Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutarties, kuria buvo atmestas A. B. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. RV-25-1398 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamuoju įsakymu A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta galutinė keturiolikos parų arešto bausmė. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta galutinė vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta galutinė subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.

2. 2024 m. gegužės 15 d. Komisija priėmė nutarimą Nr. RV-25-1398 netaikyti A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Nesutikdamas su priimtu nutarimu nuteistasis pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nesutikdamas su priimta apylinkės teismo nutartimi nuteistasis pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų su intensyvia priežiūra.

4.1. Skunde nuteistasis A. B. teigia, kad lygtinį paleidimą nuteisto asmens teise įvardina ne tik Europos Tarybos rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatos, bet ir BVK 82 straipsnio komentaras. Taigi lygtinis paleidimas, nuteistajam atitinkant formaliuosius reikalavimus, yra teisėtas lūkestis. Paminima Europos Tarybos rekomendacijos nuostata, kad lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimą kalinio neatitikimą tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti. Akcentuojama, kad Komisijos nutarimas neatitiko Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluotų reikalavimų (sprendimai turi būti grindžiami teisiniais argumentais (motyvais); argumentavimas turi būti racionalus – turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų sprendimui pagrįsti; sprendime negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių; sprendimai turi būti aiškūs ir suprantami visiems), todėl nutarimas negalėjo būti teismo patvirtintas. Nurodomi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai.

4.2. Skunde A. B. cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną dėl valstybės institucijų ir pareigūnų įgaliojimų, kad šie negali būti suprantami kaip subjektinės teisės. Pabrėžia, kad Komisija, įkalinimo administracija teisės aktais suteiktus įgaliojimus traktavo kaip savo subjektines teises.

4.3. Kartu skunde remiantis BVK 82 straipsnio 1 dalimi nurodoma, kad sprendžiant taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžia, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta. Tačiau akcentuoja, jog paskutinio įvertinimo metu, kuris vyko 2024 m. balandžio mėnesį, buvo nustatytas akivaizdus nusikalstamo elgesio rizikos įverčių mažėjimas, t. y. sumažėjo nuo 131 balo iki 105 balų. Pažymi, kad toliau mažinti įverčių neįmanoma, nes išliko vien tik statiniai veiksniai. Nuteistasis skunde teigia, jog sąvoka „akivaizdi pažanga“ reiškia akivaizdų, skaičiais išreikštą OASys vertinimo sumažėjimą net ir vienu balu. Nesant įstatyme apibrėžtų vertinimo kriterijų, subjektyvūs pareigūnų motyvai dėl nepakankamai akivaizdžios pažangos nėra teisėti.

4.4. Skunde nuteistasis teigia, kad Komisijos pateiktos kaltinamojo charakterio vertinimas yra nesuderinamas su bendruoju teisės principu, kad teisė nereikalauja to, kas neįmanoma. Pabrėžia, kad per ganėtinai ilgą bausmės atlikimo laikotarpį įkalinimo įstaigos administracija nedėjo jokių pastangų jo elgesio ir mąstymo korekcijai, tad yra neetiška varžyti jo teises ir pažeisti jo teisėtus lūkesčius toliau taikant laisvės atėmimo bausmę.

4.5. Nuteistasis A. B. teigia atitinkantis įstatyme numatytus kriterijus. Pažymi, jog turi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), yra darbingo amžiaus, motyvuotas dirbti, turi patvirtinimą, jog bus įdarbintas UAB „S“. Dirbdamas galėtų greičiau sumokėti jam priteistas sumas. Pabrėžia, kad integracijos į visuomenę procesas, vykdomas lygtinio paleidimo metu, yra daug reikalingesnis nei jo tolesnis buvimas įkalinimo įstaigoje.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. B. skundas atmestinas.

5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas iš esmės įvertino aplinkybes, kurias nuteistasis akcentuoja ir apeliaciniame skunde, todėl skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.

6. Atsakydamas į skundo argumentą dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad minimomis rekomendacijomis tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, kurių nuostatomis įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

8. Nors nuteistasis teisus, skunde teigdamas, BVK įtvirtintas lygtinio paleidimo institutas nėra valstybės institucijų subjektinė teisė, kuria galima pasinaudoti ar nepasinaudoti savo nuožiūra, pažymėtina, kad lygtinis paleidimas galimas tik tada, kai nuteistasis atitinka visus įstatymo reikalavimus. Aukštesnysis teismas pabrėžia, jog įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šį sprendimą jį priimanti institucija turi tinkamai motyvuoti. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

9. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nuteistasis A. B. atitinka vieną iš formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų: nuteistasis atliko pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

10. Jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema (kaip yra ir nagrinėjamu atveju), turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad tiek Komisija nutarime, tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas.

11. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2021 m. birželio 30 d. buvo atliktas pirminis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o 2024 m. gegužės 3 d. atlikus pakartotinį vertinimą taip pat nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, t. y. atlikus pakartotinį vertinimą praėjus beveik trims metams nuo pirminio vertinimo, kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, nustatyti teigiami rizikos pokyčiai, tačiau pakartotinio nusikalstamumo rizika vis dar išliko aukšta. Nors aukšta nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, vertinant tai BVK 82 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad tokiu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Skunde A. B. pabrėžia, kad įstatymas nenumato sąvokos „akivaizdi pažanga“ apibrėžimo ir teigia, kad rizikos sumažėjimas bent vienu balu turėtų būti pakankamas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinama, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams rizikos veiksniams.

12. Nors A. B. teigia, kad jam nėra įmanoma toliau mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, kadangi likę tik statiniai, t. y. nekintantys, veiksniai, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog tai nėra tiesa. Šioje A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriami dinaminiai pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį galintys paskatinti rizikos veiksniai – darbo patirties stoka, sudėtinga materialinė padėtis dėl turimų skolų antstoliams, socialiai neatsakingas gyvenimo būdas (bedarbystė, narkotinių medžiagų vartojimas), impulsyvumas, problemų sprendimo būdų, savo elgesio pasekmių numatymo sunkumai, tikslų siekimas netinkamais būdais, kriminalinės nuostatos. Akivaizdu, jog išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo ir (ar) mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad nuteistajam likusi atlikti bausmės dalis dar yra pakankamai didelė, taigi jis neabejotinai turi galimybių šiuos dinaminius veiksnius dar mažinti.

13. Siekiant nustatyti, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus būtent nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, motyvacija dalyvauti vykdomose programose, pozityvaus užimtumo priemonėse keičiančiose nuteistųjų elgesį. Nustatyta, kad nuteistasis tikslinėse prevencinėse priemonėse dalyvavo 2021 metais, 2022 metais, 2023 metais bei 2024 metais. „Karjeros portretai“ užsiėmimuose periodiškai, kritiškai vertino savo situaciją, aiškiai įvardino savo kompetencijas, darbinę patirtį ir sritis, kuriose galėtų save realizuoti. 2022 m. spalio 18 d. ir 2024 m. sausio 12 d. dalyvavo programoje, skirtoje kriminalinės subkultūros prevencijai. 2022 m. lapkričio 11 d. ir 2023 m. balandžio 13 d. dalyvavo „Finansinio raštingumo užsiėmimuose“. 2023 m. birželio 9 d. ir 2024 m. gegužės 8 d. lankė programą „Tėvystės įgūdžių stiprinimo mokymų grupė“. 2023 m. balandžio 12 d. dalyvavo grupiniuose užsiėmimuose rizikingai ir žalingai alkoholį ir kitas psichoaktyvias medžiagas vartojantiems asmenims. Dalyvavo penkių valandų individualiose priklausomybių specialistų konsultacijose. Nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2023 m. gegužės 2 d. dalyvavo „Įžanginėje grupėje“ siekiant sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės, įgauti žinių apie priklausomybės ligą, vartojimo žalą, galimus gydymosi variantus. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis yra motyvuotas keisti elgesį srityse, kurios ir esmingai nulėmė jo nusikalstamą elgesį, tačiau pasiekti teigiami rezultatai šiuo metu jo elgesyje reiškiasi pernelyg trumpą laiką, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad paleistas lygtinai A. B. pakartotinai nenusikals.

14. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti teigiami pokyčiai gyvenamosios vietos pastovumo, nuostatų į darbą, ryšių su artimaisiais, motyvacijos nutraukti narkotinių medžiagų vartojimą, nuostatų į darbą ir apribojimus nustatyti apsauginiai veiksniai – patvirtinta galimybė dirbti laisvėje, galimybė gyventi pasirinktoje vietoje, tačiau jie iš esmės neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tam tikri apsauginiai veiksniai, kuriuos skunde mini ir nuteistasis, susiję su darbine veikla, taip pat socialinių ryšių palaikymu su artimaisiais, nėra tiesiogiai susiję su nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtaką darančiais kriminogeniniais veiksniais, todėl akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką savaime taip pat neįrodo. Be to, šios aplinkybės egzistavo ir A. B. būnant laisvėje, tačiau tai nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio nesustabdė, ir bausmės vykdymo procese jų vertinti kaip išskirtinių nėra pagrindo.

15. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad pirmą kartą su policijos pareigūnais A. B. susidūrė ir buvo nuteistas būdamas nepilnamečiu, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka septintą kartą. Anksčiau jam bausmės vykdymas buvo atidėtas, ne kartą taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau tai jo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Buvo pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, todėl lygtinis paleidimas jam buvo panaikintas. Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad praeityje nuteistajam skirtos švelnesnės bausmės, nesuformavo noro laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Praeities teistumai liudija ankstesnį asmens gyvenimo būdą ir vertybines nuostatas, jo atsparumą neigiamos aplinkos įtakai ir daugelį kitų aplinkybių, reikšmingų vertinant jo elgesio laisvėje perspektyvą. Nuteistojo nusikalstamas elgesys siejamas su finansinės materialinės naudos motyvacija, matomas pasirinktų veikų sunkumo didėjimas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad aptariami duomenys atskleidžia nuteistojo požiūrį į teisės aktų reikalavimus bei sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nusikalstamas veikas darė ne atsitiktinai, o vedinas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

16. Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ėmėsi iniciatyvos teigiamai keisti savo elgesį – mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, siuvėjo, suvirintojo, baldžiaus profesines kvalifikacijas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, dalyvavo prevencinėse priemonėse, lankė grupinius užsiėmimus rizikingai ir žalingai alkoholį ir kitas psichoaktyvias medžiagas vartojantiems asmenims, individualiose priklausomybių specialistų konsultacijose. Tačiau svarstant nuteistojo skundo pagrįstumą, pabrėžtina, jog Socialinio tyrimo išvadoje bei asmens bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys, priešingai negu nurodoma A. B. skunde, anaiptol, nėra vien palankūs nuteistajam. Nors asmuo ir įgijo išsilavinimą, gavo leidimą dirbti pagal individualią veiklą, tačiau realiai jos nevyko, kitų duomenų apie darbą įkalinimo įstaigoje taip pat nėra. Be to, A. B. vieną kartą yra baustas įkalinimo įstaigoje ir nors nuobauda šiuo metu nebegalioja, tai parodo, kad asmens elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aktyvias pastangas laikytis reabilitacijos plano ir nuobaudos santykį, skyrimo datą, bausmės atlikimo trukmę, mano, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis nepasižymėjo pavyzdingu disciplinuotumu. Pažymima, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra išskirtinis, A. B. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Aplinkybė, kad nuteistasis sutinka su intensyvios priežiūros taikymu, neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis viso bausmės atlikimo laikotarpiu padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis deda pastangas mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau šiuo metu jos dar nėra pakankamai nuoseklios ir ilgalaikės. A. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.