Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-03-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-99-908/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-23
Bylos Nr.
II-99-908/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00180-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Advokatai
Arūnas Abraitis
Kategorijos
Skundo byla Nr. II-99-908/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00180-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Neringai Dargytei,

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukta, G. B., jo įstatyminiam atstovui E. B.,

G. B. įstatyminės atstovės N. B. atstovui advokatui Arūnui Abraičiui,institucijos, priėmusios nutarimą, atstovei Astai Abelytei,vertėjaujant Irinai Pikčilingienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nepilnamečio G. B. įstatyminės atstovės N. B. (toliau – pareiškėja) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2017 m. spalio 17 d. nutarimo medžiagoje ROIK Nr.17073741625, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena Nr. 07-17-9448674 dėl įvykio, kilusio 2017 m. balandžio 30 d., apie 17.47 val., Vilniuje, Lazdynų g. 40, kurio metu G. O., vairuodamas automobilį Kia Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė į gatvę išbėgusį pėsčiąjį nepilnametį G. B..

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas M. J., atlikęs tyrimą ir remdamasis tyrimo medžiagoje surinktais įrodymais – eismo įvykio dalyvių parodymais, eismo įvykio vietos schema, specialisto paaiškinimais, ekspertizės aktu, į eismo įvykio vietą atvykusių pareigūnų tarnybiniu pranešimu, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, nustatė, kad savo veiksmais G. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 175 punkto „pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonės eismui“ reikalavimą, už kurio pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 6 dalį, tačiau G. B. nėra sulaukęs šešiolikos metų, todėl vadovaudamasis, ANK 591 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2017 m. spalio 17 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Šalies argumentai

Skundu nepilnamečio G. B. įstatyminė atstovė N. B. prašo panaikinti 2017 m. spalio 17 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes G. B. veikoje nėra administracinio nusižengimo ANK 428 str. 6 d, požymių. Pripažinti G. B. nukentėjusiuoju dėl jam padarytos fizinės ir neturtinės žalos. Skunde nurodo, kad nepilnametis turėjo teisę pereiti prie Architektų g. 40, Vilnius, nes būtent įvykio vietoje nėra draudžiama nei pereiti kelią nei juo eiti, tuo labiau, jog gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones KET 175 p. prasme. Vilniaus AVPK KPV pareigūnas darydamas klaidingą išvadą dėl nepilnamečio tariamo pažeidimo vadovavosi LTEC eksperto I. G. 2017-10-12 Lietuvos tesimo ekspertizės centro ekspertizės aktu (toliau – Aktas). Akte konstatuota, kad pagal šiam tyrimui pateiktą medžiagą nustatyti, ar kontakto su automobiliu „Kia Ceed” metu pėsčiasis G. B. ėjo ar bėgo, negalima. 2017 m. gegužės 25 d. užduotyje specialistui atlikti eismo įvykio tyrimą nurodyta, kad automobilis „Kia Ceed” partrenkė į gatvę išbėgusį vaiką G. B., todėl toliau tyrime bus laikoma, jog šio eismo įvykio metu pėsčiasis G. B. per kelio važiuojamąją dalį bėgo. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie pėsčiojo judėjimo tempą iki partrenkimo, todėl skaičiavimai bus atliekami su abiem pėsčiojo judėjimo tempais: ramus bėgimas, ir greitas bėgimas. Ekspertiniais tyrimo metodais nustatyti, kokiu konkrečiai greičiu, kokiu tempu (ramiai ar greitai) partrenkimo metu bėgo pėsčiasis, negalima, nes nėra metodikos tokio pobūdžio klausimų sprendimui. Akte taip pat teigima, kad prieš pat stabdymo pėdsakų susidarymą automobilis „Kia Ceed“ važiavo apie 45,8 km/h greičiu. Akte konstatuota, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Kia Ceed” vairuotojas G. O., važiuodamas ne didesniu už leistiną (20,0 km/h) greičiu ir reaguodamas vairuojamos transporto priemonės stabdymui toje pačioje vietoje kaip ir reagavo važiuodamas 45,8 km/h greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo, nes būtų sustabdęs vairuojamą automobilį, jam neprivažiavus ne tik kad pėsčiojo partrenkimo vietos bet ir eismo įvykio vietoje likusių šios transporto priemonės intensyvaus stabdymo pėdsakų pradžios. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Kia Ceed” vairuotojo veiksmai, -važiuodamas ne mažesniu kaip 45,8 km/h greičiu, viršijo didžiausią leistiną 20,0 km/h greitį, ir dėl to nesustojo iki pėsčiojo bėgimo per kelią vietos, o važiuodamas ne didesniu už leistiną (20,0 km/h) greičiu, intensyviai stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, būtų sustojęs iki pėsčiojo bėgimo per kelią vitos, -techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Akivaizdu, jog pagal KET gyvenamojoje zonoje leidžiamas maksimalus greitis 20 km/h, t. y. G. O., vairuodamas automobilį Kia Ceed, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną maksimalų greitį 25,8 km/h. 2017-10-19 jam už pažeidimą numatytą ANK 416 str. 3 d., 417 str. 8 d. surašytas protokolas ir nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANN-123857289-17 nubaustas 30 Eur bauda. Nutarimo G. O. neginčijo, todėl jis yra įsiteisėjęs.

Pareiškėjos manymu, Vilniaus AVPK KPV pareigūnas privalėjo nustatyti ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 671 str. 1 d.). Akte konstatuota, kad nustatyti, kurioje tiksliai važiuojamosios dalies vietoje, kelio važiuojamosios dalies pločio ir ilgio atžvilgiu, buvo pėsčiasis G. B., kuomet jį partrenkė automobilis „Kia Ceed” negalima, nes šiam tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apibūdinančių tikslią pėsčiojo buvimo vietą kelio važiuojamojoje dalyje jo patrenkimo metu. Jame rašoma, kad 2017 m. balandžio 30 d. eismo įvykio vietos schemoje pavaizduota, jog žiūrint į automobilio „Kia Ceed” važiavimo kryptimi pėsčiasis judėjo iš kairės į dešinę, iš bėgo į kelio važiuojamąją dalį iš už stovinčios transporto priemonės, pro jos užpakalinę dalį. Tačiau matmenimis nenurodyta šios transporto priemonės stovėjimo padėtis kelio ilgio ir pločio atžvilgiu, o taip pat nenurodyta nei jos markė, nei modelis. Šiam tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra kelių eismo įvykio apžiūros protokolo, o situacija eismo įvykio aplinkoje po pėsčiojo partrenkimo užfiksuota tik 2017 m. balandžio 30 d. eismo įvykio vietos schemoje. Akivaizdu, jog įskaitinis įvykis (partrenktas žmogus), kurio dalyvis-mažametis, buvo tirtas atsainiai, nemokšiškai, o tikėtina ir tendencingai.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, taip pat AVPK KPV pareigūnas privalėjo imtis priemonių nustatyti įvykio liudininkus, nes 2017-04-30, apie 21:45, daugiaaukščių gyvenamųjų namų zonoje, esant šviesiam paros metui, jų tikrai buvo. Medžiagoje buvo surašytas specialisto paaiškinimas (valstybinės teismo medicinos tarnybos, Vilniaus skyriaus vyresnio teismo eksperto J.M.P.) Pastarasis paaiškino, jog G. B. 2017-04-30 vaikų ligoninėje VUL SKF nustatyta diagnozė-galvos ir dešiniojo klubo sąnario sumušimas, tačiau objektyvių požymių, kurie patvirtintų šią diagnozę, nekonstatuota, todėl ši diagnozė, kaip sužalojimas nevertinama ir nekvalifikuojama. Pareiškėja mano, kad objektyviai nustatyti nepilnamečio sužalojimą neužtenka specialisto paaiškinimo. Juk be pateikto specialisto paaiškinimo ANK numato ir kitas procesinius veiksmus laikytinus įrodymais. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada (ANK 569 str. 1 d.) Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 str. 2 d). Akivaizdu, jog pateikdamas išvadą, kad diagnozė, kaip sužalojimas nevertinama ir nekvalifikuojamai, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 d. įsk. Nr. V-298/158/A1-86) „Dėl sveikatos sutrikdymo masto taisyklių aptvirtinimo) (toliau- Taisyklės). Sveikatos sutrikdymas yra žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. (Taisyklių 5 d. 1 p.) Sužalojimas - tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu (Taisyklių 5 d. 2 p.). Nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo (Taisyklių 9 d.). Teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą galima atlikti ir remiantis medicinos dokumentais. Tuo atveju ekspertui reikia pateikti šių dokumentų originalus arba patvirtintas kopijas (Taisyklių 11 d.). Kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę (Taisyklių 12 d.).

2017-05-03 vaikų ligoninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo (toliau- Įstaiga) Išraše iš medicininių dokumentų matyti, kad nepilnametis buvo hospitalizuotas 2017-04-30, o išrašytas iš įstaigos-2017-05-03 (Pagrindinė diagnozė-LTK-10M (SO6,00-Sukrėtimas). Ši diagnozė nėra paneigta, nežiūrint į specialisto išvadą. Grafoje „Nusiskundimai ir anamezė konstatuota: „Sumušimas skausmingas, skausmingumas deš. klubo srityje”. Rekomendacijos: tausojantis režimas; pastabos: „Mamai N. B. išduotas N/P EE8607166 nuo 2017-05-02 iki 2017-05-04”. Nepilnamečio sužalojimus netiesiogiai patvirtino ir Akto 2 I. 2 pastraipa iš apačios, kurioje teigima, kad 2017 m. balandžio 30 d. transporto techninės būklės patikrinimo ir pažiūros protokole nurodyti tokie išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: sudaužytas priekinis stiklas, įlenktas priekinis kairės pusės sparnas. Specialistas konstatuoti nepilnamečio sveikatos sutrikdymo mastą vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę, galėjo tik esant Taisyklių 12 p. įtvirtintai sąlygai, kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio. Specialistai paneigdamas pagrindinę diagnozę LTK-10M (SO6,00-Sukrėtimas) nenurodė tokios išvados priežasties. Pareiškėjos teigimu, akivaizdu, jog nepilnamečiui kontaktavus su „lekiančiu” automobiliu, automobilį apgadinus (sudaužytas priekinis stiklas, įlenktas priekinis kairės pusės sparnas), fiziškai negalėjo būti nesužalotas nepilnametis. Gavęs specialisto paaiškinimą AVPK KPV pareigūnas privalėjo skirti specialistui užduotį (pvz. tai padarė skirdamas eismo įvykio tyrimą), o ne apsiriboti tik specialisto paaiškinimu., prieštaraujančiu nustatytoms įvykio aplinkybėms. Pareiškėjos manymu, jeigu būtų pareikalauta specialisto išvados arba paskirta teismo ekspertizė ir gautas patvirtinimas, jog nepilnamečiui buvo sutrikdyta sveikata, turėjo būti sprendžiamas klausimas ar pripažinti nepilnametį nukentėjusiuoju ANK 578 str. 1 d. prasme. Nepilnamečiui yra padaryta fizinė ir neturtinė žala. Dėl Vilniaus AVPK KPV pareigūno netinkamai atlikto tyrimo yra šiurkščiai pažeistas procesas ir nepilnamečio interesai. Dėl aukščiau įvardintų aplinkybių, pareiškėjos teigimu, teismas turėtų pripažinti G. B. nukentėjusiuoju, nes jam yra padaryta fizinė ir neturtinė žala, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes G. B. nepadarė administracinio nusižengimo turinčio ANK 428 str. 6 d požymius.

Šalies argumentai

Kartu su skundu pateiktas prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Prašymą nepilnamečio G. B. įstatyminė atstovė N. B. motyvavo tuo, jog 2017 m. spalio 17 d. nutarimo negavo, o apie priimtą procesinį sprendimą sužinojo tik 2017-12-30 gavusi raštą iš AB „Lietuvos draudimas“.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jokio pagrindo šį nutarimą panaikinti nėra.

Atsiliepime nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertas J. M. P. išnagrinėjęs G. B. pateiktus medicininius dokumentus -Vaikų ligoninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo, asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. E17-2PS-4050 ir radiologinių tyrimų vaizdus, bei susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis, paaiškino, jog G. B. Vaikų ligoninėje VUL SKF nustatyta diagnozė - galvos ir dešiniojo klubo sąnario sumušimas, tačiau objektyvių požymių, kurie patvirtintų šią diagnozę, nekonstatuota, todėl ši diagnozė, kaip sužalojimas nevertinama ir nekvalifikuojama. Siekiant objektyviai įvertinti dėl eismo įvykio aplinkybes, surinkta administracinio nusižengimo medžiaga Nr. 07-17-9448674, pateikta užduotis Lietuvos teismo ekspertizių centro (toliau- LTEC)specialistui atlikti eismo įvykio tyrimą. 2017-10-09 buvo gauta LTEC eksperto I. G. specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiojo G. B. veiksmai, - prieš kirsdamas kelio važiuojamąją dalį, tinkamai neįsitikino, kas tai bus saugu, išbėgdamas į kelio važiuojamąją dalį iš už stovinčios transporto priemonės, sudarė kliūtį priėjo iš dešinės artėjančio automobilio „Kia Ceed“ judėjimui, - techniniu požiūrio sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Taip pat buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Kia Ceed“ vairuotojo G. O. veiksmai, - važiuodamas ne mažesniu kaip 45,8 km/h greičiu, viršijo didžiausią leistiną 20,0 km/h greitį, ir dėl to nesustojo iki pėsčiojo bėgimo per kelią vietos, o važiuodamas, ne didesniu už leistiną (20.0 km/h) greičiu, intensyviai stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, būtų sustojęs iki pėsčiojo bėgimo per kelią vietos, - techniniu požiūriu sąlygoje šio eismo įvykio kilimą. Įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis konstatuota, jog abu eismo įvykio dalyviai pažeidė Kelių eismo taisykles, ir abiejų dalyvių veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Vilniaus apsk. VPK KPV NVESTS tyrėjas M. J. G. O. surašė administracinio nusižengimo protokolą su nutarimu, dėl to, jog 2017-04-30 apie 14.47, Vilniuje, Architektų g. 40, vairuodamas automobilį Kia CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas ne mažesniu kaip 45,8 km/h greičiu, viršijo leistiną 20,0 km/h greitį, ir dėl to nesustojo iki pėsčiojo bėgimo per kelią vietos, o važiuodamas, ne didesniu už leistiną (20.0 km/h) greičiu, intensyviai stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, būtų sustojęs iki pėsčiojo bėgimo per kelią vietos. G. O. paskirtą 30 eurų baudą už greičio viršijimą sumokėjo.

Institucijos nuomone, nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylą G. B. atžvilgiu buvo priimtas išsamiai ištyrus medžiagos tyrimo metu užfiksuotas faktines aplinkybes, išanalizavus proceso dalyvių parodymus, įvertinus eismo įvykio vietos schemoje ir foto nuotraukose užfiksuotą informaciją, įvertinus LTEC ekspererto I. G. ekspertizės aktą. Siekiant nustatyti G. B. sveikatos sutrikdymo mastą, medžiagoje buvo apklaustas specialistas, kuris išnagrinėjęs Vaikų ligoninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. E17-2PS-4050 ir radiologinių tyrimų vaizdus, pateikė paaiškinimą dėl G. B. sužalojimo. Nepilnamečio G. B. įstatyminė atstovė N. B. papildomų medicininių dokumentų apie G. B. tolesnį gydymą nepateikė, todėl nesant medžiagoje naujų duomenų, atlikti papildomą G. B. sveikatos sutrikdymo masto nustatymą nėra tikslinga, bei nėra jokio pagrindo pripažinti G. B. nukentėjusiuoju.

Teismo posėdžio metu N. B. atstovas advokatas A. A. pateikė teismui duomenis iš medicininių įstaigų apie G. B. sveikatą, susijusią su 2017-04-30 autoįvykiu, prašė skirti teismo medicinos ekspertizę sveikatos sutrikdymo mastui įvertinti. Nurodė, kad nesutinka su bėgimo fakto nustatymu, kadangi vaikas ėjo, o ne bėgo. Eismo įvykio ekspertizėje parašyta, kad nėra objektyvių duomenų dėl bėgimo nustatymo, todėl reiktų atlikti įvykio vietos apžiūrą, gal būtų nustatyti ir liudytojai, matę įvykį, kas nebuvo padaryta.

Įstatyminis atstovas E. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad policija neapklausė įvykį stebėjusių liudytojų, kurie gyvena šalia esančiame name ir kurių duomenis jis gali pateikti. Be to, neatlikta įvykio vietos apžiūra. Teigė, kad vaikas buvo gydytas ir po įvykio, buvo lankomasi gydymosi įstaigose, tačiau šios aplinkybės tirtos nebuvo. Gabrielius gydėsi Santariškėse, vėliau jam buvo atlikta galvos diagnostika.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė A. A. sutiko, kad byloje tikslinga atlikti tyrimą, susijusį su sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymu, papildomai apklausti liudytojus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 623 straipsnis numato, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Minėtas straipsnis taip pat numato, kad praleistas terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas tik nustačius svarbias termino praleidimo priežastis.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukta buvo priimtas 2017 m. spalio 17 d. Pareiškėjos teigimu apie priimtą nutarimą jai tapo žinoma 2017 gruodžio 30 d. gavus raštą iš AB „Lietuvos draudimas“. Iš byloje pateiktų voko ir AB „Lietuvos draudimas“ rašto kopijų matyti, kad minėtą korespondenciją pareiškėja gavo 2017 gruodžio 30 d. Duomenų, kad 2017 m. spalio 17 d. nutarimas buvo įteiktas ar išsiųstas nepilnamečio G. B. įstatyminiams atstovams nėra. Teismas daro išvadą, jog skundas buvo parengtas ir pateiktas per protingą laiką, todėl nepilnamečio G. B. įstatyminės atstovės N. B. prašymas atnaujinti nutarimo apskundimo terminą tenkinamas, konstatavaus, kad apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tam institucija privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus byloje, kuriuos institucijos pareigūnas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo atliktas tyrimas dėl įvykio, kilusio 2017 m. balandžio 30 d., apie 17.47 val., Vilniuje, Lazdynų g. 40, kurio metu G. O., vairuodamas automobilį Kia Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė į gatvę išbėgusį pėsčiąjį nepilnametį G. B.. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2017 m. spalio 17 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, nurodant, kad savo veiksmais G. B. pažeidė KET 175 punkto „pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonės eismui“ reikalavimą, už kurio pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį.

Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Vadovaujantis ANK 563, 569, 617 straipsnių nuostatomis, toks sprendimas gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, o to padaryta nagrinėjamu atveju nebuvo.

Pažymėtina, kad KET 175 punktas nustato, kad pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, eismo įvykis kilo būtent gyvenamojoje zonoje. Tačiau šios aplinkybės nebuvo tiriamos ir vertinamos.

Pažymėtina ir tai, jog administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas priimtas neatlikus išsamaus tyrimo. Byloje nenustatyti ir neapklausti visi įvykio liudininkai, nors pareiškėjai ir įstatyminiam atstovui žinomi tokių liudytojų anketiniai duomenys. Nustatant G. B. sveikatos sutrikdymo mastą medžiagoje buvo surašytas specialisto paaiškinimas, tačiau esant prieštaravimas tarp specialisto paaiškinimų ir medicininių dokumentų, svarstytinas klausimas dėl specialisto išvados ar medicinos ekspertizės paskyrimo.

Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog byloje yra nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, tai laikytina esminiu administracinės bylos medžiagos trūkumu, išsamiam aplinkybių ištyrimui reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, nustatant ir apklausiant įvykio liudytojus, apklausiant mažametį G. B., išsprendžiant klausimą dėl specialisto išvados ar ekspertizės paskyrimo, siekiant nustatyti G. B. sveikatos sutrikdymo mastą, todėl, atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina nutarimą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

G. B. įstatyminės atstovės N. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2017 m. spalio 17 d. nutarimo medžiagoje ROIK Nr.17073741625, tenkinti iš dalies.

Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė