Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja su VSDF valdybos Marijampolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-2906 jai paskirta 224,28 Eur socialinio draudimo senatvės pensija nesutiko. Pažymėjo, kad jos darbo stažas 34 metai 4 mėnesiai ir 28 dienos, tačiau skirta senatvės pensija yra mažesnė nei 2018 metais paskelbta 280 eurų skurdo riba. Paskirtos socialinio draudimo senatvės pensijos pareiškėjai nepakaks minimaliems poreikiams tenkinti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnyje yra nustatyti pensinio aprūpinimo ir socialinės paramos pagrindai. Šio straipsnio nuostatos įpareigoja valstybę nustatyti pakankamas teisės į pensijas ir socialinę paramą įgyvendinimo ir teisinio gynimo priemones. Minėtos nuostatos suponuoja įstatymų leidėjo pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms ir socialinei paramai, kaupimą ir šių pensijų mokėjimą bei socialinės paramos teikimą. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, dėl kurio pensija būtų sumažinta iki tokio dydžio, jog nebebūtų užtikrinti minimalūs pensiją gaunančio asmens socialiai priimtini poreikiai, žmogaus orumą atitinkančios gyvenimo sąlygos. Pensija, kuri užtikrina tik minimalius pensiją gaunančio asmens socialiai priimtinus poreikius, minimalias žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, apskritai negali būti mažinama. Valstybė turi sukurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę apsaugą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu nėra realiai užtikrinami minimalūs pareiškėjos poreikiai, žmogaus orumą atitinkančios gyvenimo sąlygos ir šiuo požiūriu ginčijamas sprendimas prieštarauja Konstitucijos 52 straipsnio ir 21 straipsnio nuostatoms, todėl turi būti panaikintas. Tuo pačiu turi būti panaikintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu nustatytas 224,28 Eur socialinio draudimo senatvės pensijos dydis apskaičiuotas teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl VSDF valdybos Marijampolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-2906, kuriuo buvo nuspręsta skirti pareiškėjai B. K. 224,28 Eur dydžio socialinio draudimo senatvės pensiją ir VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. (6.5)I-6828, kuriuo pareiškėjos 2018 m. spalio 10 d. skundas, dėl teritorinio skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, buvo netenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VSDF valdybos Marijampolės skyrius 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. VPE_SPlE-2906 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo B. K.“ nusprendė skirti pareiškėjai 224,28 Eur socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2018 m. lapkričio 10 d. (b. l. 5, 36). Nesutikdama su paskirtos senatvės pensijos dydžiu, minėtą VSDF valdybos teritorinio skyriaus sprendimą pareiškėja išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka 2018 m. spalio 10 d. apskundė VSDF valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. (6.5) I-6828 pareiškėjos skundas buvo netenkintas, o VSDF valdybos Marijampolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr. VPE_SP1E-2906 paliktas galioti nurodant, kad B. K. nustatytas 224,28 Eur socialinio draudimo senatvės pensijos dydis yra apskaičiuotas teisingai (b. l. 3, 14, 38).

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), įsigalioję nuo 2018 m. sausio 1 d. Pagal Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalį (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 6 d. iki 2019 m. sausio 1 d.), valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Pensijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kai jis atitinka šias sąlygas: 1) sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijų amžių; 2) turi minimalų valstybinio socialinio draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai. Pensijų dydis priklauso nuo asmens įgyto valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo trukmės bei Pensijų įstatyme nustatytais laikotarpiais asmens turėtų draudžiamųjų pajamų (uždarbio), pagal kurias apskaičiuojami asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai.

Socialinio draudimo senatvės pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys (Pensijų įstatymo 7 dalis). Pagal Pensijų įstatymo 17 straipsnį, senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį, atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį.

Laikotarpių įskaitymą į stažą nustato Pensijų įstatymo 10 straipsnis. Stažui prilyginami laikotarpiai, nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede, įrodomi Nuostatų 6.4 punkte nurodytais dokumentais. Kaip matyti iš bylos duomenų, pagal pareiškėjos pateiktus stažą įrodančius dokumentus (darbo knygelę, Kauno technologijos universiteto, AB „Pieno žvaigždės“, Marijampolės savivaldybės administracijos teisės departamento pažymas) pareiškėjai buvo apskaičiuotas 34,1098 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, o būtinojo ir įgyto stažo santykis – 1,1282 (34,4098 : 30,5). Atsižvelgiant į tai, kad bazinės pensijos dydis 2018 m. lapkričio mėnesį buvo 152,92 Eur, pareiškėjos socialinio draudimo senatvės pensijos bendroji dalis sudaro 172,52 Eur (1,1282 x 152,92) (b. l. 37, 41-43).

Remiantis Pensijų įstatymo 18 straipsniu, senatvės pensijos individualiosios dalies dydis nustatomas padauginus asmens įgytų apskaitos vienetų skaičių ir tą mėnesį, už kurį mokama pensija, galiojančią apskaitos vieneto vertę. Pagal Pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, apskaitos vienetų skaičius, asmens įgytas per kalendorinius metus ar per kalendorinių metų dalį, nustatomas padalijus asmens sumokėtų ir (ar) už jį priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumą (neįskaitant kaupiamosios pensijų įmokų dalies sumos, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus) iš pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumos, kurią per tuos kalendorinius metus, pagal teisės aktų nustatytą pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai tarifą, apdraustasis ir jo draudėjas privalo sumokėti nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. Taigi, jei įmokos sumokėtos ir (ar) priskaičiuotos nuo 12 tų metų vidutinių šalies darbo užmokesčių sumos, per metus bus įgyjamas 1 apskaitos vienetas, o jei nuo mažesnės nei 12 tų metų vidutinių šalies darbo užmokesčių sumos – proporcingai mažesnė apskaitos vieneto dalis. Apskaitos vienetai sumuojami už visus metus, kai asmuo buvo draustas pensijų socialiniu draudimu (Pensijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos įgytų apskaitos vienetų skaičius – 15,83, o 2018 metų apskaitos vieneto vertės dydis – 3,27 Eur, todėl atitinkamai pareiškėjos senatvės pensijos individualioji dalis sudaro 51,76 Eur (15,83 x 3,27), o bendras pareiškėjos senatvės pensijos dydis (bendroji ir individualioji dalys) sudaro 224,28 Eur (172,52 + 51,76) (b. l. 37, 41-43).

Teismas pažymi, kad pareiškėja nei skunde nei teismo posėdžio metu socialinio draudimo pensijos apskaičiavimo teisingumo neginčijo ir jokių duomenų, kurie paneigtų jai paskaičiuotą senatvės pensiją, nepateikė. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjai paskirtos 224,28 Eur socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumu. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ginčijamas VSDF valdybos Marijampolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr. VPE_SP1E-2906, kuriuo buvo nuspręsta skirti pareiškėjai 224,28 Eur dydžio socialinio draudimo senatvės pensiją, yra teisėtas ir pagrįstas.

VSDF valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. (6.50)I-6828 išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos 2018 m. spalio 10 d. skundą dėl teritorinio skyriaus sprendimo, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta senatvės pensija, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos socialinio draudimo senatvės pensija apskaičiuota teisingai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo minėtą raštą naikinti.

Pareiškėjos esminis argumentas dėl skundžiamų sprendimų neteisėtumo yra tai, kad paskirtos socialinio draudimo senatvės pensijos dydis pažeidžia jos teisę į orią senatvę bei teisinės valstybės principą. Tačiau, teismo vertinimu, tokia pareiškėjos argumentacija, remiantis Nuostatais bei Pensijų įstatymu, neįpareigoja atsakovo kitaip skaičiuoti pareiškėjai socialinio draudimo senatvės pensiją. Teismas pažymi, kad tik esant Pensijų įstatyme ir Nuostatuose nustatytam pagrindui persijos dydis gali būti perskaičiuojamas. Kaip jau buvo minėta, senatvės pensijos dydis priklauso nuo asmens įgyto valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo trukmės bei Pensijų įstatyme nustatytais laikotarpiais asmens turėtų draudžiamųjų pajamų (uždarbio), pagal kurias apskaičiuojami asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai, tačiau šiuo atveju pareiškėja atsakovo jai nustatytos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo trukmės, draudžiamųjų pajamų (uždarbio) dydžio ar apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų koeficientų neginčija. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai, kad jai apskaičiuota pensija yra per maža, laikytini subjektyvia jos asmenine nuomone, kuri nesudaro pagrindo sprendimų neteisėtumui konstatuoti.

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad teismas nevertina ginčijamų administracinių aktų ekonominio tikslingumo požiūriu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjos skundo argumentas, kad ji negali patenkinti būtiniausių poreikių iš esmės siejamas būtent su ekonominiu ginčijamo akto aspektu, tačiau teismas tokio tyrimo šioje byloje neturi teisės atlikti.

Konstitucijos 52 straipsnyje nustatyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Konstitucijos 52 straipsnio nuostata „valstybė laiduoja“ reiškia, kad įstatymu nustačius tam tikrą pensinį aprūpinimą valstybei kyla pareiga jį garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų šią pensiją ir ją mokėtų (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai). Remiantis turimais duomenimis nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamo ginčo atveju yra pažeistos Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos, kadangi pareiškėjai sulaukus senatvės pensijos amžiaus, vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Nuostatais, buvo paskirta ir mokama valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir aktualų teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjos ginčijami sprendimai priimti laikantis teisės aktų reikalavimų, nepažeidžiant nei vienos suinteresuotos šalies teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, šioje situacijoje yra protingi ir teisingi, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti skunde išdėstytais motyvais.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. P525-194/2009 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos B. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.