- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-14
- Bylos Nr.
- e2YT-17358-862/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12106-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui J. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo - Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas teismui pateiktu pareiškimu prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas G. S.. Po tėvo mirties pareiškėjas, neturintis jokio teisinio išsilavinimo, kreipėsi ne į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos pradėjimo, o į VĮ „Registrų centras“, kur jam buvo atsakyta, jog tėvo vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto. Disponuodamas šia informacija pareiškėjas, būdamas vieninteliu paveldėtoju, kadangi G. S. mirė ištuokoje, o vaikų daugiau neturėjo, dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminu palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo priimti palikimą nepareiškė ir paveldėjimo bylos notarų biure neužvedė. Pareiškėjas buvo tikras, jog jo tėvas turto neužgyveno. Pareiškėjui 2020-01-31, jo tėvo numeriu, paskambino nepažįstamas asmuo bei pranešė, jog jo tėvo vardu yra atkurtos nuosavybės teisės į keliasdešimt žemės sklypų Vilniaus mieste, kurių bendrasavininku taip pat yra skambinantysis E. B.. Šis asmuo paaiškino, kad sklypų bendrasavininkiai, nesant vieno iš bendrasavininko sutikimo, negali sklypų valdyti ir disponuoti jais. Patikrinus VĮ „Registrų centras“ duomenų bazę paaiškėjo, jog 5 sklypai, kuriuose bendrasavininkiu yra G. S., yra parduoti, o apie tai, kad tėvui išduoti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, VĮ „Registrų centras“ jokios informacijos viešai neteikia. Pareiškėjui tik 2020-03-03 pavyko gauti atsakymą, kuriame nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2009-09-08, 2011-03-08, 2013-04-17, 2014-04-25 sprendimais G. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės iš viso į 39 sklypus, kuriuose jo dalis sudaro nuo 0,0001 ha iki 0,0507 ha. Pažymėjo, jo testamentų registre nėra įregistruotų G. S. testamentų, bei palikėjo turto priėmimo faktų. Paaiškino, kad pareiškėjo tėvų santuoka buvo nutraukta, kuomet pareiškėjas buvo mažametis. Pareiškėjas gyveno su motina, o su tėvu bendravo itin retai, nes šis piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, pareiškėju iki jo pilnametystės nesirūpino. Nurodė, kad po tėvo mirties pareiškėjas išvyko gyventi ir dirbti į Vokietiją, kurioje gyvena iki šiol.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens atstovas VĮ „Turto bankas” pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog šis asmuo, nuo 2015-03-13 paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo G. S. palikimo perėjimą valstybei.
Suinteresuoto asmens atstovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra pradėjusi paveldėjimo procedūros.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėtojas šiuos veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė atnaujinti CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti, jei įpėdinis įrodo, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valių palikimų priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.
Byloje esantis medicininis mirties liudijimas Nr. 18-42080865 patvirtina, kad G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ 2020-01-29 pažyma Nr. GR.3A-400-1 patvirtina, kad G. S. yra pareiškėjo tėvas, (duomenys neskelbtini) miręs ištuokoje, o pareiškėjas yra vienintelis mirusiojo sūnus. Pareiškėjo paaiškinimai bei VĮ „Registrų centras“ 2020-02-03 pažyma Nr. GR.3A-400-2 patvirtina, kad pareiškėjas ir jo tėvas iki mirties momento gyveno atskirai ir, tikėtina, mažai bendravo. VĮ „Registrų centras“ Testamentų registro 2020-04-23 išrašas patvirtina, kad dėl mirusiojo palikimo priėmimo nėra kreiptasi, testamentas nėra sudarytas.
Pareiškėjo atstovo 2020-01-29 ir 2020-02-25 prašymai, byloje esantys 2020 metų vasario mėnesio suinteresuoto asmens atstovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsakymai į prašymus patvirtina, kad pareiškėjui duomenys apie mirusiajam atkurtas nuosavybės teises (Vilniaus apskrities viršininko 2009-09-08 sprendimas Nr.2.4-01-7374, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011-03-08 sprendimas Nr. 49S-128, 2013-04-17 sprendimas Nr. 49S-352, 2014-04-25 Nr. 49S-506) buvo pateikti 2020-03-03. Pateikti VĮ Registrų centras“ 2020-04-23, 2020-04-27 išrašai patvirtina, kad mirusiojo nuosavybės teisės buvo įregistruotos tik į 5 sklypus ir šie sklypai yra paduoti tretiesiems asmenims.
Byloje nėra pateikta įrodymų, kad mirusiojo nuosavybės teisės pagal aukščiau nurodytus sprendimus būtų įregistruotos nekilnojamojo turto registre, todėl nėra pagrindo abejoti pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis, jog po tėvo mirties pareiškėjas gavo atsakymą, kuriame nebuvo nurodytas mirusiajam priklausęs turtas. Aplinkybė, jog pareiškėjo tėvas turi turto ir pareiškėjas gali įgyvendinti paveldėjimo teisę į mirusiojo tėvo palikimą, paaiškėjo 2020-03-03, gavus suinteresuoto asmens atstovo Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą, todėl yra pagrindas išvadai, jog pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių, nedisponuodamas informacija apie turimą mirusiojo turtą, laiku nerealizavo savo teisės į palikimą. Aukščiau nurodyta ir tai, kad pareiškėjas, gavęs aukščiau nurodytą informaciją telefonu iš nežįstamo asmens, dėjo pastangas tam, kad įsitikintų jos teisingumu, nesudaro pagrindo išvadai, jog po tėvo mirties pareiškėjo elgesys buvo nepakankamai atidus ar nerūpestingas. Pareiškėjas yra vienintelis mirusiojo įpėdinis, per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, valstybė turto nėra perėmusi, todėl atnaujinus palikimo priėmimo terminą jokių kitų suinteresuotų asmenų teisės pažeistos nebus, o tenkinus pareiškėjo prašymą bus realizuota jo įstatyminė teisė paveldėti po tėvo mirties likusį turtą, taip realizuojant teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principą.
Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, o būtent tai, kad palikėjo mirties metu įpėdiniui nebuvo žinoma apie mirusiojo turtą, kad pareiškėjas, sužinojęs apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą atkurti nuosavybės teisę į žemę jo mirusiam tėvui, nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų nuosavybės teisei įteisinti, kad termino atnaujinimas neturės neigiamos įtakos kitų asmenų teisėtiems interesams bei viešajam interesui, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (CK 1.5, 5.50, 5.57 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 577 ir 578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą mirusiojo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.