Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. B. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-09-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2‑1073‑457/2015 pagal pareiškėjo UAB „Žvalguva“ skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys S. B., S. B., G. V. įmonė „Šoklys“, A. G., UAB „Joniškio agrochemija“, UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Skulas“, UAB „Galuotas“, A. J. firma „Stiksas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė V. Š. 2015-08-14 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Nurodė, kad vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį esmė

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. B. nesutinka su Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-09-02 nutartimi, prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad nutartyje išdėstyti teismo motyvai prieštarauja suformuotai teismų praktikai dėl vykdymo tvarkos, susijusios su sutuoktinių prievolių pobūdžio nustatymu vykdant išieškojimą iš sutuoktiniams priklausančio turto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjo UAB „Žvalguva“ skundas dėl antstolės V. Š. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Pirmosios instancijos teismas nutartį iš esmė motyvavo tuo, kad sutuoktinių turtas ir jų skolos preziumuojamos kaip bendras turtas, jeigu prievolės atsirado po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu, todėl prievolėms vykdyti iš bendro sutuoktinių turto nereikia atlikti CPK 667 straipsnyje numatytos sutuoktinio skolininko dalies išskyrimo ir nebuvo jokio pagrindo siūlyti išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo. Apeliantas S. B. su tokia teismo pozicija nesutinka, nurodo, kad pagal suformuotą teismų praktiką sutuoktinių prievolių pobūdis (asmeninė ar bendroji prievolė) nepreziumuojamas, o kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos bei pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad yra pagrindas sutikti su apelianto atskiruoju skundu.

CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Pagal šio straipsnio 2 dalį be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus yra draudžiama. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad antstolis yra įgalintas atlikti tik tuos vykdymo veiksmus ir tik dėl tų asmenų, kurie kaip skolininkai yra nurodyti CPK 587 straipsnyje išvardytuose vykdomuosiuose dokumentuose. Jeigu vykdomojo dokumento dėl tam tikro asmens, kaip skolininko, nėra, tai išieškojimas iš tokio asmens negali būti vykdomas. Priešingu atveju būtų pažeistas CPK 586 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas bei CPK 585 straipsnio 4 dalies nuostata, kad, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų. Iš to galima daryti išvadą, kad kreditorinės prievolės prigimties ir jos subjektinės sudėties nustatymas neįeina į antstolio įgalinimų apimtį. Dėl išdėstytų argumentų konstatuotina, kad antstolė, priimdama patvarkymą pasiūlyti išieškotojams, skolininkei S. B., sutuoktiniui S. B. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, neviršijo įstatymo (CPK 586 str.) jai nustatytos kompetencijos (CPK 585 str. 4 d.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad vykdomasis raštas yra išduotas priteistai skolai iš S. B. išieškoti ir jame nėra nurodyta, kad skola priteisiama solidariai iš abiejų sutuoktinių. Pažymėtina, kad išieškotojas, manydamas, jog civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį turi tekti abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams ir prievolės turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, turėjo įtraukti abu sutuoktinius šios prievolės išieškojimo procese bendraatsakoviais, kad teismo sprendimas sukeltų teisines pasekmes ir S. B. (CPK 266 str.).

Byloje nustatyta, kad S. B. ir S. B. santuoka buvo įregistruota 1982 m. Joniškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis 0,6100 ha žemės sklypas, 0,3200 ha žemės sklypas, 0,2800 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) yra įgyti 2001 m., t. y. po santuokos sudarymo, ir įregistruoti S. B. vardu (vykdomoji byla Nr. 0071/07/04656 1-2, 245-246, 251, 254-255, 256-257, 290-291, 294-295, 296-297 b. l.). Iš pažymos apie asmens įdarbinimus matyti, kad S. B. nuo 1996-01-01 iki 2003-12-31 buvo ūkininkė S. B. ūkininkės ūkyje (38 b. l.). Civilinės bylos Nr. 2-796-01/2004 duomenimis nustatyta, kad skolininkės S. B. skola UAB „Žvalguva“ susidarė vykdant ūkininko ūkio, kuris yra skolininkės S. B. ir S. B. bendroji jungtinė nuosavybė, veiklą (civilinė byla Nr. 2-796-01/2014 69 b. l.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CPK 667 straipsnis numato, jog tais atvejais, kai skolininkui priklausanti bendro su kitais asmenimis turto dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 1, 3 d.). Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles gali būti labai įvairi ir, tik nustačius prievolės pobūdį bei jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, ar atsakomybės subjektai pagal prievolę yra vienas ar abu sutuoktiniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato teismas, o antstolis tokios teisės neturi ir negali priimti patvarkymo išieškoti skolą iš bendro turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Kadangi vykdomajame rašte yra nurodytas tik vienas skolininkas S. B., tai antstolis, konstatavęs, jog šio skolininko kito turto nėra ar jo neužtenka patenkinti kreditorių reikalavimus, turėjo priimti sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko bendrą su kitais asmenimis turtą ir pasiūlyti išieškotojams, o reikiamu atveju skolininkei S. B. ar jo sutuoktiniui S. B., kreiptis dėl skolininko turto dalies bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje nustatymo, nes po bendro turto arešto priverstinis išieškojimas galimas tik nustačius skolininko – bendraturčio dalį bendrame turte, o kitas bendraturtis, nesvarbu sutuoktinis ar kitas asmuo, neatsako už skolininko asmenines prievoles (CK 4.89 str. 1d.).

Atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą, ir į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teisė nustatyti sutuoktinio dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra suteikiama tik patiems sutuoktiniams sutartimi (pvz. vedybų sutartimi), o jeigu tokia nesudaryta – teismui. Tokiu būdu antstolis tinkamai vykdė CPK 667 straipsnyje įtvirtintą antstolio pareigą ir pasiūlė išieškotojams arba bendrosios nuosavybės dalyviams S. B. ir S. B. kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skundžiama Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-09-02 nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo UAB „Žvalguva“ skundas dėl antstolio veiksmų netenkinamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-09-02 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo (išieškotojo) UAB „Žvalguva“ skundo dėl antstolės V. Š. veiksmų netenkinti.