- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- e1-3024-1109/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17928-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Zakarauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B. 2020 m. gegužės 9 d., apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio konflikto metu, būdamas neblaivus, smurtavo prieš savo šeimos narį – nepilnametį sūnų R. B., t. y. tyčia vieną kartą spyrė į kairį pilvo šoną, taip sukeldamas jam fizinį skausmą
Kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad nuo 2020 metų gegužės mėn. gyvena vienas su vaikais, kadangi jo žmona V. B. paliko šeimą ir išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini). Dėl ko, nežino. Šiuo metu gyvena su vaikais: E. B., R. B., D. B., M. B. ir K. B.. Žmona vaikais nesirūpina. Su visais vaikais sutaria gerai. 2020 m. gegužės 9 d., apie 19.00 val., neblaivus grįžo namo, kur dar gyveno žmona V. Jautėsi nestipriai apgirtęs, gėrė degtinę. Kieme tarp jo ir sutuoktinės įvyko žodinis konfliktas, į kurį įsikišo sūnus R. Pastarasis atsistojo tarp jų ir lyg sakė, kad iškvies policiją. Tada jis supykęs vieną kartą koja įspyrė R. į pilvą. Kadangi viskas buvo seniai ir buvo neblaivus, neatsimena, į kurią pilvo pusę sūnui spyrė, su kuria koja, taip pat nepamena. Tada paėmė kieme stovėjusį vaikų triratuką ir pakėlė į viršų demonstruodamas, kad mes į R., nes norėjo, kad jis eitų į vidų ir pasitrauktų. Metė specialiai į šoną, į jį nepataikė, daugiau prieš R. nesmurtavo. Kiek prisimena, tada kažkas iš vaikų iškvietė policiją ir jį pareigūnai išvežė į areštinę. Neprisimena, ar R. po spyrio sakė, kad jam skauda. Iš viso jo būsenos neatsimena. Dėl to, kad smurtavo prieš sūnų, labai gailisi, pažada daugiau taip nesielgti. Savo visus vaikus labai myli. Sutinka užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 139–141).
Be kaltinamojo V. B. visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga.
Nukentėjusysis nepilnametis R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 metų gegužės mėn., tikslaus laiko neatsimena, jis buvo namuose. Tuo metu mama V. B. gyveno kartu su jais. Tėvas grįžo namo neblaivus. Tarp mamos ir tėčio kilo konfliktas, mama pradėjo tėčiui priekaištauti, kad jis geria ir neprižiūri vaikų. Viskas vyko kieme, jis taip pat buvo lauke. Tėtis norėjo suduoti mamai, tačiau jis įsikišo į konfliktą ir pasakė tėčiui, kad jis nelįstų, nes iškvies policiją. Tada tėtis supykęs paėmė lauke buvusį brolio dviratuką ir metė į jį, tačiau nepataikė, bandė jam spirti, bet taip pat nepataikė. Tada mama jam liepė bėgti, jis taip ir padarė. Tačiau dar būnant jų kieme tėvas jį pasivijo ir vieną kartą spyrė jam į pilvo šoną, į kurį, šiuo metu neatsimena. Jam skaudėjo šoną, net susirietė. Šoną skaudėjo kokią savaitę. Po to atėjo kaimynas A., kuris šalia gyvena, jo pavardės nežino, ir daugiau jis tėčiui neleido jo mušti. Tada jis verkdamas nuėjo namo. Mama pasakė, kad nelauks, kol tėtis jį užmuš ir paskambino policijai. Atvykus policijai, jis pasakė, kad jam skauda šoną, todėl iškvietė medikus. Ant šono matėsi nubrozdinimai. Atvykę medikai tik jį apžiūrėjo ir sakė dėti šaltus kompresus. Daugiau dėl tėvo padarytų sužalojimų niekur nesigydė ir pas teismo medikus nenuvyko. Kaip jam tėtis spyrė, matė tik brolis M., kuriam yra 10 metų, ir mama. Tėtis dėl šio įvykio jo atsiprašė, jie susitaikė. Dėl tėčio poelgio jaučiasi blogai, bet jam atleido (1 t., b. l. 47–49).
Liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 9 d., apie 20.20 val., grįžęs į namus lauke rado verkiantį nepilnametį brolį R. B., mamą V. B., mažamečius brolius M. ir K. B. bei neblaivų tėvą V. B.. Nepilnametis brolis R. B. paaiškino jam, kad tą dieną apie 20.00 val. į namus grįžo neblaivus tėvas V. B., kuris pradėjo konfliktuoti ir pulti ant jų mamos V. B., tada brolis gynė mamą, todėl tėtis ant jo supyko ir koja spyrė nepilnamečiui broliui R. B. į dešinį šoną, taip jam sukeldamas fizinį skausmą bei paėmęs plastmasinį vaikišką dviratuką metė į jį, tačiau brolis spėjo pasitraukti. Tada jis iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sulaikė jo tėtį ir išsivežė. Tėtis yra kelis kartus smurtavęs tiek prieš jį (t. y. liudytoją), tiek prieš jo brolius (1 t., b. l. 68).
Liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kuriam laikui yra apsistojusi pas savo naują širdies draugą. Nors dar yra ištekėjusi, greitai ketina kreiptis dėl skyrybų proceso pradėjimo. Kadangi jos dar esamas sutuoktinis (V. B.) ne kartą yra kėlęs prieš ją ranką, 2020 m. gegužės 11 d. ji susikrovė daiktus ir išvyko gyventi pas savo naują draugą į Klaipėdą. Iš viso turi penkis vaikus. Jų šeimą stebi vaikų teisių apsaugos tarnyba, jiems su buvusiu sutuoktiniu reikėjo pasidalinti vaikus, kuris pas kurį augs. Bendru sutarimu buvo nuspręsta, kad su ja gyvens vyriausieji du sūnūs. Tačiau su ja nei vienas vaikas dabar negyvena, kadangi jiems Klaipėdoje nepatiko. Vaikai pratę augti ir gyventi kaime, todėl vyriausieji sūnūs, tai yra E. ir R., yra sugrįžę gyventi į kaimą – (duomenys neskelbtini). Visa šeima tebegyvena ten pat. 2020 m. gegužės 9 d. jai dar būnat namuose minėtu adresu matė, kaip jos sutuoktinis V. B. smurtavo prieš jos sūnų R. B.. Viskas vyko namo kieme, šalia laukinių durų. Tą dieną vakare, apie 19.00 val., kiek pamena, ji ėjo iš lauko tualeto ir pamatė, kad jos sutuoktinis V. sugrįžo namo visiškai neblaivus, nelabai orientavosi aplinkoje, svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tokį jį matė pirmą kartą. V. namuose nebuvo apie parą laiko. Kiek jai žinoma, jis visą tą laiką vartojo alkoholį pas kažkokį draugą. Pamačiusi V., ji ėjo link jo, o jis ėjo link jos. V. ją pradėjo įžeidinėti įvairiausiais necenzūrinio pobūdžio žodžiais, ko pasėkoje ji išbėgo į kambarį ir pasiėmė mažiausiąjį sūnų K. ant rankų, kitas sūnus M. ėjo šalia. Norėjo išeiti pasivaikščioti po kaimą iki kol V. nurims ir nueis miegoti. Jai su vaikais išėjus į kiemą, V. nesiliovė jos įžeidinėti. Tada būdamas namo antrame aukšte viską išgirdęs atbėgo jos užstoti sūnus R. Pastarasis atsistojo tarp jos ir V., išskėtė rankas į šonus ir V. pasakė, kad nustotų rėkti arba iškvies policiją. Tuomet V. pilnai ištiesė savo koją ir staigiai atliko spyrį sūnui R. į pilvo sritį, šoną. Į kurį šoną V. spyrė jos sūnui, nurodyti negali, kadangi nepamena. Taip pat neatsimena kuria koja V. atliko spyrį, tačiau kiek pamena, smūgis buvo labai stiprus, kadangi sūnui labai skaudėjo. V. sūnui spyrė vieną kartą. Iš karto po smūgio jos sūnus R. atsitraukė. Tada V. nieko nelaukęs pagriebė šalia jo buvusį mažojo sūnaus dviratuką ir jį iškėlęs į viršų abiem rankomis norėjo jį mesti į R., tačiau nepataikė. Sūnui liepė trauktis už jos. Kadangi V. buvo labai agresyviai nusiteikęs, norėjo pulti ir ją. Tada sūnus nubėgo pas kaimynus, kurie netoliese stovėjo. Kiek kaimynų stovėjo šalia kelio, nepamena. Pasitaikius momentui, iš kišenės išsitraukė mobiliojo ryšio priemonę ir suskubo skambinti vyriausiajam sūnui, kuris buvo kažkur trumpam išvažiavęs su dviračiu. Dukros namuose nebuvo. Grįžęs vyresnysis sūnus iškvietė policijos pareigūnus. V., išgirdęs, kad parvykęs vyriausiasis sūnus iškvietė policijos pareigūnus, greitai kažkur iš kiemo pasišalino, tačiau pareigūnai kaime vėliau surado besiblaškantį V. ir jį įsivežė į komisariatą. Sūnaus R. šonas buvo labai stipriai pamėlęs, matėsi stiprus sumušimas. Atvykę pareigūnai iškvietė ir greitosios medicinos pagalbos medikus. V. retai vartodavo alkoholį, tačiau jau kai išgerdavo, tapdavo labai agresyvus, be jokios priežasties visus įžeidinėdavo. Taip nutiko ir šįsyk. Atvykę policijos pareigūnai jai patikrino neblaivumą ir buvo nustatyta – 0,75 promilių girtumas. Tačiau viskas namuose buvo sutvarkyta, vaikai prižiūrėti, maistas pagamintas (1 t. b. l. 81–83).
Tarnybiniame pranešime apie ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2020 m. gegužės 9 d., apie 20.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu būdamas neblaivus (nustatytas 1,94 promilių neblaivumas) V. B. koja spyrė savo nepilnamečiui sūnui R. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), į kairį šoną, taip jam nubrozdindamas šoną ir sukeldamas fizinį skausmą. V. B. sulaikytas ir uždarytas į Kauno apskr. VPK areštinę (1 t., b. l. 11–14).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad apie įvykį pranešė E. B., kuris nurodė, kad R. B. teigimu, jo tėvas V. B. grįžo namo ir pradėjo konfliktuoti su motina. Norėdamas apginti mamą R. B. pradėjo konfliktuoti su tėvu. Tada V. metė į R. šalia buvusį triratuką. Ryčiui pataikė į juosmens sritį, matėsi nubrozdinimai. Atvykusi GMP, apžiūrėjo jaunuolį. Vaikinas teigė, kad jam skaudėjo. V. neigė savo kaltę (1 t., b. l. 84–87).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 3941 nurodyta, kad 2020 m. gegužės 9 d. 22:01:58 val. V. B. nustatytas 1,94 promilių girtumas (1 t., b. l. 103).
Įvykio vietos apžiūros protokole (su jo priedu – fotolentele) užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 16–28).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. birželio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 1387/2020(02) nurodyta, kad R. B. medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra. Diagnozė – krūtinės ląstos sumušimas – nustatyta remiantis tiriamojo nusiskundimais bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, todėl galima teigti, kad R. B. medicininiuose dokumentuose duomenų apie sveikatos sutrikdymą nėra (1 t., b. l. 44).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje R. B. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.
Be paties kaltinamojo V. B. visiško prisipažinimo, kad konflikto su savo sutuoktine V. B. metu į jų konfliktą įsikišusiam sūnui Ryčiui jis vieną kartą koja įspyrė į pilvą, patvirtina paties nepilnamečio nukentėjusiojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti nuoseklūs parodymai, kad tėvų tarpusavio konflikto metu jam bandžius užsistoti motiną, tėvas vieną kartą jam spyrė į pilvo šoną, dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Šie nukentėjusiojo parodymai atitinka tame pačiame konflikte buvusios liudytojos V. B. duotus parodymus, kad konflikto metu kaltinamasis fiziškai smurtavo prieš savo nepilnametį sūnų Rytį, taip pat liudytoju apklausto E. B. parodymus, kad jam po įvykusio konflikto grįžus namo verkdamas nepilnametis brolis R. paaiškino, kad supykęs tėvas jam koja spyrė šoną, taip sukeldamas fizinį skausmą, taip pat tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros protokole, specialisto išvadoje bei kitoje rašytinėje medžiagoje byloje užfiksuotus faktinius duomenis. Šių duomenų visuma patvirtina, jog V. B. vartojo fizinį smurtą R. B. atžvilgiu ir jis dėl pavartoto fizinio smurto jautė fizinį skausmą, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo neteisėtas veikimas – spyris į kairį sūnaus Ryčio pilvo šoną, priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiomis pasekmėmis – nukentėjusiojo patirtu fiziniu skausmu.
Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis, tiek liudytojai teigė, kad kaltinamasis konflikto metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tai patvirtina ir pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas. Iš to darytina išvada, kad kaltinamojo nusikalstamam elgesiui turėjo įtakos tai, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio.
Aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad V. B. pirmiau nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – nepilnametį sūnų R. B., t. y. vieną kartą spyrė į kairį pilvo šoną, taip sukeldamas jam fizinį skausmą
Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Kadangi nukentėjusysis yra kartu su kaltinamuoju gyvenantis jo nepilnametis sūnus, tai jie yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis).
V. B.
padarytų veiksmų pobūdis – spyris į kairį pilvo šoną – neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog tokiu būdu gali savo sūnui sukelti fizinį skausmą, ir norėjo tokių padarinių, t. y. veikė vieninga tiesiogine tyčia.
Esant nurodytoms aplinkybėms, o taip pat įvertinus, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad praeityje neteistas (1 t., b. l. 109), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 110), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 100), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale konsultuotas/gydytas nuo 2016 m. birželio 10 d. dėl (F10.2) Psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo (1 t., b. l. 101), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. liepos 2 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-780/2020 nurodyta, kad V. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 102).
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. B. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, paskiriant įpareigojimą, sutinka (2 t., b. l. 20–22).
Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimą visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį). Laisvės apribojimo bausmė kaltinamajam skiriama vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis nusikalstamos veikos padarymo metu, nes jos yra švelnesnės, nei galiojančios baudžiamojo įsakymo priėmimo metu.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.
Kadangi V. B. nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nariui, kartu su bausme jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsniai), kuri pagrįstai manytina padės pasiekti bausmės tikslus ir turės prevencinį bei auklėjamąjį poveikį.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 9 d. 20.00 val. (b. l. 115–116) iki 2020 m. gegužės 11 d. 14.47 val. (1 t., b. l. 142–143), iš viso – dvi paros, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis) (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (iš (duomenys neskelbtini)), nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. B. (b. l. 147–148), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, minėta kardomoji priemonė panaikintina.
Kompaktinis diskas su nepilnamečio R. B. apklausos vaizdo įrašu, saugomas baudžiamoje byloje (1 t., b. l. 50), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) skirti bausmę – 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimą laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. B. paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimą laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 9 d. 20.00 val. iki 2020 m. gegužės 11 d. 14.47 val. (dvi paras), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikinti.
Kompaktinį diską, esantį byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti kaltinamajam, kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.