Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. (A. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, bei nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – 13 metų;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį – 5 metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 13 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo registracijos liudijimas Nr. xxx ir techninės apžiūros talonas Nr. xxx, užvedimo raktelis su pulteliu, 300 JAV dolerių bei 125,50 litų, paimtų iš E. P., konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, parengė nusikalstamą veiką – labai didelio kiekio narkotinės medžiagos laikymą ir gabenimą, turint tikslą ją platinti, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku surado nusikalstamos veikos padarymo vykdytoją – E. P., nusikalstamos veikos priemonę – E. P. priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame paslėpė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 19 kg 652 g kanapių ir jų dalių bei šią narkotinę medžiagą kartu su automobiliu 2007 m. gruodžio 21 d. nenustatytu laiku atgabeno į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini), ir šioje vietoje automobilyje neteisėtai laikė narkotinę medžiagą iki 2007 m. gruodžio 22 d. 2.12 val., kol E. P., vykdydamas organizatorių A. T. ir kito nenustatyto asmens nurodymus, nuo 2007 m. gruodžio 22 d. 2.12 val. automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš automobilių saugojimo aikštelės (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turint tikslą platinti, gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 19 kg 652 g kanapių ir jų dalių, kol (duomenys neskelbtini), 2007 m. gruodžio 22 d. 2.55 val. sulaikė policijos pareigūnai.

Be to, A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, parengė nusikalstamą veiką – narkotinės medžiagos neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent: surado nusikalstamos veikos padarymo vykdytoją – E. P., nusikalstamos veikos priemonę – E. P. priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame paslėpė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 19 kg 652 g kanapių ir jų dalių bei šią narkotinę medžiagą kartu su automobiliu 2007 m. gruodžio 21 d. nenustatytu laiku atgabeno į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini), ir šioje vietoje automobilyje neteisėtai laikė narkotinę medžiagą iki 2007 m. gruodžio 22 d. 2.12 val., be to, nurodė nusikalstamos veikos vykdytojui E. P. neteisėto labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – 19 kg 652 g kanapių ir jų dalių gabenimo maršrutą į R. F., turint tikslą jas platinti – neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į R. F.; po to E. P., vykdydamas organizatorių A. T. ir kito nenustatyto asmens nurodymus, nuo 2007 m. gruodžio 22 d. 2.12 val. automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš automobilių saugojimo aikštelės (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 19 kg 652 g kanapių ir jų dalių iki (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2007 m. gruodžio 22 d. 2.55 val. jį sulaikė policijos pareigūnai.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių liudytojo R. G. parodymus, jog apeliantas verčiasi narkotikų prekyba. Liudytojo teigimu, E. P. ,,atvarius“ automobilį į Kauną, apeliantas pasakęs ,,reikia palaukti, mes sutvarkysim mašiną“, tačiau E. P. parodymuose tokių žodžių nėra, apeliantas taip nesakė. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas disponavo automobiliu, kuriame rasta narkotinė medžiaga. Taigi liudytojas R. G. savo melagingais parodymais suklaidino teismą.

Be to, iš automobilio salono nebuvo paimti pirštų atspaudai, nebuvo darytas DNR tyrimas, siekiant nustatyti apelianto sąsajas su automobiliu.

Liudytojas R. G. nurodė, kad, klausant A. T. ir E. P. telefoninių pokalbių, nustatyta juos kalbant tik apie vykimą į R. F., o apie narkotikų gabenimą nėra net užuominų.

Liudytoja D. S. parodė, kad Andrejaus draugas, kurio ji nepažįsta, nuėjo į saugomą aikštelę ir išvažiavo iš ten automobiliu ,,Opel Vectra“. Tai rodo, jog apeliantas nestatė automobilio į aikštelę ir juo nedisponavo. Be to, byloje nustatytas asmens, pastačiusio į aikštelę minėtą automobilį, telefono numeris, tačiau toks numeris telefoninių pokalbių išklotinėse neužfiksuotas. Beje, pareigūnai netyrė minėto telefono išklotinių, aikštelės sargui nerodė atpažinti apelianto nuotraukos.

Apeliantas neneigė, kad buvo organizuojama kontrabanda, bet ne narkotikų, o kompiuterių, skirtų automobilių vagystėms. Jis neneigė, kad buvo tartasi su A. K., tačiau A. K. pasinaudojo situacija ir, apeliantui nežinant, įdėjo į automobilį narkotinę medžiagą. Teismas šių jo parodymų nevertino.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. T. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, ir, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, paskyrė teisingą bausmę.

Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nagrinėjant bylą nenustatyta.

Dėl įrodymų pakankamumo

Ginčydamas savo kaltę, nuteistasis apeliaciniame skunde teigė, kad aikštelės sargui nebuvo pateikta atpažinti jo nuotraukos.

Iš bylos duomenų matyti, jog nei aikštelės sargas, budėjęs, kai automobilis buvo pastatytas, nei aikštelės direktorius, budėjęs automobilio atsiėmimo dieną, negalėjo apibūdinti asmens, kuris pastatė ar pasiėmė automobilį (t. 1, b. l. 166–167, 168–169). Dėl to buvo netikslinga atlikti tokį procesinį veiksmą.

Apeliantas skunde teigė, kad byloje liko nenustatytas jo įvardintas asmuo, kuris automobilyje paslėpė narkotines medžiagas, t. y. A. K.

Atkreiptinas dėmesys, jog apie A. K. apeliantas užsiminė tik pirmosios instancijos teisme, nes ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus. Nagrinėjant bylą jis nenurodė jokių konkrečių to asmens tapatybės, jo buvimo vietos duomenų, nenurodė jokių kitų A. K. pažįstančių asmenų, kurie būtų galėję suteikti informacijos apie jo buvimo vietą.

Kita vertus, proceso dalyviai turi teisę prašyti, kad reikšmingus duomenis surinktų ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras, tačiau toks prašymas nebuvo pareikštas.

Apeliaciniame skunde taip pat teigta, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimti pirštų atspaudai iš automobilio salono, nebuvo darytas DNR tyrimas, netirtos automobilį į aikštelę pastačiusio asmens telefono išklotinės.

Atkreipiamas apelianto dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami, ikiteisminio tyrimo subjektui, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, nusprendus, kad tam tikrą veiksmą atlikti būtina; atliekant ikiteisminį tyrimą, neprivalo būti atliekami absoliučiai visi Baudžiamojo proceso kodekse nurodyti tyrimo veiksmai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 1 dalis). Kokius tyrimo veiksmus būtina atlikti, ikiteisminio tyrimo metu sprendžia pats ikiteisminio tyrimo subjektas.

Kita vertus, Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato, kiek ir kokių rūšių įrodymų turi būti, kad teismas galėtų padaryti išvadą, jog padaryta nusikalstama veika ir tą veiką padaręs asmuo yra kaltas. Tai reiškia, kad teismas įrodymus vertina laisvai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų pakankamumo reikalavimas reiškia, kad baudžiamajame procese neturi būti įrodinėjama iki begalybės.

Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu bei teisme surinktų duomenų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad A. T. skunde minimų aplinkybių tyrimas teismui leistų padaryti kitokią išvadą dėl nusikaltimo aplinkybių ir nuteistojo kaltės.

Dėl nuteistojo kaltės

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, jog A. T., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, parengė nusikalstamą veiką – narkotinių medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. surado nusikalstamos veikos vykdytoją E. P. bei automobilį, kuriame paslėpė narkotines medžiagas, nurodė narkotinių medžiagų gabenimo maršrutą į R. F.

Pagrindinis apelianto skundo argumentas, kad narkotinės medžiagos į automobilį buvo įdėtos be jo žinios, t. y. jis nežinojo, jog A. K. į automobilį įdėjo narkotines medžiagas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo šią nuteistojo versiją ir ją pagrįstai atmetė.

Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo (t. 2, b. l. 34–35) duomenys užfiksavo, ką E. P. veikė nuo 2007 m. gruodžio 20 d. 22.45 val. iki 2007 m. gruodžio 22 d. 3.10 val.

Iš šių duomenų matyti, kada E. P. iš Šiaulių išvyko į Kauną, kur ir kada susitiko su mergina bei su dar vienu asmeniu, kada atvyko į poilsio namus, kur vėl susitiko su ta pačia mergina, kada keturi asmenys atvyko į automobilių saugojimo aikštelę, kur vienas iš jų iš aikštelės ,,atvarė“ automobilį, į kurį įsėdo E. P. su mergina ir išvyko Vilniaus link.

E. P. operatyvinio sekimo, automobilio sulaikymo Vilniuje, jo apžiūros ir narkotinių medžiagų suradimo automobilio slėptuvėje aplinkybes patvirtino liudytojo R. G. parodymai.

Liudytojas R. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad operatyviniai duomenys patvirtina, jog E. P. bendravo su A. T.. Buvo disponuojama informacija, kad E. P. Šiaulių mieste platina narkotines ir psichotropines medžiagas. Taip pat nustatyta, kad jis dažnai skambino A. T., kuris turi ryšių su Kauno nusikalstamomis grupuotėmis ir įtariamas narkotinių bei psichotropinių medžiagų gabenimu į Rusiją.

Nuteistasis A. T., paimdamas iš liudytojo R. G. parodymų atskirus sakinius, apeliaciniame skunde kritikavo liudytojo parodymus motyvuodamas, jog jie melagingi.

Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas liudytojo R. G. parodymus vertino atsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų, o ne kompleksiškai kaip visumos dalį.

Teisėjų kolegija neabejoja liudytojo R. G. parodymais, nes jie atitinka įrodymų visetą.

Negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių liudytojo R. G. parodymus, kad apeliantas verčiasi narkotikų prekyba.

Jau minėta liudytoją disponavus informacija, jog E. P. neteisėtai platina narkotines ir psichotropines medžiagas, vėliau gauta informacija, kad A. T. įtariamas narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimu į Rusiją. Tai, jog tokią informaciją liudytojas R. G. turėjo ir ji pasitvirtino, įrodo automobilio, kurį vairavo E. P., sulaikymo aplinkybės.

Be jau minėtų įrodymų, liudytojo R. G. parodymus patvirtina pokalbių telefonu suvestinių duomenys ir liudytojos D. S. parodymai.

Apelianto ir E. P. pokalbių telefonu turinys bei liudytojos D. S. parodymai (A. T. rūpinosi vizomis į Rusiją, liepė jai nusifotografuoti, rūpinosi automobilio išregistravimu, davė nurodymus dėl automobilio vairavimo, davė mobiliojo ryšio telefoną ir liepė įsirašyti reikalingus numerius, o jai priklausantį telefoną paėmė) patvirtina, kad A. T. buvo vienas iš narkotinių medžiagų kontrabandos į Rusiją organizatorių.

Apeliantas bandė sumenkinti liudytojo R. G. parodymus motyvuodamas tuo, jog liudytojas teisme parodė, kad, E. P. ,,atvarius“ automobilį į Kauną, apeliantas pasakęs ,,reikia palaukti, mes sutvarkysim mašiną“, tačiau nei E. P., nei apeliantas taip nesakė.

Atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teisme liudytojas davė parodymus, praėjus nuo įvykio ilgam laiko tarpui, todėl jo parodymuose yra kai kurių netikslumų, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad liudytojas meluoja. Priešingai, liudytojo parodymai savo esme vienodi ir nuoseklūs.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo jo parodymais netikėti, nes parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

Operatyviniais duomenimis nustatyta, kad E. P. 2007 m. gruodžio 20 d. 23.55 val. išvyko iš namų ir važiavo į Kauną. Ryte 11.56 val. E. P., kuris tuo metu buvo svečių namuose, skambino nuteistasis. E. P. teiravosi: ,,<...> klausykis, tai kelintą mes išvažiuojam tu man gali pasakyt?“. Į tai nuteistasis atsakė: ,,<...> iki šešių dar čia tvarkysis, po šešių kažkur tai septintą, aštuntą išvažiavimas visas bus“. Po pietų E. P. grįžo į Šiaulius. Vakare jis vėl važiavo į Kauną, 21.52 val. skambino nuteistajam ir klausė: ,,A girdi tu, pasakyk draugas, kad tenais pažiūrėtų tas padangas gerai?“, o nuteistasis atsakė: ,,Gerai, ten viskas jau sutvarkyta“ (t. 2, b. l. 12, 16).

Taigi išdėstyti įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog A. T. buvo paėmęs automobilį ,,tvarkyti“ ir žinojo, kad narkotinės medžiagos paslėptos automobilyje ,,Opel Vectra“ įrengtoje slėptuvėje.

Aplinkybė, jog iš stovėjimo aikštelės automobilį paėmė ne apeliantas, o kitas asmuo, nepaneigia jo sąsajų su minėtu automobiliu.

Neįtikinama apelianto versija, kad buvo organizuojama ne narkotikų, bet kompiuterių kontrabanda.

Šią nuteistojo versiją paneigia automobilio ,,Opel Vectra“ apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 27–30) duomenys, iš kurių matyti, jog nei kompiuterių, nei automobilių numerių, nei kokių nors dokumentų nebuvo rasta. Telefoninių pokalbių suvestinėse taip pat nėra užfiksuota jokių pokalbių, frazių apie kompiuterius, jų gabenimą.

Jei būtų galima patikėti A. T., kad jis iš tiesų paprašė E. P. į Maskvą nuvežti dokumentus, kaip jis teigia ,,nieko draudžiamo“, negalima logiškai paaiškinti, kodėl buvo būtina perregistruoti automobilį E. P. vardu, paimti iš D. S. telefoną, duoti nurodymus jam skambinti ar rašyti žinutes kas valandą.

Viskas įgauna loginę prasmę, šias aplinkybes susiejus su kitais byloje esančiais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais bei įvertintais įrodymais.

Atsižvelgiant į įrodymų visetą, jų tarpusavio ryšį, pakanka duomenų automobilyje ,,Opel Vectra“ surastas narkotines medžiagas susieti su nuteistuoju ir padaryti išvadą, jog A. T. atlikti veiksmai įrodo jį parengus nusikalstamą veiką – didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą į Maskvą.

Dėl to apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, veikdamas bendrininkų grupe, parengė labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą ir neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tačiau veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios.

Dėl bausmės

Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimą. Teismas įvertino nusikalstamų veikų sunkumą, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų dėl paskirtos bausmės, todėl, vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jos išsamiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad nuteistajam paskirtos bausmės už kiekvieną veiką ir galutinė subendrinta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisingos.

Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.