Telšių apylinkės teismo įsakymas

2017-05-17 · Byla Nr. N1-123-187/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-05-17
Bylos Nr.
N1-123-187/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01509-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Stefanija Sakalauskienė
Kaltinamasis
L. S.
Baudžiamoji byla Nr. N1-123-187/2017Proceso Nr. 1-01-1-01509-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.1; 1.1.7.2.4; 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.12.1.4
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 17 d.Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Stefanija Sakalauskienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Telšiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini), klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste LR BK) BK 178 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. 2016 m. gruodžio 26 d., apie 8 val., būdamas tėvui R. S. priklausančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini)., iš rankinės, buvusios darbo kambaryje, spintelėje, pagrobė svetimą R. S. priklausantį turtą - 4000 norvegiškų kronų (kas atitinka 439,68 eurus), tuo nukentėjusiajam padarydamas 439,68 eurų turtinę žalą.

Šia savo veika L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat 2016 m. gruodžio 27 d., apie 21 val., būdamas tėvui R. S. priklausančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), iš rankinės, buvusios darbo kambaryje, spintelėje, neteisėtai įgijo svetimą R. S. priklausančią mokėjimo priemonę - Norvegijoje išduotą kreditinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su jos prisijungimo PIN kodu, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-12-27, laikotarpyje tarp 22 ir 23 val. inicijavo dvi finansines operacijas svetima R. S. vardu išduota elektronine mokėjimo priemone, t.y. Plungės g. 4, Telšių m., esančiame SEB banko bankomate, iš R. S. sąskaitos išėmė 300 eurų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

Šia savo veika L. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kad kaltinamasis L. S. padarė šias nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys: jo paties prisipažinimas: apklaustas kaip įtariamasis, L. S. (43-44, 45-46, 48 b. l.) parodė, kad 2016 m. gruodžio mėn.16 d. jis kartu su tėvu R. S. grįžo iš Norvegijos į namus, adresu(duomenys neskelbtini). ir apsigyveno tėvo namuose. Ten turėjo galimybę laisvai vaikščioti po namus. 2016 m. gruodžio 24 d. buvo išgėręs, todėl sugalvojo paimti tėvui priklausančią kreditinę kortelę ir išsiimti iš jos pinigų, nusipirkti dar alkoholinių gėrimų. Imdamas banko kreditinę kortelę dar nežinojo, kokią sumą pinigų iš sąskaitos nori išimti. Vakare, tikslaus laiko nepamena, iš tėvui priklausančios rankinės, kuri buvo darbo kambaryje spintelėje, paėmė tėvui priklausančią Norvegijos banko banko kreditinę kortelę, taip pat rankinėje rado banko kortelės prisijungimo PIN kodą. Nuėjo iki SEB bankomato, esančio Plungės g., Telšių m., įdėjo kreditinę kortelę į bankomatą, suvedė PIN kodą. Iš sąskaitos iš karto nuėmė 200 eurų. Po to, praėjus gal pusvalandžiui sugalvojo, kad 200 eurų nepakaks, grįžo iki to paties bankomato ir dar iš tėvo kreditinės sąskaitos išėmė 100 eurų. Tą patį vakarą tėvui priklausančią banko kreditinę kortelę grąžino į vietą. Pinigus išleido alkoholiui. Teigia, kad blaivus taip nebūtų pasielgęs. Tėvas niekada anksčiau nebuvo leidęs naudotis jam priklausančią kreditine kortele. Kad iš kreditinės kortelės dingo pinigai tėvas pastebėjo 2017 m. sausio mėn. pradžioje. Tada L. S. tėvui prisipažino, kad nuo jo sąskaitos nuėmė pinigus. Be to 2016 m. gruodžio 26 d., apie 8 val. jis, būdamas tėvui priklausančiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., iš jo rankinės, kuri buvo paslėpta kambaryje, spintelėje, paėmė 4000 Norvegijos kronų (4 kupiūras po 1000 Norvegiškų kronų). Pinigus išsikeitė DNB banke, Telšių mieste, gavo virš 400 eurų (kiek tiksliai nepamena), pinigus išleido alkoholiui bei kitokioms smulkmenoms. Teigia supratęs, kad vykdo vagystę. Kodėl nusprendė iš tėvo vogti pinigus, negali pasakyti. Reikalui esant, tėvas visada duodavo pinigų. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi.

Be kaltinamojo L. S. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai: nukentėjusiosios A. S. protokolas-pareiškimas (10-11 b. l.) bei parodymai (14-15, 17-18 b. l.) iš kurių matyti, jog 2016 m. gruodžio 27 d. jos vyras R. S. pastebėjo, kad iš jo rankinės, paslėptos darbo kambaryje, dingo 4000 Norvegiškų kronų. Vagystės padarymu iš karto įtarė R. sūnų L., nes niekas kitas negalėjo pinigų pavogti. Tuo metu, kai buvo įvykdyta vagystė L. gyveno jų namuose, todėl turėjo galimybę vaikščioti po namus. L. tėvui prisipažino pavogęs kronas, tačiau kur išleido pinigus, nežino. Dėl 4000 Norvegijos kronų vagystės padaryta turtinė žala 444,49 eurų sumai. Po to 2017 m. sausio 3 d. vyras pastebėjo, kad nuo jo Norvegijoje išduotos kreditinės kortelės yra nuimti pinigai sumoje 300 eurų. Pinigai nuimti 2016 m. gruodžio 24 d. per du kartus iš bankomato Plungės g., Telšių m. L. pastoviai vagiliauja, todėl su vyru nutarė, kad L. turėtų prisiimti atsakomybę už savo padarytas nusikalstamas veikas; nukentėjusiojo R. S. parodymai (22-23,25 b. l.), iš kurių matyti, kad 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje jis su savo sūnumi L. grįžo iš Norvegijos, kur abu uždarbiavo. Sūnus iš pirmos santuokos apsigyveno jo namuose, turėjo galimybę laisvai vaikščioti po namus, turėjo namo raktus. Grįžęs iš Norvegijos, savo rankinę, kurioje buvo 24 000 Norvegiškų kronų, bei kreditinė kortelė, kortelės PIN kodas paslėpė spintelėje tarp žmonos siūlų. 2017 m. sausio 2 ar 3 dieną pastebėjo, kad iš rankinės dingo 4000 Norvegiškų kronų. Vagystės padarymu iš karto įtarė savo sūnų L., nes niekas kitas pinigų paimti negalėjo. L. neigė ėmęs pinigus. Pasitikrinęs savo elektroninį paštą, rado kreditinės sąskaitos Norvegijoje ataskaitą ir pamatė, kad nuo sąskaitos 2016 m. gruodžio 27 d. per du kartus buvo nuimti pinigai bendroje sumoje 300 eurų. Suprato, kad tai sūnaus darbas, nes banko kortelė su užrašytu PIN kodu buvo toje pačioje rankinėje kaip ir prieš tai dingę 4000 Norvegiškų kronų. Kai pastebėjo, kad yra nuimti pinigai, L. parašė žinutę, kad grąžintų pavogtus iš sąskaitos pinigus. L. neigė nuėmęs pinigus, tačiau vėliau prisipažino, kad nuėmė juos, sakė, kad jų nebeturi, išleido. Sūnui jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Civilinio ieškinio žalai atlyginti nereiškia, supranta, kad jis pats kaip tėvas materialiai atsakingas už savo nepilnametį vaiką. Tačiau mano, kad sūnus turi prisiimti atsakomybę už padarytas vagystes, kad ateityje jis nedarytų naujų nusikaltimų; 2017 m. balandžio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (29-31 b. l.), iš kurio matyti, kad R. S. pateikė banko kortelę Nr.(duomenys neskelbtini), Santander Consumer Bank, Visa, 1.0, kuri buvo apžiūrėta ir grąžinta R. S.; išrašas iš R. S. banko sąskaitos (19 b. l.), iš kurio matyti, kad 2016 m. gruodžio 27 d. buvo nuimta 200 eurų, po to - 100 eurų.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad L. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis L. S. pagrobė svetimą R. S. priklausantį turtą ir tokie jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį. Taip pat jis turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, neteisėtai įgijo, disponavo ir panaudojo svetimą R. S. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę. Tokie jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis L. S. yra teisiamas pirmą kartą (33 b. l.), administracine tvarka baustas (34-37 b. l.), civilinio ieškinio byloje nėra.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, padaryti tyčiniai nusikaltimai, priskiriami nesunkių ir apysunkių kategorijai (LR BK 11 str. 3 d., 4 d.), kaltės formą ir rūšį, o būtent yra padaryti tyčiniai baigti (LR BK 15 str.) nusikaltimai, padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei stadiją, kaltininko asmenybę, nusikaltimus padarė savo šeimos nario – tėvo, su kuriuo veikos padarymo metu kartu gyveno, atžvilgiu. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, mokosi, neteistas, yra nedirbantis, pakankamai neturintis lėšų, todėl jam bauda neskirtina. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi sutinka, todėl teismas, atsižvelgęs į visas paminėtas aplinkybes ir įvertinęs LR BK 54-65 straipsniuose nustatytas bausmės skyrimo taisykles, mano, kad jam skirtinas areštas. Kaltinamasis nurodo, kad jis sutinka, kad būtų byla užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu. Todėl teismas sutinka su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir skiria būtent prokurorės pasiūlyta bausmę. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis (LR BK 90-91 str.).

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 63 straipsniu, paskirtos bausmės už nusikaltimus subendrinamos apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu, bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam taikytinos LR BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

L. S. ikiteisminio tyrimo metu sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė nepaskirta. Byloje daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nėra, todėl šis klausimas nespręstinas (LR BK 90-91 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti L. S. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį skirti 3 mėnesius viešųjų darbų įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį visuomenės labui po 20 val.;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį skirti 3 mėnesius viešųjų darbų įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį visuomenės labui po 20 val.;

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį skirti 15 parų arešto;

pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. skirti 15 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu pakeisti viešuosius darbus areštu bei paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti 21 parą arešto.

Pritaikyti LR BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti galutinę bausmę – 14 (keturiolikos) parų areštą.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo bausmės pradėjimo vykdyti, tai yra nuo jo sulaikymo bausmės atlikimui, momento.

Kaltinamasis L. S., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo jo gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam išaiškinti, kad teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Teisėja Stefanija Sakalauskienė