- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-22
- Bylos Nr.
- 1A-562-634/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-00209-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Petraškienė, Vaidas Vasiliauskas, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- M. A. J., ir T
- Civilinis ieškovas
- E. V.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė, Aivaras Alimas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. J. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2025 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. V. atstovės advokatės Reginos Atkočaitienės civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš M. A. J. ir T. M. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. V. naudai 540 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Priteista lygiomis dalimis iš M. A. J. ir T. M. valstybės naudai 693,76 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam (po 346,88 Eur iš kiekvieno).
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir T. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nuosprendžiu M. A. J. ir T. M. nuteisti, už tai, kad atlikdami laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime, adresu: (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 9 d., 12.56 val., būdami gyvenamosios zonos Nr. 4 kiemo teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kalėjimo pastate esančioje rampoje, nuteistajam M. A. J. tyčia dėl asmeninių paskatų užpuolus nepilnametį nuteistąjį E. V., gim. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip tris kartus spyrus jam į kairę koją, E. V. atsakius dviem smūgiais dešinės rankos kumščiu į viršutinę jo kūno dalį, dar kartą dešine koja spyrė E. V. į kairę koją bei tris kartus abiem rankomis smogė į viršutinę jo kūno dalį, šiam nukritus nugara ant žemės, rankomis sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius į galvą ir į krūtinę, po ko prie gulinčio ir abiem savo rankomis besidengiančio galvą E. V. priėjęs nuteistasis T. M. tyčia dešine koja vieną kartą spyrė E. V. į galvą, dėl to pastarasis beveik keturioms minutėms prarado sąmonę. Taip M. A. J. ir T. M. bendrais veiksmais – suduodant ne mažiau kaip penkiolika smūgių į įvairias kūno vietas, sumušant kairę plaštaką, lengvai sukrečiant galvos smegenis – sukėlė nukentėjusiajam E. V. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Tokie M. A. J. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad M. A. J. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Teismas sprendė, kad M. A. J. neskirtina laisvės apribojimo bausmė, kadangi anksčiau skiriamos laisvės apribojimo bausmės jokios įtakos nepadarė, jis ir toliau vykdė įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Kaltinamasis teistas septynis kartus, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, teistumui neišnykus, todėl teismas sprendė kaltinamajam skirti laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo, teismas įvertino, kad nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nesilaikė paskirtų įpareigojimų, todėl buvo pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kaltinamasis pasišalino iš įkalinimo įstaigos, po to, praėjus keliems mėnesiams įvykdė naują nusikaltimą. M. A. J. probacijos laikotarpiu nesilaikė jam paskirtų įpareigojimų, užfiksuota eilė pažeidimų, nesikrovė elektroninio stebėjimo įrangos, baustas administracine tvarka, kas rodo, kad kaltinamasis, teismui parodžius pasitikėjimą juo, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja ir išvadų nedaro.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. A. J. gynėjas advokatas Aivaras Alimas prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nuosprendžio dalį, kuria M. A. J. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; arba 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nuosprendžio dalį, kuria M. A. J. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.
3.1. Skunde nurodoma, kad nuteistajam paskirta bausmė yra neteisinga, neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų, kadangi byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta lengvinančių aplinkybių. Teismas neįvertino visų apeliantą charakterizuojančių aplinkybių, išimtinai didesnį dėmesį skyrė apeliantą neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms. Taip pat teismas tik formaliai pasisakė dėl pagrindo netaikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Nuosprendyje nurodoma, kad apeliantas praeityje teistas 7 kartus, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo netaikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Be to, apeliantas praeityje nebuvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, o tai rodo, kad veika dėl kurios jis nuteistas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, kas tuo pačiu mažina nuteistojo asmenybės pavojingumą.
Šalies argumentai
3.3. Nors teismas paminėjo, kad nutartis, dėl realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo nėra įsiteisėjusi, tačiau akcentavo jog Probacijos tarnyba net tris kartus kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad neįsiteisėjęs teismo sprendimas neturi teisinės galios, šiuo atveju nors nuosprendyje formaliai paminimas neįsiteisėjimo faktas, tačiau tuo pačiu daromos kategoriškos išvados, kad apeliantas yra „pasiųstas“ atlikti bausmę. Be to, aplinkybė, kad Probacijos tarnyba į teismą kreipėsi tris kartus, liudija ne tik apelianto padarytus probacijos pažeidimus, bet ir tai, kad teismai šių pažeidimų dalimi atvejų nevertino kaip esminių, sudarančių pagrindą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.
3.4. Teismas nuosprendyje komentavo neįsiteisėjusį sprendimą ir nurodė, kad buvo užfiksuota daug pažeidimų, apeliantas nesikrovė elektroninio stebėjimo įrangos, baustas administracine tvarka. Tačiau pažymima, kad dalis šių pažeidimų buvo paaiškinti aptariamoje byloje, taip pat dalis pažeidimų buvo nulemti specifinių aplinkybių. Visgi, sprendimas panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą dar nėra įsiteisėjęs, kadangi buvo apskųstas, todėl nėra pagrindo išimtinai vadovautis minėtame sprendime nurodomomis aplinkybėmis, ką šiuo atveju padarė teismas.
3.5. Apeliantas ne tik dirba, bet ir yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, ką patvirtina byloje esanti pažyma, kurioje apeliantas įvardijamas kaip atsakingas, darbštus, lojalus ir sąžiningas. Taip pat teismas neįvertino ir apelianto pastangų siekiant keisti savo elgesį, o būtent, jog jis atlygino dalį žalos nukentėjusiajam, taip pat po padarytos nusikalstamos veikos dalyvavo mokymuose „Smurto prevencijos ir elgesio keitimo mokymai“ (patvirtinantys dokumentai yra pateikti baudžiamosios bylos medžiagoje).
Šalies argumentai
3.6. Teismas laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjimą motyvavo ir tuo, jog apeliantas galimai padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nurodant jog baudžiamoji byla dar neišnagrinėta. Taigi teismas pakartotinai nuosprendį motyvuoja neįsiteisėjusiais teismo sprendimais, šiuo atveju, neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kas neabejotinai pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą.
3.7. Teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis yra jauno amžiaus (20 m.), todėl apelianto asmenybės raida dar nėra galutinai susiformavusi, jis turi didesnį potencialą keistis, mokytis iš padarytos klaidos ir integruotis į visuomenę. Laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju, priešingai nei resocializaciją skatinančios alternatyvios priemonės, turės neigiamą poveikį - užkirs kelią tolesnei profesinei veiklai bei pozityvių socialinių ryšių kūrimui. Tokios griežčiausios bausmės taikymas jauno amžiaus asmeniui neatitinka teisingumo, proporcingumo ir ultima ratio principo, pagal kurį laisvės atėmimas turi būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai kitos bausmės yra neefektyvios.
3.8. Teismo padarytos išvados, susijusios su BK 75 straipsnio netaikymu yra formalios, kadangi byloje esantys duomenys neleidžia teigti, kad apeliantas yra tiek pavojingas visuomenei, kad būtų būtina jį pasiųsti realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, izoliuojant jį nuo visuomenės, ir kad tik realiai atliekant bausmę bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bei įgyvendintas teisingumo principas.
3.9. Pažymima, kad bausmės poveikis negali būti vertinamas vien tik pagal faktą, kad asmuo padarė naują nusikalstamą veiką - būtina atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, jo asmeninę brandą, socialinę aplinką bei pozityvius pokyčius, kurie įvyko nepriklausomai nuo naujo nusikaltimo padarymo. Ankstesniu atveju, atidėjus bausmės vykdymą, apeliantas pradėjo dirbti, taip pat pabaigė mokyklą - išlaikė egzaminus ir įgijo vidurinį išsilavinimą. Tai rodo, kad švelnesnės bausmės priemonės nėra bevertės, jos sudarė sąlygas apeliantui siekti išsilavinimo, įgyti darbo įgūdžių, stiprinti socialinius ryšius ir motyvaciją keistis. Tokie pasiekimai aiškiai patvirtina, jog alternatyvios priemonės gali turėti realų resocializuojantį poveikį, todėl jas taikant toliau galima tikėtis dar geresnių rezultatų, kurie užtikrins ir bausmės įgyvendinimo tikslus.
Šalies argumentai
3.10. Nurodoma, kad anksčiau nuteistajam taikytos priemonės buvo skirtos kitomis sąlygomis - tuomet apeliantas buvo dar jaunesnis, turėjo mažiau socialinių įsipareigojimų ir motyvacijos keistis. Šiuo metu jo situacija yra pasikeitusi, todėl yra reali galimybė, kad net ir neskiriant laisvės atėmimo bausmės, o vietoje jos skiriant laisvės apribojimą, bausmės tikslai bus pasiekti.
3.11. Teismas tiek nustatydamas bausmės rūšį, tiek motyvuodamas BK 75 straipsnio netaikymą, išimtinai vadovavosi apeliantą neigiamai charakterizuojančia medžiaga, neįvertino jį teigiamai apibūdinančių duomenų, išimtinį dėmesį skyrė neįsiteisėjusiems sprendimams bei pateikė formalias išvadas, neatitinkančias proporcingumo ir teisingumo principų.
3.12. Baudžiamojoje byloje ištirti duomenys, apibūdinantys apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai rodo, kad nuteistasis nėra tiek pavojingas, kad būtų pagrįsta ir teisinga už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje jam skirti laisvės atėmimo bausmę. Bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti ir skiriant jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Paskyrus apeliantui laisvės atėmimą, jo vykdymą atidedant, ar paskyrus jam laisvės apribojimą, tai apeliantui gali daryti pozityvesnę įtaką nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o taip pat bus pasiekti ne tik bausmės, bet taip pat ir socialinės reabilitacijos bei resocializacijos tikslai.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. A. J. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama M. A. J. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo ją sušvelninti pakeičiant bausmę iš laisvės atėmimo į laisvės apribojimą arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
7. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis baudžiamosios teisės teorija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).
8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę M. A. J., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytai nusikalstamai veikai, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
9. Skundžiamu nuosprendžiu M. A. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
10. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad M. A. J. net septynis kartus teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri subendrinta su kitu nuosprendžiu ir paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 1 dalį - 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su kitu nuosprendžiu ir paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su kitu nuosprendžiu ir paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metams, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su kitu nuosprendžiu ir paskirta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su kitu nuosprendžiu ir paskirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį - 40 MGL bauda, kuri subendrinta su kitu nuosprendžiu ir paskirtas 7 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimas ir 40 MGL bauda, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams). Visi šie teistumai parodo, kad M. A. J. nesistengia keisti gyvenimo būdo bei nepasimoko iš ankstesnio savo patyrimo.
11. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad M. A. J. iki nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo, t. y. iki 2024 m. balandžio 9 d., buvo keturis kartus baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą (viešoje vietoje buvo neblaivus, kai tai daro jaunesnis negu 20 metų asmuo; pavogė iš nakvynės namų televizorių bei iš kito asmens striukę ir pinigus; viešoje vietoje būdamas neblaivus šlapinosi ir kabinėjosi prie žmonių; vaikų socialinės globos namuose buvo apsvaigęs nuo alkoholio). Vertinant apelianto asmenybę po skundžiamo nuosprendžiu padaryto nusikaltimo padarymo dienos matyti, kad jis penkis kartus baustas administracine tvarka taip pat už įvairių administracinių nusižengimų padarymą (būdamas neblaivus pasirodė viešoje vietoje, griuvinėjimais ir šūkavimais įžeidė aplinkinių žmonių orumą ir dorovę; būdamas neblaivus tyčia apspardė tvoros vartelius, keikė necenzūriniais žodžiais žmones, tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį; važiavo dviračiu būdamas neblaivus; vairavo transporto priemonę neįgijęs teisės vairuoti; būdamas jaunesnis negu 20 metų vartojo alkoholinius gėrimus). Nors paskirtas pinigines baudas asmuo yra sumokėjęs, tačiau šios aplinkybės rodo M. A. J. neigiamą požiūrį į įstatymus bei kitus visuomenės narius.
12. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, jog M. A. J. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, suvokiant daromų veikų pavojingumą, ir norint taip veikti. Taip pat teismas įvertino nuteistojo motyvus ir tikslus, – veika padaryta dėl pykčio protrūkio, nepagarbos kito asmens sveikatai ir gyvybei. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistajam anksčiau skiriamos laisvės apribojimo bausmės jokios įtakos nepadarė, jis ir toliau vykdė įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, o naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, teistumui neišnykus. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padarytos nusikalstamos veikos yra jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam turi būti skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.
13. Sprendžiant dėl bausmės dydžio, atsižvelgtina į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės nuteistojo nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Taigi darytina išvada, kad apylinkės teismas, nuteistajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą, paskirdamas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (kai gali būti skiriama iki 1 metų laisvės atėmimo), kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu dar sumažino vienu trečdaliu paskirdamas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, iš esmės teisingai nustatė bausmės dydį.
14. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybė nesudaro jokio pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.
15. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistojo atžvilgiu jau kelis kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nesilaikė paskirtų įpareigojimų, todėl buvo pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę). Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi nutartimi, kuri dar yra neįsiteisėjusi, tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. liepos 8 d. nutartimi, kuria M. A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirtą 7 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmę, įsiteisėjo – 2025 m. rugpjūčio 20 d. Nors ši nutartis įsiteisėjo po skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos, tačiau šios aplinkybės taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Apelianto asmenybė ir pasikartojantis nusikalstamas elgesys leidžia spręsti, jog nuteistasis nėra linkęs paisyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir jas nuolat pažeidinėja. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamos veikos buvo padarytos ne atsitiktinai, o yra nulemtos susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų. Tai parodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas M. A. J. jokio teigiamo poveikio nepadarys, nes jis nekeičia savo elgesio, toliau pažeidinėja įstatymus ir šiuo atveju vėl padarė naują nusikalstamą veiką, teistumui neišnykus.
17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus M. A. J. polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi nuteistojo prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo atmetamas.
18. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo M. A. J. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. A. J. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.