Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2022-10-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-531-903/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-13
Bylos Nr.
II-531-903/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00501-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Gintaras Stonkus (pirm.)
Nukentėjusysis
V. Ž.
Pareiškėjas
A. G.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-531-903/2022 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00501-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14.; 21.10.4.
(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 13 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Agnei Butkutei,dalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei E. K.,nukentėjusiajam V. Ž.,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Institucija) 2022 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-10230-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija 2022 m. birželio 28 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-9903-2022 su administraciniu nurodymu pasiūlant iki 2022 m. liepos 28 d. sumokėti 15 Eur A. G. už tai, kad 2022 m. birželio 17 d., apie 03.00 val., (duomenys neskelbtini), jo laikomas šuo namo kieme garsiai lojo, taip trikdydamas kaimynų poilsį ir ramybę, pažeidžiant Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2022 m. liepos 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10230-2022 A. G. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 1 dalyje, paskirta 30 Eur bauda.

Šalies argumentai

Skundu A. G. prašo panaikinti Institucijos 2022 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-10230-2022 ir pradėtą administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodyta, kad jis pripažįsta faktą, jog nutarime nustatytu laiku, nustatytoje vietoje lojo jam priklausantis tarnybinis šuo, kuris vykdė savo tiesiogines funkcijas - saugojo privačią teritoriją ir joje esantį turtą. Tokį šuns elgesį išprovokavo nepažįstamas asmuo, kuris dėl nežinomų priežasčių 3 valandą nakties vaikščiojo prie jų tvoros. Galimai šis asmuo ieškojo būdo kaip patekti į jam arba kaimynams priklausančią teritoriją tikslu įvykdyti vagystę. Šis įsibrovimą į svetimą teritoriją planavęs asmuo pasišalino prieš pat atvykstant policijos ekipažui. Šuo nesugebėjo suprasti, kad automobiliu atvykę asmenys yra policijos pareigūnai, todėl toliau vykdė savo tiesiogines funkcijas - saugojo privačią nuosavybę. Tarnybinį šunį įsigijo tam, kad apsaugoti teritoriją nuo svetimų žmonių, laukinių žvėrių ir gyvūnų, dėl tos priežasties šuo gyvena lauke. Teritorija, kurioje gyvena, yra apsupta mišku, toliau nuo miesto. Dėl šios priežasties iš miško pusės šuniui yra sudaryta galimybė nevaržomai pasiekti pietines, rytines ir šiaurinės tvoros puses. Prie tvoros segmentų, skiriančių jo žemės sklypą nuo kaimyno iš vakarų pusės šuo prieiti neturi galimybės. Šuo yra socializuotas ir kontroliuojamas, yra sargus, todėl, gindamas namus, jautriai reaguoja į aplinką, aploja laukinius žvėris, kitus gyvūnus ar nepažįstamus asmenis. Akivaizdu, jog į gyvenamųjų namų apylinkes užklysta tiek laukiniai žvėrys, tiek kiti gyvūnai, į kuriuos gyventojų laikomi šunys neabejotinai reaguoja lojimu, tokiu būdu pastaruosius nuvydami ir taip apsaugodami tiek savo šeimininkų, tiek jų kaimynų teritoriją. Naktį šuo tinkamai atliko savo funkcijas ir atbaidė nepažįstamą asmenį, kuris kėsinosi įvykdyti nusikaltimą. Sutinka su nutarime išdėstytu argumentu, jog kiekvienas šuns šeimininkas yra atsakingas už savo augintinio priežiūrą ir jo kontrolę, tame tarpe ir už tai, kad be priežasties lojantis šuo netrikdytų aplinkinių rimties ir netrukdytų jų ramybės. Tačiau šiuo atveju šuns lojimui buvo objektyvios priežastys. Gretimo sklypo savininkė D. P. gali patvirtinti, kad jų šuo yra socializuotas ir kontroliuojamas, bei nekelia triukšmo be priežasties. Šią aplinkybę patvirtina ir tas faktas, kad per daugiau kaip tris metus, tiek gyvena šuo, aplink gyvenantys kaimynai niekad nesiskundė dėl rimties trikdymo. Jis tvirtai įsitikinęs, kad kaimynų teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti dėl būtinojo reikalingumo, nes veiką buvo padaryta siekiant apsaugoti turtą ir pašalinti kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų. Šuo savo lojimu galimai nutraukė nusikaltimą pasikėsinimo stadijoje. Atsižvelgiant į tai šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo palikti 2022 m. liepos 29 d. nutarimą nepakeistą ir A. G. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, jog įrodymai (policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašai, nukentėjusiojo V. Ž. pareiškimas), kad A. G. padarė aukščiau nurodytą veiką, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. Ž. paaiškino, kad su A. G. yra kaimynai jau 30 metų. Sugyvena neblogai. Per tą laiką A. G. turėjo ne vieną šunį, prie vienų jau buvo pripratę. Tačiau prieš 3 metus A. G. įsigijo vilkšunį, kuris labai garsiai loja. Negali pasakyti, kad kiekvieną naktį, tačiau dalį naktų jis loja. Šuniui lojant, jie visada atsibunda. Jie gyvena šalia tvoros, prie kurios šuo gali pribėgti. Jie kalbasi ir skambina A. G.. Gegužės mėnesį jie kalbėjosi, tačiau A. G. pasakė „ką jis gali padaryti, nes šuo atlieka savo darbą, kreipkis kur nori“. Tada jie paskambino į savivaldybę, kurie patarė kviesti policiją. Tą naktį buvo ištisas šuns lojimas ir truko dvi valandas. Jie iškvietė pareigūnus, kurie įrašė šuns lojimą. Po to, jis nežino ką, A. G. padarė su šunimi, tačiau šuo loja mažiau. Žinoma, kad šuo paloja, tačiau dabar yra pakenčiama. Jis nori su kaimynais gyventi draugiškai, todėl parašė prašymą nutraukti bylą. Jis nematė, ar kažkoks asmuo vaikščiojo aplink. Gali pasakyti, kad jei A. G. nėra namie, šuo neloja. Žmona į bendrąjį pagalbos centrą skambino du kartus. Jie neturėjo kitos išeities, todėl ir skambino pareigūnams.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė E. K. nurodė, kad į bendrąjį pagalbos centrą buvo skambinta du kartus ir užregistruoti du pranešimai. Turto apsaugai yra ir kiti būdai, pvz.: apsaugos kameros, fiziniai barjerai - tvoros, be to, šuniui lojant ilgai ir A. G. manant, jog nepažįstamas asmuo nori įvykdyti vagystę, galėjo pranešti policijai, tačiau to nepadarė. Vaizdo įrašai patvirtina, ką dabar papasakojo nukentėjusysis. Prašo A. G. skundo netenkinti ir palikti Institucijos priimtą nutarimą.

Iš 2022 m. birželio 28 d. Klaipėdos AVPK vyresniosios tyrėjos A. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. birželio 17 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK registruotas ROIK Nr. 0122000352218 V. Ž. pareiškimas apie tai, kad 03.00 val. iš (duomenys neskelbtini), loja kaimynų šuo. Pagal pranešimą atvyko policijos ekipažas, vaizdo įraše (darytame „Body“ kameromis, kurių Nr. B0F1EC5F8736 ir B0F1EC5ED3FC) 03.15 val. užfiksuotas girdimas garsus šuns lojimas. 2022 m. birželio 27 d. 15.49 val. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendrauta su A. G., kuris paaiškino, kad šuo (duomenys neskelbtini), priklauso jam, būna, kad jis kartais loja naktimis dėl to, jog pamato kokį gyvūną. Paaiškinta, kad jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. A. G. nurodė, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, sutinka gauti administracinio nusižengimo protokolą, procesinius dokumentus el. paštu (duomenys neskelbtini) (22 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2022 m. birelio 17 d. V. Ž. pareiškimo matyti, kad 2022 m. birželio 17 d. 03.00 val. (duomenys neskelbtini), kaimynų šuo loja keletą valandų. Situacija kartojasi. Su kaimynu kalbėta, reakcijos nėra. Prašo taikyti poveikio priemones (24 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK 0122000352218 (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad 2022 m. birželio 17 d. 02.17 val. pranešėjas (kaimynė) nurodė, jog kaimynų vilkšunis garsiai loja, trukdo ilsėtis, kviečia ne pirmą kartą (25-27 b. l.).

Iš 2022 m. rugsėjo 15 d. V. Ž. prašymo matyti, kad jis kaip nukentėjusysis, prašo tolesnius veiksmus ir pačią bylą nutraukti. Vardan taikos ir geros kaimynystės jis atleidžia kaimynui A. G. visus, jo nuomone, padarytus nusižengimus. Įvykusį konfliktą prašo laikyti eiliniu nesusipratimu tarp kaimynų. Prašo atleisti už pareigūnų sutrukdytą laiką (37 b. l.).

Iš 2022 m. rugsėjo 28 d. A. G. prašymo matyti, kad jam yra žinoma, jog V. Ž. 2022 m. rugsėjo 15 d. pateikė prašymą dėl bylos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, teismo prašo, skundą nagrinėti jam nedalyvaujant, skundą palaiko ir prašo jį tenkinti (47 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK 0122000352252 (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad 2022 m. birželio 17 d. 02.51 val. pranešėja nurodė, jog nuolat loja kaimynų šuo, trukdo ilsėtis, kviečia ne pirmą kartą. Pranešėja gyvena netoliese (52-53 b. l.).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo, pavadinto „BPC skambu io ra as (ID 95004898999, skambu io prad ia_ 2022-06-17 02_15_55).mp3“, girdėti, kad operatorius kalbasi su paskambinusia moterimi, kuri nurodė, jog jie negali miegoti dėl kaimynų vilkšunio, kuris yra aptvare ir skardžiai loja. Operatorius nurodė, kad yra informuoti policijos pareigūnai.

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo, pavadinto „BPC skambu io ra as (ID 95004912102, skambu io prad ia_ 2022-06-17 02_49_03).mp3“, girdėti, kad operatorė kalbasi su paskambinusia moterimi, kuri nurodė, jog šiąnakt skambina antrą kartą, nes negali miegoti, kaimynų šuo loja (pokalbio metu girdisi kaip loja šuo). Operatorė teiraujasi, ar tai (duomenys neskelbtini), moteris patvirtina, kad taip. Moteris sako, kad skambina ne pirmą kartą ir niekas nieko nedaro. Operatorė nurodo, kad policija informuos dar kartą. Moteris sako kas iš to, kad jie informuoja. Operatorė nurodė, kad negali atsakyti, kaip toliau reaguos policija. Moteris teiraujasi, ar dienos metu reikės nuvažiuoti į komisariatą. Operatorė atsako, kad gali nuvažiuoti arba pareiškimą parašyti per tinklapį e.policija.

Iš policijos pareigūnų „Body“ kamera darytų vaizdo įrašų Nr. 2022_0617_031048_022.mp4 ir 2022_0617_031547_023.mp4 matyti, kad pareigūnams atvykus į iškvietimą bei aiškinantis įvykio aplinkybes, girdisi šuns lojimas (nuo 03:10:47 iki 03:15:46).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

į 2022 m. rugsėjo 29 d. 10.15 val. teismo posėdį neatvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. A. G. pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktus. Minėta norma yra blanketinė, o tai reiškia, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kyla nevykdant kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad gyvūnų laikytojai privalo laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų. To pačio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

ANK 488 straipsnio „Viešosios tvarkos trikdymas“ 1 dalyje nurodyta, kad „Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų. Nors minėtame ANK straipsnyje šuns lojimas atitinkamu laiku nėra konkrečiai įvardintas kaip trikdantis asmenų ramybę, poilsį ar darbą, tačiau teismui nekyla abejonių, kad garsus šuns lojimas naktį traktuotinas kaip triukšmas, kuriam esant pažeidžiama kitų asmenų teisė į poilsį, trikdoma jų rimtis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Triukšmo prevencijos Klaipėdos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 7.5 punkte numatyta, kad buitinis triukšmas – paslaugų (kraustymosi, prekių atvežimo, atliekų išvežimo ir kt.), buitinių įrenginių (prietaisų), žmonių ir gyvūnų gyvenamosiose patalpose keliamas triukšmas, sklindantis į kaimyninius butus, bendrojo naudojimo patalpas bei viešąsias vietas.

Taigi, garsus, nuolatinio pobūdžio, be jokios objektyvios priežasties A. G. šuns lojimas (pasak nukentėjusiojo lojimas truko apie 2 valandas) buvo girdimas tiek nukentėjusiojo namo viduje, tiek jų sklypo teritorijoje, taigi tikrai nėra menkas. Teismui nekyla abejonių, kad tokiu būdu A. G. laikomas šuo kėlė pakankamai didelį triukšmą, kuris nutraukė nukentėjusiojo poilsį (miegą), sutrikdė ramybę ir sukėlė pasipiktinimą, juolab, kad toks šuns lojimas, pasak nukentėjusiojo, yra dažnas, o A. G. į tai tinkamai nereaguoja.

A. G. neneigia, kad jam priklausantis šuo naktį lojo, tačiau prašo nutraukti bylą, nes nukentėjusysis pateikė prašymą dėl bylos nutraukimo.

ANK 591 straipsnyje yra nurodytas baigtinis aplinkybių sąrašas, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK nenumato galimybės nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nukentėjusiajam prašant.

Šiuo atveju A. G. paskirta minimali ANK 346 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda – yra aiškiai ne per griežta, atitinka ANK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams – skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl naikinti Institucijos 2022 m. liepos 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10230-2022 A. G. skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. liepos 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10230-2022 nepakeistą ir A. G. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus