Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-10-17 · Civilinė byla Nr. e2S-1431-460/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
e2S-1431-460/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Industries“
Atsakovas
W. R.
Civilinė byla Nr. e2S-1431-460/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05282-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.3.7.5.1; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Industries“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „RNDV Industries“ ieškinio atsakovui W. R. ieškinio dėl nuostolių atlyginimo priteisimo priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo 4 125,37 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 17 d. nutartimi ieškovės UAB „RNDV Industries“ ieškinį atsakovui W. R. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atsisakyta priimti ir ieškinys grąžintas jį padavusiam asmeniui. Grąžintas ieškovei UAB „RNDV Industries“, įmonės kodas 304203983, 93 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2019-07-11 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje.

3. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2012-12-12 reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) 22 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta Lenkijos Respublikoje, darbdavys gali pareikšti ieškinį tik valstybės narės, kurioje yra darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose.

4. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Lenkijos Respublikoje ir nepateiktas susitarimas dėl ginčo priskyrimo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, sprendė, kad pagal Reglamentą ginčas teismingas atitinkamam Lenkijos Respublikos teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Žala atsirado ne darbo metu ir jos atsiradimas nesusijęs su darbo veikla, dėl to turėtų būti vadovaujamasi Reglamento nuostatomis dėl žalos atsiradimo vietos, o ne dėl darbo ginčų.

5.2. Šalys darbo sutartyje susitarė, kad darbo ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis)

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

10. Apeliantė skunde nurodo, kad reiktų taikyti Reglamento nuostatas dėl žalos vietos, o dėl darbo santykių, nes dalis žalos atsirado Lietuvoje. Be to, šalys darbo sutartyje buvo susitarusios, kad darbo ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu ieškiniu nustatė, kad atsakovas W. R. yra Lenkijos Respublikos pilietis, gyvenantis nurodytoje šalyje, todėl pagrįstai konstatavo, kad teismui pateiktas ieškinys turi užsienio (tarptautinį) elementą.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 782 straipsniu, teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams pagal tarptautinio civilinio proceso normas. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja inicijuojamos bylos teismingumą.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, siekiant atsakyti į klausimą, ar galimas ir bus laikomas teisėtu procesas, pradėtas pagal apeliantės ieškinį, taikytinos Europos Parlamento ir Tarybos 2012-12-12 reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Reglamentas, ,,Briuselis I bis“) nuostatos.

14. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad Europos Sąjungos teisės sistemoje reglamentai yra tiesiogiai taikomi ir veikiantys antrinės teisės aktai, suteikiantys galimybę asmenims reglamentais garantuojamas teises ginti nacionaliniuose teismuose (SESV 288 str.). Jie yra nacionalinės teisės sudėtinė dalis, o siekiant užtikrinti vienodą ES teisės aktų aiškinimo ir taikymo praktiką, valstybės narės, aiškindamos ir taikydamos ES teisės aktus, turi vadovautis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose pateiktais išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014).

15. ,,Briuselis I bis“ reglamento 1 straipsnyje apibrėžta jo taikymo sritis, pagal kurią jis taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį; jis netaikomas mokesčių, muitinių arba administracinėms byloms arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus. Šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė jurisdikcijos taisyklė – pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę.

16. Šios bylos ypatumas tas, kad ji priskirtina prie bylų, susijusių su individualiomis darbo sutartimis, todėl jai taikytinos Reglamento 5 skirsnio „Jurisdikcija dėl bylų, susijusių su individualiomis darbo sutartimis“ nuostatos. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė žalos (nuostolių) atlyginimo siekia vadovaudamasis tuo, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, atsakovo eismo įvykyje sugadintas automobilis buvo skirtas darbo funkcijoms vykdyti, atsakovo negrąžintos darbui skirtos priemonės taip pat buvo išduotos vadovaujantis darbo sutartimi. Taigi, pirmiausia šalis siejo darbo santykiai, atsakovas disponavo / disponuoja jam darbo sutarties pagrindu suteiktu turtu, minėtas turtas buvo suteiktas darbo funkcijoms vykdyti. Dėl to apeliantės argumentas, kad neturėtų būti taikomos Reglamento darbo sutartis reguliuojančios nuostatos, nepagrįsta.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas teisingai nurodė, kad viena specialiosios jurisdikcijos taisyklių, nustatyta Reglamento 22 straipsnio 1 dalyje, numato, jog darbdavys gali pareikšti ieškinį tik valstybės narės, kurioje yra darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 215 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta specialioji teisės norma dėl teismingumo, kai darbo ginčą dėl teisės teisme inicijuoja darbdavys darbuotojui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje. Tokiu atveju darbdavys gali pareikšti reikalavimą darbuotojui tik toje kitoje valstybėje. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Lenkijos Respublikoje, pagal Reglamentą ginčas teismingas atitinkamam Lenkijos Respublikos teismui.

18. Kitas aspektas tas, kad Reglamento II skyriaus 5 skirsnio nuostatų galima nesilaikyti tik pagal susitarimą, kuris buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (Reglamento 23 straipsnio 1 punktas). Nors toks susitarimas yra galimas, tačiau, kaip minėta, tik po to, kai ginčas jau yra kilęs. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad šalys, kilus ginčui, būtų sudariusios aiškų susitarimą dėl ginčo pagal darbdavio reikalavimą priskirtinumo Lietuvos Respublikos teismams.

19. Apeliantė nors ir teigia, kad tarp šalių sudarytoje darbo sutartyje buvo numatyta, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos teismuose, tačiau šiuo atveju toks išankstinis susitarimas dėl jurisdikcijos negalimas dėl Reglamento 25 straipsnio 4 dalies nuostatos, joje nurodyta, kad susitarimas negali prieštarauti Reglamento 23 straipsniui, o jo 1 punkte, kaip minėta, imperatyviai nustatyta, kad susitarimas dėl jurisdikcijos gali būti sudarytas tik po to, kai kilo ginčas. Kaip jai minėta, tokio susitarimo apeliantė šiuo metu neturi.

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčas nėra priskirtinas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, todėl pagrįstai ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) bei paaiškino, jog ieškovė su ieškiniu turi kreiptis į kompetentingą Lenkijos Respublikos teismą.

21. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

22. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Maškevičienė