- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-26
- Bylos Nr.
- P-442-125-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Artūras Drigotas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- K. B.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
- Trečiasis asmuo
- S. T.
- Advokatai
- Arūnas Merkys
- Kategorijos
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. B. prašymus atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui S. T., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr.A(261)-1497/2008, Nr.AS(438)-79/2008, Nr.AS(438)-80/2008, Nr.AS(438)-81/2008).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007 m. liepos 3 d. sprendimą Nr.242; įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą panaikinti valstybės įmonės Registrų centro 2007 m. gegužės 29 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija, registro Nr.10/204641, įrašus Nr.4.18, 4.16, 4.5; įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą įregistruoti nuosavybės teises A. T. vardu į ūkinį pastatą 2I1p, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir nurodyti įregistravimo pagrindą - 1964 m. kovo 27 d. sutartį Nr.1-3933.
Pareiškėjas nurodė, kad pagal buvusio Vilniaus miesto Spalio rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr.576 1978 m. sausio 18 d. neteisingai įregistruota nuosavybės teisė į 1/2 dalį ūkinio pastato 2I1p M. T. vardu. Minėtame sprendime nenurodyta, kad M. T. įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį ūkinio pastato 2I1p, o kokio nors susitarimo ar M. T. prašymo įregistruoti nuosavybės teisę į 1/2 dalį ginčo pastato taip pat nėra. Pareiškėjas nurodė, kad pagal 1980 m. kovo 5 d. sutartį Nr.5-1475 M. T. vardu neteisingai įregistruotas visas ūkinis pastatas 2I1p, nes šia sutartimi tik patikslintos gyvenamojo namo dalys ir nustatyta naudojimosi ūkiniu pastatu 2I1p tvarka. Pareiškėjo nurodė, kad dokumentai nepatvirtina M. T. nuosavybės teisės į ūkinį pastatą 2I1p. Nuosavybės teisės į visą ūkinį pastatą 2I1p turi būti įregistruotos A. T. vardu pagal 1964 m. kovo 27 d. sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovai su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovai nurodė, kad, nekilnojamojo turto registro duomenimis, ūkinis pastatas 2I1p, statytas 1970 metais, kurio unikalusis Nr.(duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), registruotas nuosavybes teise K. B. (27/100 dalys) ir M. T. (73/100 dalys) vardu. Įrašai apie nuosavybės teisių registravimą padaryti 1984 m. lapkričio 17 d. (M. T.) ir 2001 m. lapkričio 14 d. (K. B.) pagal pateiktus dokumentus. Pareiškėjas savo nuosavybės dalį įgijo iš A. T., kuriai taip pat priklausė 27/100 dalys minėto ūkinio pastato. Pareiškėjas įgijo į perduotą daiktą tiek teisių, kiek jų turėjo buvusi daikto savininkė A. T., kuri atitinkamus registro duomenis laikė teisingais ir jų neginčijo bei neprašė taisyti. Atsakovai nurodė, kad nekilnojamojo turto registre esantys įrašai atitinka pateiktus dokumentus, todėl juos keisti nėra pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie yra išvardyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba pakeisdamas esamus, neturi teisės daryti savarankiškas išvadas aiškinant arba interpretuojant pateiktų dokumentų turinį. Teismas nurodė, kad visi nagrinėjamu atveju ginčijami įrašai nekilnojamojo turto registre buvo padaryti vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytais dokumentais. Vilniaus miesto Spalio rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr.576 buvo tinkamas ir pakankamas pagrindas įregistruoti nuosavybės teises į ūkinį pastatą 2I1p. Šiuo sprendimu A. T. ir M. T. buvo leista įteisinti savavališkai pastatytus statinius. Nei M. T., nei A. T. neginčijo šio pastato registracijos. 1980 m. kovo 5 d. sutartimi M. T. ir A. T. susitarė dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą dalių bei naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos ir nuosavybės teisių į ūkinius pastatus. Šios sutarties pagrindu teisėtai ir pagrįstai buvo įregistruotos M. T. nuosavybės teisės į visą ūkinį pastatą 2I1p. A. T. pagal 1987 m. rugsėjo 3 d. pirkimo - pardavimo sutartį, reg. Nr.5-3271, nuosavybės teisę įgijo tik į 27/100 dalis ūkinio pastato 2I1p, kurias ji pareiškėjui perleido 2001 m. rugsėjo 1 d. sutartimi. Esant šioms aplinkybėms, A. T. nuosavybės teisės į visą ūkinį pastatą 2I1p pagal 1964 m. kovo 27 d. sutartį Nr.1-3933 negali būti įregistruotos. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog dokumentai, kurių pagrindu buvo padaryti įrašai nekilnojamojo turto registre, įstatymo nustatyta tvarka yra nuginčyti. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių duomenų neteisingumą. Nekilnojamojo turto registre esantys įrašai dėl ūkio pastato 2I1p, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atitinka pateiktus dokumentus ir juos taisyti nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartimi (bylos Nr.A(261)-1497/2008) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad byloje keliamas ginčas dėl duomenų apie nuosavybės teisių į ūkinį pastatą 2I1p, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėtojus, įrašytų nekilnojamojo turto registre, ištaisymo. Pareiškėjas naujų dokumentų, kurių pagrindu turėtų būti ištaisyti įrašai, atsakovams nepateikė bei neginčija šioje byloje pateiktų dokumentų turinio ir prašo iš naujo įvertinti dokumentų, pagal kuriuos buvo padaryti įrašai registre, turinį. Toks reikalavimas vertintinas kaip susijęs su klaidos registre ištaisymu. Teismas nurodė, kad klaidos ištaisymo tvarka yra nustatyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Trečiasis suinteresuotas asmuo nagrinėjamu atveju nesutinka dėl įrašo ištaisymo ir įrodinėja savo teisę į ginčo statinį. Tokiu būdu byloje yra kilęs ginčas dėl teisės į nuosavybę ir jis negali būti sprendžiamas administracinėmis procedūromis. Atsakovai turėjo pagrindą atsisakyti ištaisyti įrašą dėl to, kad tai pakeistų trečiųjų asmenų nuosavybės teises. Ginčas dėl nuosavybės teises į ginčo statinį gali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Pirmosios instancijos teismas iš esmės bylą išsprendė teisingai, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
IV.
Trečiojo suinteresuoto asmens S. T. atstovas advokatas Arūnas Merkys šioje byloje kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš pareiškėjo valstybės naudai išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą - 494 Lt.
Advokatas nurodė, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 50 procentų teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybė naudai turi būti priteistos iš pareiškėjo, nes byla buvo išspręsta ne jo naudai ir byloje buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens atstovo advokato Arūno Merkio prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo patenkino iš dalies ir priteisė iš pareiškėjo 247 Lt atstovavimo išlaidų valstybės naudai.
Teismas nurodė, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Pagal Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Teismas nurodė, kad šioje byloje teismo sprendimas buvo priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai ir pareiškėjo nenaudai. Todėl iš pareiškėjo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas, valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu trečiajam suinteresuotam asmeniui. Kadangi antrinė teisinė pagalba trečiajam suinteresuotam asmeniui apmokėta 50 procentų, todėl iš pareiškėjo valstybės naudai priteistini 247 Lt išlaidų.
Pareiškėjas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. nutarties padavė atskirąjį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi (bylos Nr.AS(438)-79/2008), atsižvelgdamas į sunkią pareiškėjo turtinę padėtį, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartį pakeitė ir iš pareiškėjo valstybės naudai priteistą išlaidų sumą sumažino iki 123,50 Lt.
V.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. T. šioje byloje kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš pareiškėjo jos naudai turėtas atstovavimo išlaidas - 247 Lt.
S. T. nurodė, kad Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu jai šioje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirtas advokatas, apmokant 50 procentų teisinės pagalbos išlaidų. Kitus 50 procentų teisinės pagalbos išlaidų turėjo apmokėti ji pati. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje pareiškėjo skundas buvo atmestas, ji, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 5 dalimi, turi teisę į jos turėtų išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 30 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens S. T. prašymą patenkino ir priteisė jai iš pareiškėjo 247 Lt atstovavimo išlaidų.
Pareiškėjas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutarties padavė atskirąjį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi (bylos Nr.AS(438)-81/2008), atsižvelgdamas į sunkią pareiškėjo turtinę padėtį, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartį pakeitė ir iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens naudai priteistą išlaidų sumą sumažino iki 123,50 Lt.
VI.
Pareiškėjas 2007 m. spalio 9 d. šioje byloje kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame nurodė 12 reikalavimų, dėl kurių teismas turėtų priimti papildomą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė.
Pareiškėjas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarties padavė atskirąjį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi (bylos Nr.AS(438)-80/2008) pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 1 punktą, papildomo sprendimo priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jei liko neišnagrinėti tam tikri reikalavimai, kurie buvo reiškiami teismo proceso metu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo išdėstyti 12 reikalavimų yra nauji reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą. Todėl priimti papildomą sprendimą nėra pagrindo.
VII.
Pareiškėjas padavė prašymus dėl proceso atnaujinimo, kuriais prašo atnaujinti procesą bylose Nr.A(261)-1497/2008, Nr.AS(438)-79/2008, Nr.AS(438)-80/2008, Nr.AS(438)-81/2008.
Pareiškėjas šiuose prašymuose nurodo, kad teismai, priimdami procesinius sprendimus minėtose bylose, netinkamai išsprendė bylas, neteisingai taikė įstatymus, nevisapusiškai ištyrė reikšmingas aplinkybes, neatsakė į visus pareiškėjo nurodytus argumentus. Be to, paaiškėjo naujų aplinkybių ir įrodymų, kurie turi būti įvertinti. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2, 7, 8, 10 ir 11 punktuose numatyti proceso atnaujinimo pagrindai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VIII.
Procesą atnaujinti atsisakytina.
Sprendžiant proceso baigtoje administracinėje byloje atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas iš esmės ir byla nėra dar kartą nagrinėjama iš esmės. Tokiu atveju yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalis).
Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymuose dėl proceso atnaujinimo ir yra paminėjęs tam tikrus Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies punktus, numatančius proceso atnaujinimo pagrindus, tačiau aiškių ir konkrečių argumentų (įrodymų), kurie būtų susieti su konkrečiais įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais ir patvirtintų šių pagrindų buvimą, pareiškėjas nepateikia. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymų dėl proceso atnaujinimo turinio, šiais prašymais pareiškėjas siekia, kad būtų iš esmės patikrintas jo nurodomose bylose priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas bei kad dar kartą iš esmės būtų išnagrinėtos atitinkamos bylos. Tačiau tokie pareiškėjo prašymai neatitinka proceso atnaujinimo instituto paskirties ir pagal tokius prašymus procesas negali būti atnaujintas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo K. B. prašymus dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui S. T., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr.A(261)-1497/2008, Nr.AS(438)-79/2008, Nr.AS(438)-80/2008, Nr.AS(438)-81/2008).
Nutartis neskundžiama.