Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P., dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą atstovei I. M. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. spalio 22 d. apie 10.26 val. A. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad įmonei priklausančioje prekyvietėje, adresu Kaunas, Kovo 11-osios g. 22, nebūtų leista dirbti A. A., nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties, neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus, nustatyta tvarka jos neįregistravus į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišdavus darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento – darbo pažymėjimo ir apie priėmimą į darbą neinformavus VSDFV teritorinio skyriaus. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 1 p. 1 p., 98 str. 1 d. 2 d. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2014 m. spalio 22 d. jis buvo išvykęs iš Lietuvos ir su norinčia įsidarbinti A. A. jis nebendravo, o su ja bendravo vadybininkė D. M., kuri yra įpareigota atlikti norinčių įsidarbinti asmenų atranką, tačiau juos įdarbinti ir leisti dirbti ji įgaliojimų neturi. Kiek jam žinoma, 2014 m. spalio 22d. A. A. atėjo pakalbėti dėl darbo ir įmonės skyriuje (duomenys neskelbtini) turgavietėje kalbantis su žmogumi dėl pardavėjos darbo ir tikrinant ar ji moka dirbti kasos aparatu, įvyko patikrinimas. Moteris pirko mėsos faršo ir ją aptarnavo A. A.: pasvėrė faršą, paėmė pinigus ir juos apskaitė kasos aparatu, tačiau šalia stovėjo D. M. ir stebėjo ar A. A. būtų tinkama pardavėjos darbui. Neįsivaizduoja kaip galima priimti žmogų į darbą, neįsitikus ar jis sugeba dirbti tokį darbą, be to jis nesigilino, kokiu būdu D. M. atrenka tinkamus darbui žmones.

Institucijos, surašiusios protokolą, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė I. M. J. paaiškino, kad 2014m. spalio 22d. buvo atliktas patikrinimas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje prekyvietėje, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) ir buvo rasta nelegaliai dirbanti A. A., todėl įmonės vadovui A. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Liudytoja A. A. parodė, kad 2014 m. spalio mėn. internete rado darbo pasiūlymą ir paskambino skelbime nurodytu telefonu. Su atsiliepusia moterimi sutarė, jog A. A. ateis pasikalbėti dėl darbo 2014 m. spalio 22d. 2014 m. spalio 22d. apie 10.00 val. ji nuėjo į turgavietę, kur susitiko su D. bei abu pradėjo kalbėtis dėl darbo sąlygų. Deimantė jai davė chalatą ir abi nuėjo į prekybos vietą, kur D. leido A. A. pabandyti aptarnauti vieną pirkėją, kuriai A. A. pasvėrė mėsos faršo, paėmė pinigus bei juos apskaitė su kasos aparatu. Aptarnavus pirkėją, moteris parodė VMI pažymėjimą. Išsigandusi tokios situacijos, A. A. toje įmonėje nebeįsidarbino.

Liudytoja D. M. parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke ir atlieka norinčių įsidarbinti žmonių atranką. 2014 m. spalio 22d. apie 10.00 val. atėjo A. A. ir jos pradėjo kalbėtis dėl darbo sąlygų, darbo užmokesčio bei darbo laiko. D. M. paprašė, kad A. A. aptarnautų vieną pirkėją, nes norėjo įsitikinti ar ji moka bendrauti su žmonėmis ir ar sugebėtų dirbti tokį darbą. A. A. pasvėrė vištienos faršą, paėmė pinigus ir juos įmušė į kasą. Neįsivaizduoja kaip galima priimti žmogų į darbą, neįsitikus ar jis sugeba dirbti tokį darbą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3-6), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 7-10) bei faktų fiksavimo pažyma (b. l. 16-18), kuriose nurodoma, kad vykdant Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pavedimą, 2014-10-22 atliktas patikrinimas Kauno miesto turguje, adresu (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietoje Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš atliekant operatyvų patikrinimą, atliktas kontrolinis prekės pirkimas, kurio metu Kauno VMI darbuotoja pas dirbančią veiklos vykdymo vietoje darbuotoją A. A. nusipirko prekę. A. A. perkančios pirkėjos pinigus EKA apskaitė, kasos kvitą įteikė, tačiau veiklos vykdymo vietoje dirbo be sutarties, A. A. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2014 m. spalio 22 d. turgavietėje, adresu (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vietoje Nr. (duomenys neskelbtini) A. A. aptarnavo klientą. Gautus iš pirkėjo pinigus elektroniniu kasos aparatu apskaitė, kvitą kartu su grąža įteikė. Tikrinimo metu darbo sutarties bei darbo pažymėjimo nepateikė, nes su darbdaviu sutartis nesudaryta. Į darbą A. A. atėjo 2014 m. spalio 22 d. 10 val. Tarėsi su vadybininke D. M., kuri žadėjo A. A. apmokinti dirbti su kasos aparatu, davė darbo chalatą ir žadėjo įdarbinti nuo 2014 m. spalio 23 d. dirbti pilnu etatu. Darbo užmokesčio A. A. negavo, tačiau buvo sutarta, kad jei tiktų darbui, darbo užmokestis būtų minimalus (b. l. 13), pirkimo kvitai (b. l. 11, 12), D. V.-M. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad 2014 m. spalio 22 d. dirbo ir pirkėjus su elektroniniu kasos aparatu aptarnavo A. A.. Darbo sutartis su ja dar nebuvo sudaryta, nes D. M. leido jai pabandyti dirbti kasos apartu, aptarnauti pirkėjus, davė darbo chalatą, supažindino su prekių kainomis. A. A. buvo ruošiama įdarbinti nuo 2014 m. spalio 23 d. pilnu etatu, mokant minimalų darbo užmokestį. D. M. nurodo, kad norėjo įvertinti ir įsitikinti A. A. sugebėjimais dirbti (b. l. 14), A. P. paaiškinimas (b. l. 15), prekių likučių patikrinimo aktas (b. l. 19-20).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Byloje nustatyta, kad 2014 m. spalio 22 d. apie 10.26 val. UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rasta dirbanti A. A., kuri vilkėjo darbinį chalatą. Iš liudytojų A. A., D. M. parodymų, matyti, kad jos nurodė, jog A. A. dirbo pirmą dieną ir buvo sutarta, jog pabandys aptarnauti pirkėjus ir jei darbas tiks bei ji bus tinkama tokiam darbui, tuomet su ja buvo planuojama sudaryti darbo sutartį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 105 str. yra nustatyti bendri išbandymo, sudarant darbo sutartį, požymiai. DK 105 str. 1 d. apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 str. 2 d. numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.). Taigi, nors darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, prieš priimdami asmenį į darbą, organizuoti darbuotojų atranką, vis dėlto tokios atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas neturi pasireikšti, kaip darbdavio nauda. Jeigu atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas pasireiškė, kaip darbdavio nauda, konstatuotina, jog atrankoje dalyvaujantys asmenys realiai dirbo darbdavio naudai, t.y. vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje N575-3287/2011). Šioje situacijoje būtina atskirti tris sąvokas: darbą, išbandymą ir supažindinimą su darbo sąlygomis. Asmuo, suradęs darbdavio, ieškančio darbuotojo, skelbimą apie laisvą darbo vietą, kaip ir darbdavys, turi per mažai informacijos, kad priimtų sprendimą dėl darbo sutarties sudarymo. Paprastai asmuo atvyksta pas darbdavį ir susipažįsta su darbo sąlygomis – kokia yra darbovietėje nustatyta darbo tvarka, kokios darbo funkcijos (profesija, specialybė, kvalifikacija, pareigos) bus vykdomos, darbo užmokestis ir t.t. Visam šiam susipažinimui ar deryboms nelegalaus darbo teisės aktai nėra taikomi, nes asmuo neatlieka jokių darbinių funkcijų ir neatneša naudos darbdaviui, jam nemokamas atlyginimas ir nereikia mokėti jokių mokesčių, nekyla nelaimingo atsitikimo darbe grėsmės ir pan. Galima situacija, kuomet asmuo nori apžiūrėti darbo vietą, sužinoti, kokios yra darbo sąlygos. Pavaikščiojimas po įmonę, susipažinimas su įranga, pokalbiai su jau dirbančiais darbuotojais irgi laikytini susipažinimu su darbo sąlygomis. Tačiau susipažinimo su darbo sąlygomis metu asmuo neturi atlikti jokių darbo funkcijų, neturi atlikti veiksmų, dėl kurių atlikimo jis tariasi, neturi nešti įmonei naudos, nes tokiu atveju jau kyla tiek darbo užmokesčio ir mokesčių mokėjimo klausimas, tiek nelaimingo atsitikimo darbe grėsmė, o jei nėra darbo sutarties ir nemokami socialinio draudimo mokesčiai, kyla žalos kompensavimo problemos. Įstatymas (DK 93 str., 98 str. ir 105 str.) sureguliavo santykius tarp darbdavio ir potencialaus darbuotojo taip, kad, prieš pradedant asmeniui atlikti bet kokias darbines funkcijas, su juo turi būti sudaryta darbo sutartis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 22 d. apie 10.26 val. A. A. (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), pardavė pirkėjai 0,5 kg. vištienos faršo, iš perkančios pirkėjos gautus pinigus -5,70 Lt EKA apskaitė, kasos kvitą įteikė. Darbo vietoje A. A. buvo su darbiniu chalatu. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad tarp A. A. ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo susiklostę faktiniai darbiniai teisiniai santykiai. Patikrinus A. A. įdarbinimo duomenis, nustatyta, kad apie jos priėmimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis, jai nebuvo įteiktas darbo pažymėjimas. Taigi neabejotinai nustatyta, jog A. A. 2014m. spalio 22d. darbo funkcijas atliko ir jas atliko UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P. paaiškino, kad jis 2014m. spalio 22d. Lietuvoje nebuvo, nes buvo išvykęs į Prancūziją ir apie D. M. leidimą A. A. pabandyti padirbti sužinojo tik grįžęs iš kelionės. DK 24 str. apibrėžta darbdavio atstovo sąvoka. Jame nustatyta, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovas. Kaip matyti iš A. P. paaiškinimo, patikrinimo metu, t.y. 2014 m. spalio 22d. jis nebuvo savo įsakymu kitą asmenį paskyręs laikinai eiti direktoriaus pareigas, todėl jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, buvo atsakingas už tinkamą bendrovės darbo organizavimą, tačiau netinkamai vykdė savo pareigas, nepakankamai kontroliavo darbo santykius, ir nepadarė to, ką privalėjo padaryti – užtikrinti, kad įmonės naudai dirbantis darbuotojas pradėtų dirbti tik sudaręs rašytinę darbo sutartį.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuojama, kad A. P. kaltė dėl nelegalaus darbo fakto yra pilnai įrodyta ir jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie A. P. baustumą administracine tvarka byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 286-288 str., teismas

nutarė:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir skirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct), kas atitinka 868 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus), baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VMI.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.