelianto) vietoje esant tokiai situacijai, nesant kitos išeities saugiai, saugiu greičiu, užbaigti manevrą, būtų padaręs tokį pažeidimą dėl situacijos pavojingumo bei tokio neprognozuojamo kito eismo dalyvio elgesio. Skunde K. M. teigia, kad pažeidimą padarė dėl susiklosčiusios situacijos pavojingumo, dėl neatsargumo, kadangi tikėjosi, jog pradėjus lenkti jam užbaigti manevro kita transporto priemonė netrukdys ir nedarys kliūčių, o lenkimą jis baigė kelyje, pažymėtame „Sankryža su šalutiniu keliu“, kadangi sustoti ar grįžti į pirmą eismo juostą saugiai negalėjo, lenkimo manevro užbaigti saugiai aplenkti taip pat negalėjo, atsižvelgiant į kitos transporto priemonės greitį.
3.13. Skunde apeliantas nurodo, kad savo veiksmais niekam žalos nesukėlė, pats labai išsigando susiklosčiusios situacijos, nes dar niekada nebuvo pasitaikę, kad lėtai važiuojantis automobilis viduryje lenkimo didintų greitį artėdamas link sankryžos, neleistų aplenkti net matant kliūtį. Sutinka ir pripažįsta, jog elgėsi nepakankamai atsakingai ir galėjo padidinti (viršyti) greitį ir užbaigti manevrą iki sankryžos, tačiau pirmoje juostoje esantis vairuotojas apeliantui pasirodė neprognozuojamas, todėl jis bijojo, kad staigiai aplenkus šis gali atsitrenkti į jį.
3.14. K. M. teigimu, iš Institucijos nutarimo matyti, kad pareigūnas net nesvarstė jam skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta ar trumpesnį terminą teisės vairuoti, nors tam buvo faktinis pagrindas. Nutarime nepateikta jokių motyvų, kodėl apelianto prašyme nurodytos aplinkybės ir motyvai nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas, dėl ko nutarimas yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo K. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
K. M. apeliacinis skundas atmetamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde K. M. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, taip pat nurodo, kad teismas neįvertino nei administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, nei pažeidėją charakterizuojančių aplinkybių. Apelianto teigimu, jo veiksmuose nebuvo tyčios, o jam paskirtas administracinio poveikio priemonės terminas yra neproporcingas jo padarytam administraciniam nusižengimui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat prašo surengti žodinį bylos nagrinėjimą, peržiūrėti vaizdo įrašą bei apklausti policijos pareigūnus, kurie buvo policijos automobilyje, iš kurio buvo padarytas minėtas vaizdo įrašas.
6. ANK 569 straipsnis numato, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima remiantis tik byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
7. Apygardos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad K. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį patrauktas pagrįstai.
8. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: 1) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus.
9. Kaip matyti iš K. M. skundo reikalavimų, jis prašo apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nagrinėjamu atveju buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti teisingą nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas gana išsamiai pasisakė dėl K. M. padaryto administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę užtraukia: 1) reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas; 2) įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus; 3) apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų; 4) draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas.
10. Nagrinėjamu atveju K. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2022 m. kovo 6 d. 14.46 val. krašto kelio (duomenys neskelbtini) 22,80 kilometre vairuodamas transporto priemonę lenkė kitą transporto priemonę, važiavusią ta pačia kryptimi pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“ ir tokiu būdu pažeidė KET 140.1 papunktį. K. M., ginčydamas jo padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimą nurodo, kad neturėjo kitos išeities, kadangi jau buvo pradėjęs lenkimo manevrą ten, kur tai buvo leidžiama ir pagal KET taisykles, savo vairavimo praktiką, įprastą kitų vairuotojų elgesį, ypač važiuojančių lėčiau, pagrįstai tikėjosi užbaigti lenkimą tam leistinoje vietoje. Pasak apelianto, grįžti į savo juostą ankščiau negalėjo, nes jau buvo beveik grįžtantis į pirmą juostą aplenkęs automobilį, kai jis pradėjo didinti greitį, dėl ko apeliantas negalėjo užbaigti manevro, nes dėl susiklosčiusių aplinkybių, kelio reljefo, eismo dalyvių, objektyviai nebebuvo įmanoma saugiai grįžti į savo juostą iki sankryžos nutraukiant manevrą ir (ar) kitaip užbaigti lenkimą.
11. Teismas pažymi, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra numatytas ne paprastas įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus, o būtent lenkimas vietose, kuriose draudžiama tai daryti, dėl ko ANK 420 straipsnio 1 dalis laikytina specialiąja ANK 417 straipsnio 3 dalies atžvilgiu. Iš byloje esančio vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad K. M. lenkimo manevrą užbaigė sankryžoje, dėl ko negalima laikyti, kad jis tik įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pažeisdamas KET reikalavimus. Kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, pagal normų konkurencijos taisykles specialioji norma nukonkuruoja bendrąją, todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo K. M. padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 3 dalį ir dėl to keisti jam paskirtą administracinę nuobaudą.
12. Kaip jau nurodyta anksčiau, aplinkybę, kad K. M. lenkimo manevrą užbaigė sankryžoje, patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kurio objektyvumu abejoti apygardos teismas pagrindo neturi. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad K. M. pradėtas lenkimo manevras buvo užbaigtas KET prieštaraujančiu būdu. Visgi, tokį savo veiksmą apeliantas siekia pagrįsti kaip nuo jo valios nepriklausiusį – neva laiku užbaigti lenkimo manevrą jam sutrukdė ta aplinkybė, kad lenkiamo automobilio vairuotojas pradėjo didinti greitį, taip neleisdamas K. M. jo aplenkti iki sankryžos, tačiau apygardos teismas tokią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poziciją laiko gynybine. Savo skunde K. M. nurodo, kad įvertinus jo vairavimo patirtį, lenkimo manevras buvo atliktas saugiausiai kaip įmanoma, tačiau apygardos teismo vertinimu, savo skundo argumentais apeliantas siekia eliminuoti savo veiksmų neteisėtumą kito vairuotojo atliktais veiksmais (esą jis padidino greitį), tačiau net jei iš tiesų taip buvo, tai negali pateisinti K. M. padaryto KET pažeidimo ir pavojingo vairavimo (lenkimo sankryžoje). Pats pažeidėjas privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir įvertinti, kad lenkimo manevro nespės užbaigti iki sankryžos, o nebūdamas tuo tikras, privalėjo neatlikti lenkimo manevro artėjant šiai kelio atkarpai arba, matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo – sankryžos, privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė.
13. Savo skunde K. M. taip pat teigia, kad administracinį nusižengimą jis padarė esant būtinajam reikalingumui. Dėl būtinojo reikalingumo apylinkės teismas taip pat išsamiai pasisakė skundžiamoje nutartyje, todėl teismas pakartotinai dėl šios aplinkybės nepasisako, tačiau pažymi, kad skundo nagrinėjimo metu nenustatyta, jog K. M., kitiems asmenims, visuomenei ar valstybei būtų grėsęs koks nors pavojus, dėl kurio jam būtų reikėję draudžiamoje vietoje lenkti automobilį. Kaip jau nurodyta anksčiau, supratęs, kad lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo – sankryžos, asmuo privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau pasirinkto elgtis priešingai, dėl ko padarė administracinį nusižengimą, dėl kurio jis nagrinėjamu atveju nubaustas pagrįstai.
14. K. M. taip pat nurodo, kad jo veiksmuose nėra nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios, tačiau teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip jau nurodyta anksčiau, apeliantas, matydamas, kad nepavyks aplenkti lenkiamo automobilio, nesumažino greičio ir matydamas, jog artėja prie vietos, kurioje draudžiama lenkti, į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę negrįžo, todėl akivaizdu, kad administracinį nusižengimą jis padarė tyčiniais veiksmais, ką konstatavo ir apylinkės teismas.
15. K. M. taip pat nesutinka su ta aplinkybe, kad jo atžvilgiu nebuvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
16. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos matyti, kad pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį, už K. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir turi būti skiriamas nuo trijų iki šešių mėnesių terminui. Nagrinėjamu atveju, Institucija nutarimu K. M. paskyrė minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą – tris mėnesius. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių K. M. administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pažymėtina, kad apeliantas padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, keliantį pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Lenkimo manevras draudžiamoje vietoje sudaro itin didelę eismo įvykio kilimo tikimybę, nes kitų transporto priemonių vairuotojai gali pagrįstai tikėtis, jog šioje vietoje kiti eismo dalyviai laikytis KET reikalavimo ir neatliks šioje vietoje draudžiamo atlikti lenkimo manevro. Teismo vertinimu, toks neatsakingas ir lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys neabejotinai atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenines nuostatas bei visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Skiriant nuobaudą K. M. buvo įvertintos visos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, dėl ko jam ir buvo paskirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad K. M. buvo iškilusi būtinybė į priešpriešinio eismo juostą išvažiuoti toje vietoje, kur lenkimo manevras yra draudžiamas ir taip sudaryto pavojingą situaciją ne tik sau, tačiau ir aplinkiniams. Apeliantas nenurodė objektyvių aplinkybių, kodėl lenkimo manevro neatliko vietoje, kur toks manevras leidžiamas. Apygardos teismas pažymi, kad kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Sutiktina, kad patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patirs tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, darbu. K. M. nurodomos aplinkybės egzistavo jau iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nuo neteisėto elgesio apelianto tai nesustabdė, todėl manyti, kad jos gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo K. M. pakartotinio nusižengimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Įvertinus aptartas aplinkybes darytina išvada, kad K. M. paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu K. M. galima būtų neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamu atveju taip pat nėra.
17. Apeliaciniame skunde K. M. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apygardos teismas pažymi, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka nagrinėjamas, jei bylą dėl skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinamo nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). ANK 651 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, gali pateikti motyvuotą prašymą bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Įvertinus apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu. Byloje nėra paaiškėjusiu naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde K. M. nenurodo jokių motyvų, dėl ko, jos manymu, žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis), taip pat į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra naujų įrodymų ar naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurie nebuvo įvertinti, teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teisinio pagrindo nėra, todėl K. M. apeliacinis skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.
18. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, apygardos teismas daro išvadą, kad K. M. apeliacinis skundas nepagrįstas ir dėl netenkinamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 12 d. nutartį nepakeistą ir K. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.