Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-05-09 · Civilinė byla Nr. e2S-1049-656/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-09
Bylos Nr.
e2S-1049-656/2024
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03804-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
R. T.
Atsakovas
R. T.
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1049-656/2024Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03804-2023-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei R. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei R. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šalies argumentai

2. Ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo bendravimo tvarką su mažamete dukra V. T.: ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kalendorinių metų lyginiais savaitgaliais (kas antrą savaitgalį), pasiimdamas ją penktadienį iš darželio/ mokyklos ir grąžindamas sekmadienį į atsakovės gyvenamąją vietą iki 18.00 val.

3. Prašyme nurodė, kad šalys neturi nusistatę nei laikinos, nei nuolatinės bendravimo tvarkos. Bandymai su atsakove susitarti dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nesukūrė jokių ilgalaikių pasekmių. Atsakovė nuolat keičia nuomonę dėl sutarto laiko, bendravimo trukmės, reikalauja pritaikyti tvarką ne tiek prie dukros, kiek prie pačios atsakovės norų. Ieškovui sudaromos sąlygos susitikti su dukra tik pavienių pareigų atlikimui – atsakovė pasidalija dalimi tokių dukters priežiūros veiksmų kaip nuvežti į darželį, nueiti pas gydytoją ir pan. Vis tik ieškovo ir dukters tiesioginis bendravimas kokybišku laiku – po darželio, savaitgaliais ar atostogų metu visiškai nevyksta. Ieškovas akcentuoja, kad atsakovė neužtikrina kokybiško tėvo ir dukros bendravimo, ieškovui neleidžiama laisvai atvykti aplankyti dukros ar ją pasiimti į savo namus. Ieškovo nuomone, prašomas nustatyti laikinas bendravimas su tėvu atitiks nepilnamečio vaiko poreikius bei interesus.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje neprieštarauja ieškovo prašomos bendravimo tvarkos su dukra nustatymui, nes ji atitinka geriausius vaiko interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino visiškai, nustatė nepilnamečio vaiko V. T., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su ieškovu tokia tvarka: ieškovas bendrauja su dukra kalendorinių metų lyginiais savaitgaliais (kas antrą savaitgalį), pasiimdamas ją penktadienį iš darželio/ mokyklos ir grąžindamas sekmadienį į atsakovės gyvenamąją vietą iki 18.00 val.

6. Iš bylos duomenų ir Tarnybos išvadoje nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad ieškovui šiuo metu nesudaroma galimybė praleisti pakankamai laiko su mažamete dukra. Teismas nurodė, kad tarp šalių vykstantis skyrybų procesas gali užsitęsti. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, nepaisant to, ar vaikai gyvena kartu, ar skyrium nuo tėvo/motinos, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, teismas sprendė esant pagrindą taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

7. Atsakovė atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai: ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies; nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su atsakove; nustatyti vaiko laikiną bendravimo tvarką su ieškovu tokia tvarka: ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kalendorinių metų lyginiais savaitgaliais, pasiimdamas ją pentadienį iš darželio/mokyklos laikotarpiu nuo 16.30 iki 17.30 val. ir grąžindamas sekmadienį į atsakovės gyvenamą vietą nuo 16.00 iki 17.00 val.; užtikrindamas, jog bendravimo su vaiku savaitgaliais vaikas padarytų mokykloje / darželyje užduotas užduotėles; sudarydamas tinkamas sąlygas vaikui kiekvieną dieną pamiegoti apie 1 val. pietų miego laikotarpiu nuo 12.00 iki 14.00 val.; įsipareigodamas savalaikiai ir tinkamai informuoti atsakovę, jeigu dėl objektyvių ir svarbių priežasčių negali įvykdyti savo teisių ir (ar) įsipareigojimų pagal šią tvarką, kad atsakovė turėtų objektyvią galimybę atlikti visus būtinus veiksmus vaiko atžvilgiu, kad nenuketėtų jo interesai. Atskirojo skundo argumentai:

7.1. Pagal CPK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas bendravimo su vaiku tvarką iš esmės gali nustatyti tik skyrium gyvenančio tėvo ar motinos atžvilgiu. Tai reiškia, kad teismo nutartimi laikina ieškovo bendravimo tvarka su mažamečiu vaiku galėjo būti nustatyta tik esant aiškiam atsakovo kaip skyrium nuo vaiko gyvenančio tėvo statusui (CK 3.65 str. 2 d. 8 d.). Nagrinėjamu atveju ginčijama nutartimi nepagrįstai nebuvo nustatyta laikinoji nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta.

7.2. Atsakovė neprieštarauja ieškovo bendravimui su mažamete dukra, tačiau ginčijama nutartimi nustatyta bendravimo tvarka turi būti nereikšmingai pakoreguota dėl jos nelogiškumo ir (ar) neatitikimo vaiko geriausiems interesams.

7.3. Nustatant vaiko paėmimo iš darželio laiką nebuvo atsižvelgta į darželio lankymo laiką. Teismas nustatė, jog ieškovas su mažamete dukra bendrauja, „pasiimdamas ją pentadienį iš darželio/mokyklos“, tačiau tokia formuluotė reiškia, kad ieškovas dukrą gali pasiimti iš darželio/mokyklos bet kuriuo dienos metu pentadienį. Siekiant vaikui kelti kuo mažiau streso būtinas aiškus bei stabilus darželio lankymo grafikas. Be to, šalių dukra darželyje lanko įvairius būrelius, kurie paprastai pasibaigia apie 16.30 val. Todėl tikslinga papildyti bendravimo tvarką tiksliu vaiko paėmimo laiku: „nuo 16.30 iki 17.30 val.“

7.4. Vaiko grąžinimas sekmadienį turėtų būti ankstesnis, nei nustatyta tvarkoje, tikslu tinkamai paruošti vaiką darželiui.

Žemesnės instancijos teismas

7.5. Teismas nutartimi nustatė, jog ieškovas dukrą grąžina motinai sekmadienį į atsakovės gyvenamą vietą iki 18.00 val. Tokia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių formuluotė nėra konkreti ir neatitinka nei mažametės dukters bei jos motinos interesų, kadangi pagal tokią formuluotę vaikas teoriškai gali būti grąžintas motinai sekmadieniais laikotarpiu nuo 0.00 val. iki 18.00 val. Esant tokiai tvarkai, atsakovė iš esmės negalėtų turėti jokių planų, nes turėtų laukti bet kuriuo laiku grąžinamo vaiko. Be to, grąžinimas sekmadienį iki 18.00 val. yra per vėlyvas, atsižvelgiant į vaiko nusistovėjusią dienotvarkę savaitgaliais, kadangi vaikas įprastai prieš darbo savaitę yra paguldomas miegoti apie 19.00 val., prieš tai jį pavalgydinus, nuprausus, sudėjus daiktus ir atlikus kitus pasiruošimo eiti į darželį naują savaitę veiksmus.

7.6. Ieškovas turi būti įpareigotas užtikrinti, kad jo bendravimo su vaiku savaitgaliais vaikas padarytų mokykloje / darželyje užduotas užduotėles.

7.7. Ieškovas turi būti įpareigotas migdyti šalių dukrą pietų miego.

7.8. Ieškovui turi būti nustatyta informavimo pareiga tais atvejais, kai jis negalės vykdyti tvarkos.

Atsiliepimas

8. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

8.1. Atskirajame skunde keliami nauji reikalavimai – prašoma pildyti bendravimo tvarką, taikyti naujas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl draudimo skunduose kelti naujus reikalavimus (ribota apeliacija), negalima nagrinėti nei vieno skunde nurodyto prašymo.

8.2. Tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos. Toks reikalavimas nebuvo keltas ir nei vienos iš šalių. Nesant tarp šalių ginčo dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos, byloje nesant duomenų, kurie pagrįstų tokio klausimo sprendimo būtinumą, nėra ir nebuvo pagrindo teismui spręsti tokį klausimą savo nuožiūra.

8.3. Skunde nurodytos priežastys papildyti bendravimo tvarką yra subjektyvios, nepagrįstos. Prašomi atlikti papildymai yra pertekliniai. Ieškovas niekada nėra pasiėmęs dukros iš darželio anksčiau, visuomet guldo ją pietų miego, todėl neprieštarautų šiems papildymams. Visgi nurodė, kad atsakovė neatskleidė faktinių aplinkybių. Pirma, atsakovė pateikusi darželiui prašymą leisti šalių dukrai nemiegoti pietų miego, šalių dukra darželyje turi teisę pasirinkti ir gali nemiegoti per pietus; dukra pasakoja, kad vietoj pietų miego ji eina su grupe į kitus užsiėmimus. Tuo tarpu atskirajame skunde reikalaujama, kad bendravimo su tėvu metu ieškovas būtų įpareigotas uŽmigdyti dukrą per pietus. Antra, ieškovui žinoma, kad atsakovė prieš vykdama pas mamą į (duomenys neskelbtini), labai dažnai pasiima šalių dukrą iš darželio prieš pietų miegą arba anksčiau. Trečia, atsakovės reikalavimas dėl dukros grąžinimo sekmadienį tikslu migdyti 19 val. yra perteklinis, subjektyvus ir niekaip nepagrįstas vaiko poreikiais. Ketvirta, ieškovas, susitaręs dėl dukros lankymo, niekada nėra neatvažiavęs. Penkta, papildžius tvarką informavimo pareiga, papildymas turėtų būti formuojamas konkrečiai ir aiškiai. Atsakovės siūloma formuluotė „savalaikiai ir tinkamai” gali būti suprantama labai subjektyviai, sukelti šalių ginčus dėl sąlygos aiškinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Byloje spręstina dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl ieškovo laikinos bendravimo tvarkos su šalių dukra teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

12. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas (CK 3.65 straipsnis, CPK 145 straipsnio 1 dalis). Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

13. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių - tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais.

14. Bylos duomenys patvirtina, kad byloje sprendžiamas šalių santuokos nutraukimo klausimas, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai.

15. Šalys turi bendrą dukrą, šalių santykiai yra konfliktiniai, ieškovas, prašydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rėmėsi tuo, kad atsakovė neužtikrina ieškovui galimybės bendrauti su dukra pakankamai laiko.

16. Tarnyba yra pateikusi išvadą, kurioje palaiko ieškovo prašymą dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

17. Teismas neturi duomenų, kad ieškovo elgesys su dukra ne namų aplinkoje kenktų vaiko interesams. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad šalių dukra noriai bendrauja su abiem tėvais. Todėl laikytini pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentai, kad šiuo atveju vaiko geriausius interesus atitinka laikinos bendravimo tvarkos nustatymas.

18. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

19. Apeliantės atskirojo skundo reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su atsakove negali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, nes toks reikalavimas nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos papildymo

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė nepilnamečio vaiko bendravimo su ieškovu tvarką: ieškovas bendrauja su dukra kalendorinių metų lyginiais savaitgaliais (kas antrą savaitgalį), pasiimdamas ją penktadienį iš darželio/ mokyklos ir grąžindamas sekmadienį į atsakovės gyvenamąją vietą iki 18.00 val.

21. Atsakovė neprieštarauja teismo nustatytai tėvo su vaiku bendravimo tvarkai, tačiau prašo ją papildyti, kad vaikas iš darželio būtų pasiimamas pentadienį nuo 16.30 iki 17.30 val. ir grąžindamas sekmadienį į atsakovės gyvenamą vietą nuo 16.00 iki 17.00 val. Taip pat prašo užtikrinti, jog tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliais vaikas padarytų mokykloje / darželyje užduotas užduotėles ir būtų sudarytos vaikui kiekvieną dieną pamiegoti apie 1 val. pietų miego laikotarpiu nuo 12.00 iki 14.00 val. Atsakovė taip pat prašo įsipareigoti ieškovą savalaikiai ir tinkamai informuoti atsakovę, jeigu dėl objektyvių ir svarbių priežasčių ieškovas negali įvykdyti savo teisių ir (ar) įsipareigojimų pagal šią tvarką, kad atsakovė turėtų objektyvią galimybę atlikti visus būtinus veiksmus vaiko atžvilgiu, kad nenuketėtų jo interesai.

22. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose vaiko interesai yra prioritetiniai. Teismas, nustatydamas vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, turi nepažeisti ir užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyta vaiko grąžinimo tvarka iki 18.00 val. pažeidžia atsakovės interesus. Kaip teisingai nurodyta atskirajame skunde, atsakovė tokiu atveju negali planuoti savo laiko. Todėl atsakovės siūlomas nustatyti vaiko grąžinimo sekmadienį į atsakovės gyvenamą vietą laikas nuo 16.00 iki 17.00 val. atitiktų tiek šalių, tiek vaiko interesus. Todėl atitinkamai patikslintina bendravimo tvarka.

23. Kiti prašomi atsakovės papildymai laikytini pertekliniais. Kiekvienas iš tėvų turi pareigą užtikrinti, kad vaiko buvimo laikotarpiu pas jį vaiko dienos rėžimas ir veikla (tame tarpe darželio užduočių atlikimas) atitiktų vaiko interesus. Taip pat nėra pagrindo nustatyti konkretų vaiko iš darželio paėmimo laiką. Nėra pagrindo nustatyti ir atsakovės nurodomą kitos šalies informavimo tvarką, nes atsakovės siūloma formuluotė „savalaikiai ir tinkamai” nėra konkreti.

24. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartis iš esmės paliktina nepakeista, tačiau papildytina bendravimo su vaiku tvarka, nustatant, kad ieškovas turi grąžinti dukrą sekmadienį į atsakovės gyvenamą vietą nuo 16.00 iki 17.00 val. (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi įtakos ginčo iš esmės sprendimui, kuomet išsamiai bus įvertintos faktinės bylos aplinkybės, ištirti įrodymai, taip pat neturi įtakos pakartotiniam prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą, tačiau papildyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartimi nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad tėvas (ieškovas) turi grąžinti dukrą sekmadienį į atsakovės gyvenamą vietą nuo 16.00 iki 17.00 val.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjas Andrius Ignotas