Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-637-1035/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-01-20
Bylos Nr.
1-637-1035/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60843-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
J. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-637-1035/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60843-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2016 m. gruodžio 30 d. nuo 20.00 val. iki 21.26 val. name (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,71 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo sugyventinę L. J. – rankomis tampė už plaukų, spardė kojomis, sudavė ne mažiau keturių smūgių ranka į galvą ir vieną smūgį keptuve į galvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. M. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 4 metus gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine L. J. jai priklausančiame name. Jis 2016 m. gruodžio 30 d. po darbo kartu su kolegomis kepė šašlykus, gėrė alų, po to degtinę, po to vėl alų. Vakare, kada tiksliai nepamena, grįžo namo. Tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas. Po to, kiek pamena, jis kumščiu trenkė sugyventinei į veidą. Kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali, nes nepamena. Kiek kartų trenkė, taip pat nepamena, galimai ne vieną kartą. Kad būtų trenkęs jai keptuve ar stumdęs, nepamena. Bet taip galėjo būti, tiesiog dėl girtumo nepamena. Po to, kiek pamena, jis nuėjo pas kaimyną. 2016 m. gruodžio 31 d. anksti ryte į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Dėl to, kad smurtavo prieš sugyventinę, nuoširdžiai gailisi (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Apklausta liudytoja L. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu J. M.. Namas, kuriame jie gyvena, nuosavybės teise priklauso jai. J. pas ją gyvena apie 3 metus. Konfliktai kyla tik tuomet, kai jis būna neblaivus. 2016 m. gruodžio 30 d., apie 20.00 val., J. namo grįžo neblaivus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu J. priėjo prie jos ir pradėjo tampyti ją už plaukų. Po to spardė ją kojomis. Kiek tiksliai jis sudavė smūgių, pasakyti negali. Tada jis porą kartų trenkė jai ranka į veidą. Vėliau jis dar sudavė keletą smūgių jai rankomis į galvą, o po to, paėmęs keptuvę, trenkė ja jai į galvą. Dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Taikytis su J. nenori, norėtų, kad jis išsikraustytų iš jos namų. (b. l. 9).

Iš Bendrojo pagalbos centre 2016 m. gruodžio 30 d. 21.23 val. registruoto pranešimo matyti, kad pranešėja L. J. nurodė, jog ją muša vyras (b. l. 3).

Iš L. J. 2016 m. gruodžio 30 d. pareiškimo policijai matyti, kad jos sugyventinis J. M. ją sumušė, tampė už plaukų, stumdė kojomis, kumščiu trenkė į veidą, su keptuve trenkė jai į galvą, tai sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 5).

Iš 2016 m. gruodžio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kambarys name (duomenys neskelbtini), kuriame yra netvarka (b. l. 7).

Iš 2016 m. gruodžio 30 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016 m. gruodžio 30 d., apie 21.26 val., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė sugyventinis. Nustatyta, kad policiją kvietė L. J., gim. (duomenys neskelbtini). Ji paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis J. M., gim. (duomenys neskelbtini). Jis neblaivus spardė ją kojomis, trankė kumščiu į veidą ir tampė už plaukų. L. J. buvo susijaudinusi ir verkė. Moteris buvo blaivi. Ant jos veido aiškiai matėsi sumušimai. Kambaryje, kur viskas įvyko, buvo betvarkė, išmėtyti daiktai. Prie tarnybinio pranešimo pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuotas išrautų plaukų kuokštas ir nukentėjusiosios veido sužalojimai (b. l. 12–15).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad J. M. 2016 m. gruodžio 31 d. 04.03 val. nustatytas 1,71 promilių neblaivumas (b. l. 30).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai‘ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. rankomis tampydamas už plaukų, spardydamas kojomis, suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą ir vieną smūgį keptuve į galvą sugyventinei L. J., su kuria veda bendrą ūkį, sukėlė jai fizinį skausmą.

Įtariamajam J. M. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. M. sutiko ir nurodė, kad bausmės rūšis ir dydis jam yra suprantami (b. l. 36–37). L. J. 2017 m. sausio 9 d. pranešimu yra informuota apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 41).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, kaltinamojo asmenybę –nedirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 31, 33), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį ir dydį – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis name (duomenys neskelbtini), ir bendrauti su L. J., įpareigojant jį per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, tačiau vietoj prokuroro siūlomo įpareigojimo neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, skiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka J. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. gruodžio 31 d. 03.40 val. (b. l. 19) iki 2016 m. gruodžio 31 d. 14.34 val. (b. l. 20), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 26), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis name (duomenys neskelbtini), ir bendrauti su L. J., gim. (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis name (duomenys neskelbtini), ir bendrauti su L. J., gim. (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gruodžio 31 d. 03.40 val. iki 2016 m. gruodžio 31 d. 14.34 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti J. M., kad:

1. Asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Valerij Lauš