- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-08
- Bylos Nr.
- ATP-219-519/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00108-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Pažeidėjas
- R. A.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. A. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties, kuria R. A. skundas netenkintas ir 2014 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuobaudos paskyrimo R. A. paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2014 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 ¹ straipsnio 4 dalį, 150 Lt bauda už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 6 d. apie 10.35 val., (duomenys neskelbtini) paliko stovėti automobilį „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. A. prašo panaikinti 2014 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto A. K. priimtą nutarimą, panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį ir jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną nutraukti.
Apeliantas mano, kad nutartis priimta klaidingai įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes, be to, joje nėra paneigtos jo skunde išdėstytos abejonės, kurioms esant, nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Skunde Kelmės rajono apylinkės teismui nurodė, jog nutarimą priėmęs policijos pareigūnas A. K. nutarime nurodo, jog išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą jis nustatė, jog jis, vairuodamas automobilį, paliko jį stovėti ant šaligatvio. Vienintelis įrodymas, kuris neva patvirtina pažeidimo faktą, yra prie nutarimo pridėta nuotrauka, kurioje nufotografuotas jo naudojamas automobilis. Ant nuotraukos nurodyta, jog joje užfiksuotas 2013 m. lapkričio 6 d. 10.35-10.40 val. vaizdas (duomenys neskelbtini).
Apelianto teigimu, nagrinėjant skundą teisme pasitvirtino jo prielaidos, jog sprendimą administracinėje byloje priėmęs pareigūnas pats betarpiškai netyrė ir nevertino reikšmingų įrodymų. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, apelianto vertinimu, akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs policijos pareigūnas privalėjo betarpiškai surinkti pakankamus ir neabejotinus jo kaltės įrodymus, be kita ko, paneigiančius keliamas abejones dėl nuotraukos autentiškumo. Tuo tarpu bylą nagrinėjęs pareigūnas sprendimą paskirti jam administracinę nuobaudą priėmė vadovaudamasis vieninteliu, atskiru įrodymu – suinteresuoto asmens atsiųsta nuotrauka. Bylą nagrinėjęs pareigūnas nesiėmė jokių procesinių veiksmų tam, kad betarpiškai pats įsitikintų nuotraukos autentiškumu ir joje atspindėtų vaizdų atitikimu prie nuotraukos nurodytam laikui. Neabejoja, jog tokie policijos pareigūno veiksmai prieštarauja nurodytam teisiniam reguliavimui ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai.
Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. biuletenį Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 328) laikomasi nuostatos, jog būtent administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Įstatymas administracinio teisės pažeidimo protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).
Pasak apelianto, kaip matyti iš 2013 m. gruodžio 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio pagrindu priimtas nutarimas), jame nefiksuojami jokie įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Taigi, toks protokolas ir jo pagrindu priimtas nutarimas negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Todėl bylą nagrinėjęs Kelmės rajono apylinkės teismas turėjo įvertinti šiuos, apelianto nuomone, reikšmingus administracinės bylos nagrinėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, tačiau jis dėl jų nutartyje nepasisakė.
Šalies argumentai
Apeliantas pažymi ir tai, kad Kelmės rajono apylinkės teismas nutartyje nurodo, jog abejoti liudytojų (R. A. ir G. Š.) parodymais nėra jokio pagrindo. Apelianto įsitikinimu, teismas privalėjo kritiškai vertinti šių liudytojų parodymus. Byloje buvo nustatyta, jog apelianto ir liudytojo G. Š. santykiai yra konfliktiški, todėl pastarasis neabejotinai suinteresuotas bylos baigtimi. Tuo tarpu apklausiamas R. A. neprisiminė nei tikslios dienos, kurią jis neva matė stovintį juodą „BMW“ automobilį ant šaligatvio, nei neva matyto automobilio valstybinio numerio. Taigi teigti, jog liudytojas R. A. matė būtent jo naudojamą automobilį ir matė jį tariamo pažeidimo dieną, nėra pagrindo. Mano, jog šios aplinkybės buvo pakankamas pagrindas abejoti šių liudytojų parodymais, tad teismas nepagrįstai savo sprendimą grindė šių liudytojų parodymais.
Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių, apeliantas mano, kad pagrįstai galima konstatuoti, jog 2014 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto A. K. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartis yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl panaikintini.
Atsiliepimas
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su R. A. apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad taikytos poveikio priemonės atitinka padarytą veiką, o Kelmės rajono apylinkės teismas pagrįstai paliko galioti priimtą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 328-329). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.).
Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2013 m. gruodžio 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad protokole yra nurodyti nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, pažeidimą padaręs asmuo ir jo duomenys, teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, punktas, ATPK norma, kurioje nustatyta atsakomybė už padarytą pažeidimą, nurodyta, kad prie protokolo pridedama administracinio teisės pažeidimo medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant nustatytus reikalavimus. Vien tai, kad protokole nebuvo išvardyti duomenys, kuriais remiamasi, nėra pagrindas laikyti protokolo neteisėtu ar nepagrįstu, kadangi protokole užfiksuotas aplinkybes pagrindžia pridedamoje administracinio teisės pažeidimo medžiagoje esantys duomenys.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, patikrinęs ir įvertinęs juos įrodymų tyrimo bei vertinimo aspektu, daro išvadą, kad R. A. kaltė padarius ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą yra visapusiškai ir objektyviai įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Tai VĮ „Regitra“ duomenys apie automobilį „BMW 730“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo R. A., G. Š. pranešimas apie galimai R. A. padarytą administracinį teisės pažeidimą su fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas automobilis „BMW 730“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis ant šaligatvio, pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojo G. Š. duoti parodymai apie tai, kad jis įvykio dieną matė R. A. vairuojantį automobilį „BMW“, netrukus po to pamatė tą patį automobilį stovintį ant šaligatvio, iškarto automobilį nufotografavo ir nuotrauką išsiuntė generaliniam prokurorui, pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojo R. A. duoti parodymai, kad 2013 metų lapkričio mėnesį, dienos neprisimena, matė juodą „BMW“ automobilį stovintį ant šaligatvio tiesiog pėsčiųjų take einančiame per (duomenys neskelbtini), pagalvojo, kad tai itin grubus pažeidimas. Nors apeliantas nurodo, kad jo ir liudytojo G. Š. santykiai yra konfliktiški, tačiau apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesivadovauti liudytojo, įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, G. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina liudytojo R. A. duoti parodymai, bei fotonuotraukoje užfiksuotos aplinkybės. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti liudytojo, įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, R. A. duotais parodymais, nes liudytojas nurodė esmines nagrinėjamo įvykio aplinkybes, o šias aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti duomenys.
Remdamasis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kelmės rajono apylinkės teismas priimdamas 2014 m. kovo 10 d. nutartį R. A. administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, padarė bylos duomenimis teisiškai pagrįstas išvadas, todėl priimta nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.