Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Rimantas Grigas Baudžiamoji byla Nr. 1A-484-348-2014;

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00437-2013-6

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Olego Šibkovo ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, gynėjai advokatei Dianai Višinskienei, nuteistajam V. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 290 str. 20 MGL 2600 litų bauda.

Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 2 p. a), 66 str. į paskirtą bausmę įskaityta laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-04-24 02.3 val. iki 2013-04-24 16,25 val. t.y. viena para, ją prilyginant 2 MGL, ir paskirta galutinė bausmė 18 MGL 2340 litų dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad 2013-04-24 laikotarpyje nuo 2.30 val. iki 4.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), išplūdo necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais atvykusius Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 - ojo būrio vyr. patrulį G. K., bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1–ojo būrio patrulį A. Ž., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pristatytas į (duomenys neskelbtini) komisariatą, (duomenys neskelbtini), bei patalpintas į laikino sulaikymo patalpą, išplūdo necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Centro grupės specialistą F. N. T., bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Centro grupės vyriausiąjį postinį R. M., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pristatomas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą blaivumui nustatyti, išplūdo necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) nuovados postinį S. N., bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) komisariato Kriminalinės policijos tyrėją T. S., tuo įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino aplinkybės, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Teismo išvados prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai. Apelianto teigimu, jis teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino kaltu, paaiškino nusikalstamos veikos aplinkybes ir motyvus, pats atsiprašė nukentėjusiųjų ir kritiškai įvertino savo elgesį, t.y. gailėjosi ir iki šiol gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. J., jo gynėja advokatė D. Višinksienė bei prokurorė prašė nuteistojo V. J. skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 290 str., aplinkybių. Iš esmės ir pats apeliantas neneigia padaręs nusikaltimą, dėl kurio buvo kaltinamas, tačiau mano, kad yra pagrindai ir sąlygos jo atžvilgiu taikyti LR BK 40 str. nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą. Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad nėra LR BK 40 str. 2 d. 2 p. numatytos sąlygos, t.y. teismas konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad V. J. visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai galisi. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs V. J. bylą, pritaria skunde išdėstytiems argumentams.

Iš tikrųjų, LR BK 40 str. yra numatyta galimybė (bet ne pareiga) asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis teismų praktika, tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta LR BK 40 str. 2 d. numatytų visų sąlygų visuma.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad V. J. visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailis, t.y. nenustatė LR BK 40 str. 2 d. 2 p. numatytos vienos iš būtinų sąlygų. Tačiau kolegija su pirmosios instancijos teismo tokiomis išvadomis nesutinka. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu V. J. neigė koliojęs atvykusius pareigūnus, tik policijos įstaigoje tarp jo ir policijos pareigūnų buvo kilęs konfliktas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad V. J. nuo pat teisiamojo posėdžio pradžios kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai galėjosi. Atsiprašė visų nukentėjusiųjų, dėl savo veiksmų apgailestauja.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminę reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent pirmosios instancijos teisme byla išsprendžiama iš esmės. Ta aplinkybė, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-20 nutartis byloje Nr. 2K-269/2008).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistasis V. J. visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, nes jis teisme aiškiai nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, ir patvirtino nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes. Kolegijos nuomone nėra pagrindo manyti, kad V. J. prisipažinimas buvo nenuoširdus ir nesavanoriškas. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. J. parodė, kad dėl buvusių įvykių išgyvena, už šį įvykį atsiprašė ir savo kolegų.

Kolegija pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas privalo atsižvelgti į visas nusikalstamos veikos aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltininko asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šiuo konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, kad V. J. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus keturis kartus baustas administracine tvarka, teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę ir dėl savo poelgio gailėjosi, davė nuoseklius parodymus, kritiškai įvertino savo elgesį, darbdavio charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, turi šeimą, mažametį sūnų, todėl pagrįstai manytina, kad V. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas R. K. prašymas perduoti V. J. jo atsakomybėn pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teismas R. K. teisiamojo posėdžio metu neapklausė, nes tokio prašymo nepateikė proceso dalyviai. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir R. K. apklausė liudytoju. Jis parodė, kad su V. J. dirba vienoje įmonėje AB „(duomenys neskelbtini)“. V. J. pažįsta penkerius metus. Jis yra sąžiningas, darbštus, kolektyve elgiasi gerai. Problemų dėl alkoholio neturi. Taip pat R. K. parodė, kad V. J. dėl to įvykio labai išgyvena.

LR BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi.

Kolegijos nuomone, R. K. yra tinkamas laiduotojas byloje. Kaip matyti iš į bylą pateiktos medžiagos, R. K. yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovu Vidurio Azijai, darbdavio charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegijos nuomone, R. K. gali daryti savo kolegai teigiamą įtaką ir yra laikytinas vertu teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, kolegijos nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant V. J. pagal laidavimą jo kolegai R. K. ir, vadovaujantis LR BK 40 str., atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

2014 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 290 str. atleisti pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Paketą Nr. 114929, kuriame yra stiklo šukių pavyzdžiai, saugomą Kauno apskrities VPK Centro PK, vadovaujantis LR BPK 94 1d. 4 p. sunaikinti kaip menkavertį.

CD laikmeną palikti byloje.