Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. D. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. d. nutarimo T. D. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. kovo 12 d. T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. kovo 12 d., apie 14.49 val., Tauragės r., kelio Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 145 kilometre, vairavo automobilį „Mercedes Benz S350“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas 147 kilometrų per valandą greičiu (paklaida ± 2 km/h), esant leistinam maksimaliam ribotam 70 kilometrų per valandą greičiui, taigi viršijo važiavimo greitį 75 kilometrais per valandą. Tokiais savo veiksmais T. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 ir 133 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 6 d.

ATPK 17 str. nurodyta, kad: „Administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.“ Taigi, apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju nagrinėjant bylą teisme buvo būtina įvertinti padaryto administracinio teisės pažeidimo sukeltą žalą ir palyginti su žala, galėjusia kilti dėl nėščiajai laiku nesuteiktos pagalbos. Tačiau apeliantas pažymi, kad nors administracinį teisės pažeidimą jis padarė dėl būtinojo reikalingumo, tačiau kaltę pripažįsta ir Tauragės rajono apylinkės teismo pagal ATPK 124 str. 6 d. paskirtą 1 200 Lt baudą sumokėjo. Be to, prašo atsižvelgti į tai, kad šiuo metu šeimoje yra vienintelis asmuo, vairuojantis automobilį, žmona esant nėštumui nebevairuoja. Be to, jis turi pareigą pasirūpinti savo mama J. D. (yra vienturtis sūnus) bei močiute B. G., joms nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, o močiutei yra nustatytas ir specialiosios nuolatinės slaugos poreikis. Be to, jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas – direktorius, tenka dažnai vykti į komandiruotes, todėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas suvaržo jo, kaip vadovo ir šeimos vyro, teises bei pareigas.

ATPK 30¹ str., reglamentuojančiame mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimą arba administracinės nuobaudos neskyrimą, numatyta, kad: „Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.“

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliantas prašo skundžiamą apylinkės teismo nutarimą pakeisti ir už pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 6 d., padarymą neskirti vienos iš šio straipsnio sankcijoje numatytų nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

T. D. skundžiamu Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas už ATPK 124 str. 6 d. numatyto pažeidimo padarymą. Apeliantas pažeidimo fakto neginčija, t. y. pripažįsta, kad vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 75 kilometrais per valandą, tačiau nesutinka su jam paskirta nuobauda, prašo taikyti jam ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti vienos iš ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatytų nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas T. D. neginčija savo kalės dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau teigia, kad pažeidimas buvo padarytas dėl būtinojo reikalingumo, nes tą dieną jam skubiai reikėjo nuvežti besilaukiančią žmoną pas gydytojus, be to, skubėjo pasiimti dukrą iš darželio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad T. D. nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis padarė šį teisės pažeidimą, neprilyginamos būtinojo reikalingumo situacijai, kadangi nekilo pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai (ATPK 17 str.). Be to, kaip matyti iš paties T. D. paaiškinimo, esančio administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1), jis tik nurodė, kad: „Labai skubėjau“, tačiau apie jokias kitas aplinkybes, t. y. kad važiuodamas viršijo leistiną greitį, nes skubiai reikėjo nuvežti besilaukiančią žmoną pas gydytojus, T. D. nei savo paaiškinime, nei policijos pareigūnui, fiksavusiam T. D. padarytą pažeidimą, nenurodė. Pažymėtina, kad jeigu tokios aplinkybės iš tiesų būtų egzistavusios, apie jų svarbą, būdamas nemažai kartų baustas administracine tvarka už analogiškų pažeidimų padarymą, jis turėjo suprasti ir, jei iš tiesų būtų egzistavusios būtinojo reikalingumo sąlygos, T. D. neabejotinai būtų pranešęs apie tai policijos pareigūnui, suvodamas šių aplinkybių svarbą administracinei atsakomybei, tačiau to nepadarė. Be to, byloje nėra duomenų, kad įvykio dieną T. D. iš tiesų turėjo vežti besilaukiančią žmoną pas gydytojus, nes kartu su apeliaciniu skundu pateiktas medicininis pažymėjimas tik patvirtina, kad E. D. yra nėščiųjų įskaitoje (b. l. 28), tačiau neįrodo, kad 2014-03-12 jos būklė iš tiesų buvo tokia, kad T. D. būtų reikėję skubiai vežti besilaukiančią žmoną pas gydytojus, tuo labiau kad nepateikti duomenys, jog E. D. tą dieną iš teisų lankėsi med. įstaigoje. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms T. D. užfiksuotas administracinis teisės pažeidimas negali būti vertinamas kaip padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, T. D. apeliacinio skundo argumentai, kad inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą jis padarė esant būtinojo reikalingumo sąlygomis, visiškai paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir vertintini kaip pažeidėjo siekis sušvleninti administracinę atsakomybę.

Kaip minėta, iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patauktas T. D. pripažįsta, kad padarė ATPK 124 str. 6 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą, dėl jo gailisi, apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl kaltės padarius šį pažeidimą, todėl teismas dėl T. D. kaltės nepasisako. Apeliantas prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimą ir pritaikyti jam ATPK 30¹ str. nuostatas bei neskirti vienos iš ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatytų nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tokį savo prašymą apeliantas grindžia tuo, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga dėl darbo bei rūpinantis mama ir močiute, kurioms nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, jis šiuo metu vienintelis vairuoja automobilį, nes žmona dėl nėštumo nebevairuoja. Tačiau apygardos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo pažeidėjui T. D. taikyti ATPK 30¹ str. ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 124 str. 6 d. inter alia numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 Lt iki 1 500 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams.

T. D. už pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d., buvo paskirta šio straispnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos vidurkiui lygi nuobada – 1 200 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dviem mėnesiams. Skirdamas administracinę nuobaudą, pirmosios instancijos teismas administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nepažeidė, buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į nustatytą T. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – anksčiau nemažai kartų baustas administracine tvarka, iš jų ne kartą už analogiškus administracinius teisės pažeidimus, padarytus metų laikotarpiu, turi galiojančių nuobaudų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, T. D. pagal ATPK 124 str. 6 d. paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą vidurkiui lygią nuobaudą – 1 200 Lt baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones dviem mėnesiams. Tai leidžia spręsti, kad buvo įvertintos visos nuobaudos skyrimui reikšmingos bylos aplinkybės. Išnagrinėjus prie apeliacinio skundo pateiktus papildomus įrodymus sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pažeidėjui taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtianiais atvejais, kai visuma aplinkybių gali būti vertinama pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apygardos teismas, susipažinęs su T. D. prie apeliacinio skundo pridėtais dokumentais, mano, jog jie neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda pažeidėjui turėtų būti švelninama. Konstatuotina, kad minėtos aplinkybės (tai, kad jo darbas yra susijęs su teise vairuoti transporto priemones, kad jis turi pareigą rūpintis mama ir močiute, kurioms nustatytas didelių specialiųjų pareikių lygis) nerodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas T. D., atsižvelgiant į jo asmenybę (anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka, iš jų ne kartą už analogiškus administracinius teisės pažeidimus, pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda), prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant sankcijoje numatytą nuobaudą (visa apimtimi).

Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliaciniame skunde nurodyta, jog dėl padarytų pažeidimų apeliantas gailisi, tačiau pažymėtina, kad pagal ATPK 31 str. 1 d. 1 p. lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailėjimasis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N444- 1504/2008). Nors apeliantas teigia, kad prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde pateikė versiją, kad jam inkriminuotą pažeidimą padarė esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, tokią pažeidėjo versiją paneigia anksčiau aptartos aplinkybės, todėl tai, kad apie savo gailėjimąsi T. D. nurodė apeliaciniame skunde, nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Pažymėtina, kad T. D. ankščiau baustas administracine tvarka už analogiškų pažeidimų padarymą, iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios pažymos apie T. D. baustumą matyti, kad T. D. net 20 kartų baustas administracine tvarka, iš jų ne kartą už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Darytina išvada, kad 2014 m. kovo 12 d. T. D. padarytas administracinis teisės pažeidimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis anksčiau jau ne vieną kartą buvo baustas už nustatyto greičio viršijimą, bet kritiškai savo elgesio nevertino ir iš to nepasimokė. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad netaikant vienos iš ATPK 124 str. 6 d. straipsnio sankcijoje numatytų administracinės nuobaudos sudėtinių dalių – terminuoto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. T. D. nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl darbo ir rūpinantis šeima bei artimaisiais, tačiau vis tiek padarė administracinį teisės pažeidimą – viršijo nustatytą greitį net 75 km/h, būdamas abejingas savo lengvabūdiško elgesio pasekmėms. Tai, kad T. D., nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Konstatuotina, kad jo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apygaros teismas daro išvadą, kad pažeidėjui T. D. paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ATPK 20 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėta s ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimą ir administracinėn atsakomybėn patraukto T. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.