Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. T. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas K. K. (b. l. 12, 13, 10). (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarė santuoką su S. T. (b. l. 14). G. T. savo gyvenamąją vietą nuo 1982-02-12 deklaravusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), šiuo adresu kartu gyvena ir pareiškėjos vyras S. T. (b. l. 16). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad minėto turto ¼ dalis priklauso pareiškėjai. Likusios ¾ dalys registruotos pareiškėjos motinos J. K. vardu (b. l. 17, 10). J. K. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 11). Po J. K. mirties paveldėjimo byla notaro biure nebuvo užvesta, J. K. testamento nebuvo registravusi (b. l. 18). Pareiškėja sirgo onkologine liga (b. l. 19). Pareiškėja už namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), moka žemės mokestį (b. l. 20–23), taip pat mokesčius už elektros energiją (b. l. 24–28), AB „TEO LT“ paslaugas (b. l. 29, 42), vandenį ir nuotekų šalinimą (b. l. 30–33, 35, 37–39, 41), šiukšlių išvežimą (b. l. 34, 36, 40).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pareiškėjos paaiškinimai, pareiškime išdėstytos aplinkybės, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytos pozicijos, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po motinos J. K. mirties pareiškėja perėmė palikimą – toliau gyveno namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), mokėjo žemės mokestį, mokėjo komunalinius mokesčius, sąskaitos buvo siunčiamos ir išrašomos pareiškėjos vardu. Taip pareiškėja perėmė ir pradėjo valdyti mirusiosios turtą. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog po J. K. mirties praėjo daugiau nei 14 metų, dėl jos palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į J. K. turtą, nėra.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. T. po savo motinos J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), po motinos J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą