- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-24
- Bylos Nr.
- 2-667/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Faulana“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės banko SNORAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria panaikinta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-7739-553/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės banko SNORAS ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Faulana“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB bankas SNORAS pateikė teismui ieškinį prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Faulana“ AB bankas SNORAS naudai 4 176 982,91 Lt skolos pagal kreditavimo sutartį, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei 39 810 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2006 m. gegužės 18 d. Kredito sutarties Nr. 031-02508 pagrindu suteikė skolininkui UAB „Faulana“ 9 000 000 Lt kreditą, kurio užtikrinimui 2006 m. gegužės 25 d. įregistruotu hipotekos lakštu skolininkas įkeitė žemės sklypą ir lėšas banko sąskaitoje. Skolininkui nustatytu terminu negrąžinus kredito, nesumokėjus palūkanų bei delspinigių, bankas įgijo teisę reikalauti 9 000 000 Lt negrąžinto kredito, 59 063,14 Lt palūkanų ir 2 165 919,77 Lt delspinigių. Ieškovas nurodė, kad jis realizavo savo kaip hipotekinio kreditoriaus teisę ir kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, tačiau atsižvelgdamas į sudėtingos ekonominės situacijos sąlygotą turto vertės ir jo realizavimo, pasikeitimą, abejoja, kad įkeisto turto pakaks visai sumai išieškoti, todėl pateikė teismui ieškinį 4 176 982,91 Lt sumai, kadangi nepriklausomi turto vertintojai nustatė, kad įkeisto žemės sklypo vertė šiuo metu siekia apie 7 048 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovo AB bankas SNORAS prašymu atsakovui UAB „Faulana“ pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - turto areštą įkeitimu neužtikrintai ieškovo reikalavimų daliai, t. y. areštavo atsakovui UAB „Faulana“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis bendrai 4 176 982,91 Lt sumai, o nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovo UAB „Faulana“ kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant 4 176 982,91 Lt sumos, leidžiant mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus, taip pat atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Faulana“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį. Nurodė, kad antstolis, vykdydamas skundžiamą nutartį, areštavo UAB „Faulana“ turtines teises į 2 452 982,91 Lt ir pinigines lėšas 2 452 982,91 Lt sumai. Nurodė, kad atsakovo veikla dėl laikinųjų apsaugos priemonių tapo iš esmės suvaržyta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas perteklinis, nes AB bankas SNORAS reikalavimai yra visiškai užtikrinti nekilnojamojo turto hipoteka, o tai patvirtina 2010 m. spalio 14 d. UAB „Centro kubas - Nekilnojamas turtas“ parengta žemės sklypo vertinimo ataskaita Nr. 10-10-14-A65, kurioje ieškovo reikalavimams užtikrinti įkeistas turtas įvertintas 12 500 000 Lt suma. Atsakovo nuomone, ieškovo pateiktas įkeisto turto vertinimas 7 048 000 Lt sumai neatitinka tikrovės, nes minėto turto vidutinė rinkos vertė 2008 metų Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis - 14 666 889 Lt, o per du metus turtas negalėjo nuvertėti daugiau nei du kartus. Be to, 2009 m. birželio 17 d. atlikto vertinimo duomenimis žemės sklypo vertė buvo 12 950 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovui įkeisto turto vertės, tačiau atsakovo patektas nekilnojamojo turto vertinimas yra naujesnis ir aktualesnis šiai dienai. Atitinkamai atsakovo pateiktas UAB „Centro kubas“ 2010 m. spalio 14 d. atliktas turto vertinimas patvirtina, kad atsakovo įkeisto turto (vertė – 12 500 000 Lt) pakanka ieškovo reikalavimams užtikrinti. Todėl teismas sprendė, kad UAB „Faulana“ įkeistas turtas pakankamai užtikrina ieškovo AB bankas SNORAS reikalavimų įvykdymą ir nėra objektyvaus ir būtino pagrindo taikyti papildomus atsakovų turtinių teisių apribojimus. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pasikeitus faktinei situacijai, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti reiškiamas bet kurioje vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas AB bankas SNORAS prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį. Nurodo šiuos argumentus:
1. Reikalavimo suma (4 176 982,91 Lt), atsižvelgiant į UAB „Faulana“ valdomą turtą. jam taikomus apsunkinimus, gaunamas pajamas laikytina pakankamai didelė, o įkeisto turto nepakanka skolininko prievolėms įvykdyti ir tai patvirtina 2010 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Daineda“ sudaryta turto įvertinimo ataskaita. Tuo tarpu įmonei nepriklauso joks areštais, įkeitimais ar kitais apribojimais neapsunkintas nekilnojamasis turtas, o vykdant Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį areštuotos bendrovei priklausančios UAB „Gudelių šilas“ akcijos ir vos 2434,90 Lt lėšų.
2. Atsakovas pakankamai ilgą laiką (nuo 2009 m. gegužės 14 d.) nesiėmė jokių veiksmų skoliniam įsipareigojimui įvykdyti, todėl tai sudaro objektyvią grėsmę, kad įmonė ir toliau vengs vykdyti prievoles ir sieks perleisti jokiais suvaržymais neapsunkintą turtą.
3. Atsakovo pateiktas turto vertinimas kelia abejonių, atliktas nekokybiškai, o atsakovas yra susijęs su UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“, kuris 2009 m. birželio 12 d. taip pat buvo parengęs Nekilnojamojo turto preliminarios rinkos vertės nustatymo pažymą Nr. 09-06-12-A29 ir kurioje nustatyta iš esmės analogiška turto rinkos vertė – 12 950 000,00 Lt. Tuo tarpu UAB „Verslavita“ 2010 m. lapkričio 22 d. parengė bankui įkeisto žemės sklypo vertinimo ataskaitą, pagal kurią atsakovo įkeisto žemės sklypo vertė yra 7 140 000,00 Lt. Be to, nekilnojamojo turto kainų kritimas 2008 – 2010 metais apie 100 procentų pripažintinas visiems žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 p.).
4. Bankas, pateikdamas antstoliui pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašė areštuoti bendrovei nuosavybės teise priklausančias UAB „Gudelių šilas“ paprastąsias vardines akcijas, nes gavo neoficialios informacijos apie bendrovės ketinimus perleisti turimus vertybinius popierius tretiesiems asmenims.
5. Bankas taip pat pradėjo kitą priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovo turto dėl 2 262 834,62 Lt skolos bei 133 Lt žyminio mokesčio išieškojimo. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad bankui įkeisti ir teismo areštuoti nekilnojamieji daiktai yra nuomojami ir bendrovė gauna stabilias nuomos pajamas. Tačiau CPK 561 straipsnyje nustatyta, kad pajamos, gautos iš įkeisto turto po šio turto arešto, įtraukiamos į apskaitą atskirai ir naudojamos visų kreditorių, kuriems šis turtas įkeistas, reikalavimams tenkinti, o bendrovė slepia valdomą turtą.
6. Realiai yra areštuota atsakovui priklausantys vertybiniai popieriai ir 2434,90 Lt lėšų suma, o todėl teismas turėjo įvertinti, ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės objektyviai suvaržė bendrovės vykdomą ūkinę – komercinę veiklą, nes teismo nutartimi bendrovės kasa neareštuota.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Faulana“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtu ir, nors minėta nutartis yra apskųsta atskiruoju skundu, tačiau jo tenkinimas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 suformuotą praktiką yra sunkiai tikėtinas. Tuo tarpu ieškovo pateikta pakartotinė turto vertinimo ataskaita, kurioje netgi nurodyta, kad turto vertės nustatymo metodas parenkamas atsižvelgiant į tai, kokia turto vertė aktuali užsakovui, iš esmės nepagrįsta ir nesudaranti pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atitinkamai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, UAB „Faulana“ veikla liko stipriai suvaržyta, dėl ko tapo neįmanoma likviduoti įsiskolinimą, o antstoliui areštavus visas UAB „Faulana“ pinigines lėšas, iškilo problemų atsiskaityti už būtiniausias atsakovui teikiamas paslaugas (elektros energijos, vandens bei ryšio ir pan.) dėl ko kyla grėsmė tiek atsakovo veiklai, tiek jam priklausančio ir AB bankui SNORAS įkeisto turto išsaugojimui bei gali sukelti ypač skaudžias pasekmes. Visgi, atsakovo nuomone, jo veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, o tokių priemonių taikymo pagrindu yra ne vien ieškovo pateikti įrodymai, pagrindžiantys teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, neįvykdymą, bet ir pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atitinkamai grėsmė, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu (CPK 144 str. 1 d.) preziumuojama, kai ginčas yra kilęs dėl didelės reikalavimo sumos, ką nustatęs (nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimo suma – 4 176 982,91 Lt) pirmosios instancijos teismas buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones jau Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi (T. 1, b. l. 153 – 154). Be to, pažymėtina, kad ieškovas jau kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo (T. 1, b. l. 1 – 3) buvo pateikęs 2010 m. rugpjūčio 25 d. turto vertinimo ataskaitą (T. 1, b. l. 62 – 78; nustatyta įkeisto turto vertė – 7 048 000 Lt), atsižvelgiant į kurią, ieškovas ir kildino savo reikalavimo teisę dėl dalies skolos priteisimo bendrąja ginčo teisenos tvarka. Atitinkamai iš skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutarties aišku, kad pastaroji nutartis buvo panaikinta būtent dėl to, kad atsakovas UAB „Faulana“ kartu su atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarties pateikė naujesnę (2010 m. spalio 14 d.) įkeisto žemės sklypo vertinimo ataskaitą (T. 2, b. l. 123 – 154), kuria nustatyta 12 500 000 Lt sklypo rinkos vertė, o pirmosios instancijos teismas tokiu būdu sprendė, kad įkeisto turto pakanka bendrai visam ieškovo reikalavimui (11 224 982,91 Lt; T. 1, b. l. 96) užtikrinti, dėl ko pirmosios instancijos teismas pasinaudojo CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta galimybe pasinaikinti skųstą nutartį.
Tačiau pažymėtina, kad atsakovas UAB „Faulana“, teikdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarties, jokių duomenų (išskyrus minėtą 2010 m. spalio 14 d. įkeisto turto žemės sklypo vertinimo ataskaitą), pagrindžiančių, jog ieškinio reikalavimo suma (4 176 982,91 Lt) atsakovui nelaikytina labai didele ir nesukeliančia grėsmės teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui, nepateikė (T. 2, b. l. 1 – 99) ir tokiu būdu nepaneigė grėsmės teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui įvykdymui. Tuo tarpu dėl turto vertinimo tarp šalių yra kilęs esminis ginčas, ką skundžiamoje 2011 m. lapkričio 15 d. nutartyje pripažino ir pirmosios instancijos teismas, o kartu su atskiruoju skundu ieškovas AB bankas SNORAS vėlgi pateikė naują turto vertinimo ataskaitą (2010 m. lapkričio 26 d. duomenimis), kurioje nurodyta 7 140 000 Lt ginčo žemės sklypo vertė. Tiesa, kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą pastebėjo atsakovas, minėtoje ataskaitoje pažymėta, kad turto vertė nustatymo metodas parenkamas atsižvelgiant į tai, kokia turto vertė aktuali užsakovui (AB bankas SNORAS), bet kartu pažymėta, kad atsižvelgta ir į tai, kas, vertintojo požiūriu, geriausiai rodo turto vertę atviroje rinkoje (T. 2, b. l. 244). Taigi kiekvienos iš šalių užsakymu atliekamų turto vertinimo rezultatai nagrinėjamu atveju yra visiškai priešingi, o naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones vien dėl to, kad atsakovas pateikė naujesnę turto vertinimo ataskaitą (šiuo metu teismui pateikta dar viena naujesnė ir visiškai priešinga atsakovo pateiktai (T. 1, b. l. 62 – 78) turto vertinimo ataskaita (T. 2, b. l. 236 – 263), atlikta ieškovo užsakymu) nėra pagrindo. Tuo labiau, kad atsakovo užsakymu turto vertinimą atlikęs UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ (T. 2, b. l. 123 – 154) buvo nurodęs, kad 2009 m. birželio 12 d. įkeisto žemės sklypo, dėl kurio vertės šiuo metu yra kilęs ginčas, likvidacinė vertė yra 8 400 000 Lt, nors rinkos vertė – 12 950 000 Lt (T. 2, b. l. 234). Atitinkamai atsižvelgiant į tai, kad ieškovas jau yra pareiškęs savo valią pradėti priverstinį skolos išieškojimą (T. 2, b. l. 120, 121), ko pasekoje objektyviai galimas įkeisto žemės sklypo pardavimas iš varžytinių (CPK 558 str. 2 d.), likvidacinė ginčo sklypo vertė nagrinėjamu atveju yra ypač aktuali sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Be to, pažymėtina, kad vykdant Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo areštuoti atsakovui priklausantys vertybiniai popieriai, jų suteikiamos turtinės teisės (T. 2, b. l. 12, 13), o taip pat nesiekianti nei 2500 Lt piniginių lėšų suma (T. 2, b. l. 225), todėl, nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra visuomet susijęs su tam tikrais apribojimais, teigti, kad dėl šių pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patiria neproporcingus nuostolius, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo principo, nėra pagrindo. Be to, areštavus pinigines lėšas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi leisti atskaitymai darbo užmokesčiui, kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, privalomiesiems mokesčiams į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus, atsiskaitymams su ieškovu pagal byloje pareikštą ieškinį.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis naikintina, atsakovo UAB „Faulana“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarties atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo UAB „Faulana“ turtui paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
n utaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.