- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 2-1270/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Algerta“
- Atsakovas
- UAB ,,Optilangai“, A. B.
- Kategorijos
- 95.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties, kuria atmestas A. M. prašymas dėl ieškovo pakeitimo, civilinėje byloje Nr. 2-990-527/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Algerta“ (šiuo metu – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Algerta“) ieškinį atsakovams UAB ,,Optilangai“ ir A. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Algerta“ 2011 m. gegužės 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų 114265,09 žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo metu Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 18 d. nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.
2011 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu A. M. advokatas R. L., remiantis reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, pareiškė prašymą dėl ieškovo byloje pakeitimo A. M..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikta 2010 m. spalio 22 d. teisių perleidimo sutartis liudija apie procesinių, bet ne materialinių subjektinių teisių perėmimą. Be to, net ir sutikus, kad sutartimi buvo siekta perleisti ne procesines, bet turtines teises, ši sutartis negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas dėl A. M. teisės perimti procesines ieškovo teises, nes ji laikytina niekine ir negaliojančia.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors reikalavimo perleidimo 2010 m. spalio 2 2 d. sutartis sudaryta iki nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo (2010 m. spalio 29 d.), tačiau pirmosios instancijos teismui jau nustačius ieškovo nemokumo faktą ir tuo pagrindu 2010 m. birželio 18 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą, o be to, 2010 m. sausio 7 d. nutartimi areštavus iki nutarties iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo UAB ,,Algerta“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas. Todėl, teismo nuomone, ši sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p., 11 str. 3 d. 3 p.) bei yra niekinė ir negaliojanti CK 1.80 straipsnio pagrindu. Tuo tarpu, vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).
Teismas, įvertinęs A. M., kaip tuometinio įmonės vadovo ir akcininko veiksmus (neatlygintinis sandoris buvo sudarytas blogėjant įmonės finansinei būklei), konstatavo, kad pareiškėjo patiekta sutartis iš esmės prieštaravo įmonės veiklos tikslui – ekonominės naudos gavimui. Be to, pažymėjo, kad, vadovaujantis CK 2.134 straipsniu, atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra. Konstatuota, jog ši imperatyvi įstatymo nuostata sudarant 2010 m. spalio 22 d. sutartį dėl teisių perleidimo taip pat buvo pažeista, kadangi sutartis sudaryta tarp A. M. ir UAB ,,Algerta“, kurią 2010 m. spalio 22 d. įgaliojimo (pasirašyto to paties UAB ,,Algerta“ direktoriaus A. M.) pagrindu atstovavo įgaliotas asmuo E. V..
Niekinio sandorio faktą teismas konstatavo ex officio, taip pat atsižvelgęs ir į tai, jog apie 2010 m. spalio 22 d. neatlygintiną UAB ,,Algerta“ reikalavimo teisių šioje byloje perleidimą naujam kreditoriui (bankrutuojančio ieškovo buvusiam vadovui ir vieninteliam akcininkui) teismas buvo informuotas tik 2011 m. sausio 11 d. teismo posėdyje, nors 2010 m. lapkričio 17 d. parengiamajame šios bylos teismo posėdyje ieškovą UAB ,,Algerta“ pagal 2010 m. gegužės 24 d. atstovavimo sutartį atstovavo R. L., net neužsiminęs apie tai, kad beveik prieš mėnesį jau yra sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis. Jeigu advokatas R. L. ir galėjo nežinoti apie Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą, tai 2010 m. rugsėjo 20 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovą kartu su advokatu atstovavusi E. V., pasirašiusi reikalavimo perleidimo sutartyje, šios aplinkybės nežinoti negalėjo, o būdama informuota apie 2011 m. lapkričio 17 d. parengiamąjį teismo posėdį, privalėjo šią aplinkybę (jeigu tokia buvo) iki 2010 m. lapkričio 17 d. posėdžio atskleisti advokatui.
Šalies argumentai
Atskirtuoju skundu pareiškėjas A. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį ir pakeisti jį tinkamu ieškovu bei perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos kitos sudėties teismui. Nurodo šiuos argumentus:
1. Pagrindas procesinių teisių perėmimui yra teismui pateikta sutartis, tačiau teismas, išeidamas už reikalavimo ribų savo iniciatyva ėmėsi analizuoti sutartį, visiškai nepasisakė dėl sutarties turinio ir, nesant jokio pagrindo, pripažino sutartį niekine. Nurodo, kad teismui pateikta sutartis yra nenuginčyta, todėl teismas, vertindamas bei neanalizuodamas jos turinį, pažeidė CPK 179 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų. Sprendžiant klausimą buvo pažeista CPK 265 straipsnio 2 dalies norma, nustatanti, kad neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų
2. Spręsdamas klausimą dėl procesinių teisių perėmimo teismas parodė ypatingai šališką poziciją jo atžvilgiu, o tam įtakos turėjo prieš prašymo svarstymą bylos šalių pateikta taikos sutartis, kurios turinys pažeidžia kreditorių teises.
3. Pasirašant sutartį Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartis dar nebuvo gauta.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Algerta“ ir atsakovas UAB ,,Opti langai“ prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Sutinkamai su CPK 48 straipsnio 3 dalimi procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Apeliantas savo prašymą dėl procesinių teisių perėmimo grindė jo į bylą pateikta 2010 m. spalio 22 d. sutartimi su UAB ,,Algerta“ dėl teisių perleidimo (T. 3, b. l. 35). Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti šio dokumento tinkamumą sprendžiant A. M. prašymą dėl ieškovo UAB ,,Algerta“ procesinių teisių perėmimo, dėl ko atskirojo skundo nuoroda į CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą nėra pagrįsta. Tuo tarpu vertindamas sutartį dėl teisių perleidimo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad ji buvo sudaryta galiojant Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutarčiai dėl bendrovės ,,Algerta“ turto arešto, o pati bendrovė sutarties sudarymo metu buvo nemoki, pagrįstai sutartį pripažino niekine bei nesukeliančia jokių teisinių padarinių (CK 1.80 str. 1 d.). Pastebėtina, kad atskirajama skunde kokie nors motyvai, paneigiantys šią teismo išvadą, nėra nurodyti.
Atskirajame skunde taip pat nieko nepasakyta ir apie pirmosios instancijos teismo išvadas (su kuriomis kolegija sutinka) dėl teisių perleidimo sutarties prieštaravimo CK 2.134 str. nuostatoms bei bendrovės ,,Algerta“ interesams.
Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 179 straipsnio 1 dalies nuostatomis, visų pirma, pamiršta, kad pareiga pagrįsti savo dalyvavimą procese tenka pačiam procesinių teisių perėmėjui (CPK 48 str. 3 d., 178 str.).
Be to, apeliantas kartu su atskirtuoju skundu kokių nors papildomų įrodymų, pagrindžiančių jo dalyvavimą procese, nepateikė bei nenurodė, kokie tai įrodymai gali būti. Tuo tarpu apelianto teiginiai dėl teismo šališkumo tėra tik jo patikimais įrodymais neparemtos prielaidos, o taikos sutarties patvirtinimo klausimas šiuo metu dar neišspręstas, todėl dėl skundo argumentų apie tokios sutarties neteisėtumą šiuo metu nepasisakoma.
CPK 328 straipsnis draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį vien formaliais pagrindais. Todėl apelianto nuoroda į tai, kad jis negavo kitų bylos dalyvių atsiliepimų į jo pareiškimą dėl procesinių teisių perėmimo, savaime nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, juo labiau, kad jį byloje atstovavo advokatas, kuris turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga (T. 3, b. l. 34, 36-39).
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą nutartį dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį nepakeistą.