Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – R. G. (R. G.), jo atstovui advokatui Linui Makaveckui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. G. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-22775-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-22775-2025 (toliau – ir Nutarimas) R. G. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad jis 2025 m. rugpjūčio 19 d., 23.20 val., Vilniuje, Nemenčinės pl., vairavo transporto priemonę – automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą. R. G. buvo paskirta nuobauda – 350 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuot transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjas R. G. pateikė skundą dėl minėto nutarimo. Skunde nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos pilietis, didžiąją gyvenimo dalį praleido (duomenys neskelbtini), į Lietuvą atvyko tik dėl laikino darbo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) turimas butas yra tik sezoninis jo būstas darbo Lietuvoje laikotarpiu, o pagrindinė pareiškėjo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Turi galiojantį (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą (sunkvežimio kategorijos), kuris atitinka tarptautines konvencijas. Turi (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, per šiuos metus nėra padaręs sunkių pažeidimų. Tokiu būdu negalima laikyti, jog jis vairavo be teisės vairuoti, nes turėjo pilnavertį tokią teisę dokumentą. Mano, kad jam paskirta sankcija yra neproporcinga, nes pažeidimas nesusijęs nei su eismo įvykiu, nei pavojumi gyvybei ar sveikatai. Yra ne kartą kreipęsis į Lietuvos kelių policiją dėl kitų vairuotojų chuliganiško vairavimo ir grėsmių, tačiau realaus reagavimo nesulaukė, o šiuo atveju, jam turint užsienietišką vairuotojo pažymėjimą, buvo pritaikyta viena griežčiausių sankcijų. Mano, jog jam netinkamai kvalifikuota atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nes numatyta atsakomybė tiems, kas niekada nėra įgiję teisės vairuoti, o jo atveju jis turi įgytą teisę, kuri galioja tarptautiniu mastu; turėtų būti vertinama kaip formalus pažeidimas dėl užsienio pažymėjimo nepateikimo, bet ne kaip vairavimas be teisės. Nurodė, kad jo darbas reikalauja nuolatinio judėjimo po Lietuvos miestus, dėl to teisės vairuoti atėmimas jam faktiškai atima galimybę uždirbti pragyvenimui. Prašo skirti jam tik piniginę baudą.

Institucija pateiktame atsiliepime prašė skundo netenkinti ir priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pagal Administracinių nusižengimų registro ir VRM informacinių sistemų duomenis nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje teisės vairuoti transporto priemonę nėra įgijęs, vairuotojo pažymėjimo „Regitros“ registre neturi, o jo deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvoje tęsiasi nepertraukiamai nuo (duomenys neskelbtini), kai jam buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Nuo to laiko jis turėjo ir nuolat galiojančius Lietuvos Respublikos asmens tapatybės dokumentus – pasą bei asmens tapatybės kortelę, todėl laikytinas nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) nuostatomis, tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, pažymėjimas privalo būti pakeistas į Lietuvos Respublikoje išduotą ne vėliau kaip per šešis mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad R. G. šį statusą įgijo dar (duomenys neskelbtini) m. ir per daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų savo vairuotojo pažymėjimo nepakeitė, laikytina, jog vairuodamas transporto priemonę jis neturėjo teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje. Institucijos atstovo vertinimu, pareiškėjo argumentas, kad jis turėjo galiojantį (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą, neatleidžia jo nuo pareigos laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. spalio 21 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-34-697/2025 išaiškino, kad užsienio valstybėje išduotas vairuotojo pažymėjimas nebegalioja Lietuvos Respublikoje, kai asmuo įgyja nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą arba yra Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis Lietuvoje ilgiau nei šešis mėnesius. Be to, turimais duomenimis, pareiškėjas daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų nuolat gyvena Lietuvoje, yra Lietuvos pilietis, vykdo individualią veiklą ir dirba pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, kad jis negali būti laikomas laikinu užsieniečiu ar trumpalaikiu Lietuvos Respublikos lankytoju. Taigi jis privalėjo pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikoje išduotą dokumentą, kaip tai numatyta įstatyme. Institucijos atstovo teigimu, pareiškėjo teiginiai apie pareigūnų „praktikos nenuoseklumą“ yra deklaratyvūs ir teisine prasme nepagrįsti – kiekviena administracinio nusižengimo byla nagrinėjama individualiai pagal konkrečius faktus, įrodymus ir taikytinus teisės aktus. Skundo argumentai dėl darbo ar asmeninių poreikių negali būti vertinami kaip pagrindas atsisakyti taikyti teisės vairuoti atėmimo, nes teisės normos šiuo atveju yra imperatyvios ir netaikomos atsižvelgiant į asmens patogumą ar subjektyvius interesus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. G. nurodė, kad jam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta išimties tvarka. Gyveno (duomenys neskelbtini), tada išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), o jo mama liko gyventi Lietuvoje. Vėliau atgavo Lietuvos pilietybę. 2020 metais, Covid laikotarpiu atvyko į Lietuvą aplankyti motinos savaitei laiko ir negalėjo išskristi iš Lietuvos, kelis kartus bandė išskristi, tačiau negalėjo to padaryti ir liko 3 mėnesiams Lietuvoje. Tuo metu įsigijo butą, tuomet nesidomėjo Lietuvos KET. Pagal notaro nurodymą užregistravo savo gyvenamąją vietą įsigytame bute. Pradžioje padėdavo dirbti motinai, o vėliau pats įsidarbino (duomenys neskelbtini) ir pradėjo vykdyti projektą (duomenys neskelbtini). Vasaros laikotarpiu atvykdavo į Lietuvą, padirbdavo su tuo projektu ir grįždavo atgal į (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog yra įdarbintas dirbti tam projektui, kuris vykdomas nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio, dirbdavo (duomenys neskelbtini) vadovu. Pastaruoju metu jis gyvena tarp Lietuvos, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiuo metu susituokė, su žmona gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyveno virš (duomenys neskelbtini) metų, o į Lietuvą kiekvienais metais atskrisdavo maždaug apie kovo-balandžio mėnesį, taip skraido nuo 2021 metų. Būdavo visuomet iki rugsėjo 30 d., tuomet uždarydavo (duomenys neskelbtini) ir paskutinėmis dienomis iš karto išvažiuodavo iš Lietuvos. Dažniausiai rugsėjo mėnesį išskrisdavo, po to spalio mėnesį būdavo (duomenys neskelbtini) stovyklose (duomenys neskelbtini). Žinojo, jog jei liks Lietuvoje, jam bus reikalinga išsilaikyti teises, tačiau iki šiol nebuvo apsisprendęs likti Lietuvoje, vis planuoja grįžti pastoviam gyvenimui į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) turi butą, kurį nuomojasi. (duomenys neskelbtini) nuosavo nekilnojamo turto neturi. Turi nekilnojamo turto Vilniuje, jo bute Vilniuje, jam išvykus, lieka katė, kuria pasirūpina kaimynė. (duomenys neskelbtini) dabar gyvena jo sutuoktinė, ten ji asmeniškai turi nekilnojamo turto, o jis neturi. Nurodė, kad Lietuvoje pareiškėjo darbas yra sezoninio pobūdžio. Dabar Vilniuje atidarė (duomenys neskelbtini), tai turės darbo ir jis dirbs pilnu etatu. Tačiau po to keliems mėnesiams vyks į (duomenys neskelbtini). Jo tikslas yra kuo daugiau būti (duomenys neskelbtini), Lietuvoje būna dėl mamos. (duomenys neskelbtini) jis neturi šeimos, asmeniniai ryšiai jo yra su sutuoktine, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Grįžta į Lietuvą dėl mamos, čia turi sesę ir sūnėną, savo butą ir katę. Yra (duomenys neskelbtini), beveik kas savaitę groja ir gauna pajamas iš muzikos, dar dirba (duomenys neskelbtini) – treniruoja Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini), turi savo (duomenys neskelbtini) komandą, kurioje žaidžia sezoniškai. (duomenys neskelbtini) organizuoja renginius. Jam motina sakė pasidaryti teises, nes kitaip turės problemų ir jų turėjo, dėl to tai jį pastūmėjo išsilaikyti Lietuvoje teises, šiuo metu yra „klevas“. Lietuvoje turi automobilį Volkswagen, (duomenys neskelbtini) turi mopedą. Mokesčius moka tiek Lietuvoje, tiek (duomenys neskelbtini). Lietuvoje dar turi individualią veiklą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) turi įregistravęs įmonę. Turi (duomenys neskelbtini) metų vairavimo patirties, turi (duomenys neskelbtini) sunkvežimio ir motociklo teises. Šiuo metu turi įgijęs vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikoje, jam (duomenys neskelbtini) jas išdavė. Nurodė, jog nuo to momento, kai jį buvo sustabdę policijos pareigūnai, jis nevairavo iki tol, kol išsilaikė vairuotojo teises Lietuvoje, t. y. apie tris mėnesius. Dėl to patyrė daug nepatogumų ir streso. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) vairuodavo su skaitmeninėmis teisėmis. Galvojo, jog Lietuvoje jei užregistruoja tave kaip vairuotoja tai ir mato tavo fizines teises ir tavo automobilį. Mano, jog laikė jog šešių mėnesių Lietuvoje vairavimas su (duomenys neskelbtini) teisėmis yra pateisintas. Bandė konsultuotis su „Regitra“ dėl jo teisių iš (duomenys neskelbtini), tačiau atsakymo negavo, jie norėjo tik jas pasiimti iš jo. Uždirba nedaug – (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. Dėl šio proceso patyrė labai daug išlaidų – reikėjo siųstis naujas vairuotojo teises iš (duomenys neskelbtini), reikėjo mokėti pinigus už teisių išsilaikymą Lietuvoje, teko naudotis taksi paslaugomis ir pan., viso jo išlaidos susitarė apie 1500 Eur.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Linas Makaveckas nurodė, kad jo vertinimu, policijos pareigūnai nesigilino į visas aplinkybes, o pagrinde tik vadovaujasi kasacinio teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartimi. Pažymėjo, jog pareiškėjo situacija nėra analogiška toje nutartyje nurodytai situacijai. Policija nesigilino, jog pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos pilietybes. Nebuvo gilintasi į tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. Lietuvoje deklaruojama asmens gyvenamoji vieta dėl to, kad asmuo tvarkėsi Lietuvos pilietybės grąžinimo klausimą, vėliau jam buvo reikalinga deklaruoti gyvenamąją vietą, įsigyjant būstą. Pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, jog jis nėra nuolatinis Lietuvos gyventojas. 2025 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas nebuvo Lietuvoje ilgiau ir nepertraukiamai gyvenęs nei šešis mėnesius. Mano, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Taip pat, pažymėjo, jog pareiškėjas nevairavo tris mėnesius nuo pažeidimo padarymo, bet stengėsi ir išsilaikė Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka egzaminą bei gavo vairuotojo pažymėjimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio A. Š. (A. Š.) 2025 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 19 d., apie 23.15 val., tikrinant automobilius Nemenčinės pl., buvo sustabdytas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus minėto automobilio vairuotojas pateikė asmens tapatybės kortelę – kaip paaiškėjo, automobilį vairavo R. G. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis pasakė, kad Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo neturi, bet turi (duomenys neskelbtini), kurio pasibaigęs galiojimo laikas, galiojantį pažymėjimą bandys pateikti nagrinėjimo metu. Jam surašytas administracinių nusižengimų protokolas, su pažeidimu sutiko, pasirašė.

Pareiškėjo R. G. rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 19 dienai jis nebuvo faktiškai gyvenęs Lietuvoje ilgiau nei šešis mėnesius ir pateikia tai patvirtinančius teiginius (detaliau nurodytus rašytiniuose paaiškinimuose) bei prideda priedus, kurie juos patvirtina (pridėti prie administracinio nusižengimo skundo bylos). Nurodė, jog policijos teiginys, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) metų nepertraukiamai gyveno Lietuvoje yra neatitinkantis tikrovės, nes jis nuo (duomenys neskelbtini) m. iki 2020 m. Lietuvoje buvo epizodiškai – kelias savaites per metus. Iki tariamo nusižengimo Lietuvoje buvo mažiau nei 6 mėnesius, o šiam laikotarpiui pasibaigus, iš karto perlaikė vairavimo egzaminą ir gavo lietuviškas teises. Atsižvelgiant į tai, prašo panaikinti arba bent jau sušvelninti jam paskirta nuobaudą.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Remiantis ANK 424 straipsnio 7 dalimi, už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Vadovaujantis SEAKĮ 2 straipsnio 93 punkto nuostatomis, vairuotojo pažymėjimas – tai teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. Remiantis SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalimi, 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.

Nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka, kiek ji reikšminga išduodant vairuotojo pažymėjimus, yra apibrėžta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės) 2.4 punkte. Jame nurodyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta yra gyvenamoji vieta, kurioje asmuo paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsnyje yra pateikta nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka. Remiantis CK 2.12 straipsnio 1 dalimi, fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą; šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais (CK 2.12 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas nurodytą teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju tapęs asmuo, praėjus šešiems mėnesiams nuo tokio statuso įgijimo, netenka laikinos trečiosios šalies išduoto vairuotojo pažymėjimo (kartu ir tarptautinio vairuotojo pažymėjimo) pagrindu turėtos teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje ir, norėdamas toliau šioje valstybėje teisėtai vairuoti transporto priemonę, turi pareigą, išlaikydamas vairavimo egzaminą, tokią teisę įgyti ir gauti šią teisę patvirtinantį Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-34-697/2025).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas R. G. 2025 m. rugpjūčio 19 d., 23.20 val., Vilniuje, Nemenčinės pl., vairavo transporto priemonę – automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustabdytas pareigūnų, pastariesiems paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, nurodė, kad Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo neturi, o (duomenys neskelbtini) išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas yra pasibaigęs. Dėl šių faktinių nagrinėjamo įvykio aplinkybių ginčo nėra. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar šio įvykio metu pareiškėjas buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, ar ne. Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjas turi dvi pilietybes: Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, apklausiamas teisme, nurodė, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o Lietuvoje jis būna kasmet tik nuo Covid pandemijos, t. y. 2020 metų, ir tik vasaros sezonu (paprastai kovo/balandžio – rugsėjo/spalio mėnesiais), kuomet dirba (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamo įvykio metu jis nebuvo išbuvęs Lietuvoje šešių mėnesių laikotarpio, todėl negali būti pripažįstamas nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje.

Pagal byloje esančius įrodymus, kurių pareiškėjas neginčija, R. G. savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol yra deklaravęs Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame būste. Pažymėtina, kad privalomo gyvenamosios vietos deklaravimo, nuosavybės teise įsigijus būstą, Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato. Be to, remiantis asmens duomenimis, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pareiškėjas savo gyvenamąją vietą taip pat buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) jam suteiktas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje. Duomenų, kad pareiškėjas turėtų nuosavo nekilnojamojo turto, taip pat deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Pats pareiškėjas teisme paaiškino, kad būstą (duomenys neskelbtini) jis nuomojasi, nekilnojamojo turto šioje šalyje neturi. Taip pat pareiškėjas nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. birželio 15 d. turi transporto priemonę – automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo nagrinėjamo įvykio metu. Pagal pareiškėjo paaiškinimus, taip pat pateiktus papildomus dokumentus, (duomenys neskelbtini) automobilio jis neturi, naudojasi motoroleriu. Svarbu ir tai, kad, remiantis VSDFV bei Teisėsaugos institucijų naršyklės fizinio asmens išrašo duomenimis, R. G. nuo (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai dirba (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) – Lietuvos Respublikoje vykdo individualią veiklą. Be kita ko, remiantis pateiktais duomenimis apie atvykimą bei išvykimą į/iš Lietuvos Respublikos, pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais su priedais ir paaiškinimais teisme, jis nuo 2020 metų yra Lietuvos Respublikoje buvęs nepertraukiamai ilgiau nei 6 mėnesius. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad artimųjų (duomenys neskelbtini) jis neturi, jo dabartinė sutuoktinė gyvena (duomenys neskelbtini), tuo tarpu į Lietuvą kasmet jis grįžta pas savo motiną, sesę bei sūnėną, taip pat dirbti vasaros sezonu (kovo/balandžio – rugsėjo/spalio mėnesiais) (duomenys neskelbtini), įsteigtoje (duomenys neskelbtini), rudenį užsiima veikla stovyklose (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) būna žiemą, kur taip pat vykdo veiklą bei moka mokesčius šiai valstybei. Pagal kartu su skundu pateiktus pareiškėjo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašus (tarp jų išrašą už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 19 d. iki 2025 m. vasario 18 d.), jis 2025 metais (duomenys neskelbtini) mokėjimus atliko tik sausio – vasario mėnesiais. Kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikti skrydžių bilietai, kiti pridėti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo 2025 m. sausio – kovo mėnesiais; be to, paprastai pareiškėjas atvykdavo į (duomenys neskelbtini) gruodžio mėnesį ir išvykdavo iš šios šalies kovo mėnesį; kiti skrydžių bilietai patvirtina tik trumpalaikius išvykimus.

Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, darytina išvada, kad pareiškėjas R. G. nagrinėjamo įvykio metu jau buvo įgijęs nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą, nepaisant to, kad nuo jo atvykimo į Lietuvą (iš (duomenys neskelbtini)) 2025 m. kovo 27 d. iki nagrinėjamo įvykio, t. y. 2025 m. rugpjūčio 19 d., jis nebuvo Lietuvos Respublikoje daugiau nei 6 mėnesių. Pagal aukščiau nustatytas aplinkybes yra pagrindo teigti, kad pareiškėjas 2020 – 2021 metais nepertraukiamai buvo Lietuvos Respublikoje daugiau nei 6 mėnesius, taip pat čia nuosavybės teise įsigijo savo būstą ir nuo 2021 metų kasmet grįždavo į Lietuvos Respubliką dėl savo socialinių bei darbo ryšių ir čia praleisdavo ženkliai daugiau laiko (būdavo Lietuvoje kovo/balandžio – rugsėjo/spalio mėnesiais) nei (duomenys neskelbtini) (kur būdavo gruodžio – kovo mėnesiais). Be to, būtent Lietuvoje yra pareiškėjo socialiniai ryšiai (gyvena jo motina, sesuo, sūnėnas), taip pat Lietuvoje jis vykdo aktyvią ir nuolatinę darbinę veiklą (pagal darbo santykius bei dirbdamas individualiai); tik Lietuvoje pareiškėjas turi registruoto nekilnojamojo turto (butą) bei automobilį. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) jokių socialinių ryšių jis neturi, (duomenys neskelbtini) gyvena jo dabartinė sutuoktinė, tačiau šioje šalyje pagal pareiškėjo paaiškinimus bei pateiktus dokumentus, jis lankosi epizodiškai. Taigi nors byloje yra duomenys, patvirtinantys pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis turi ekonominių ryšių (duomenys neskelbtini), moka mokesčius šioje šalyje, joje gyvena žiemos laikotarpiu, tačiau valstybė, kurioje jis nuo 2020 metų kiekvienais metais praleidžia daugiausia laiko ir su kuria jį sieja nuolatiniai, nepertraukiami, asmeniniai, ekonominiai ir socialiniai santykiai, yra Lietuvos Respublika. Dėl to pareiškėjas pagrįstai pripažintas turintis nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Be kita ko, teisme pareiškėjas pats pripažino, kad jam buvo žinoma pareiga asmeniui, turinčiam nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, teisę vairuoti transporto priemones įgyti ir gauti šią teisę patvirtinantį Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, nepaisant to, kad jis turi tokią teisę (duomenys neskelbtini). Taip pat suvokimą, kad pareiškėjas neturi teisės vairuoti motorines transporto priemones Lietuvos Respublikoje, patvirtina aplinkybė, kad pareiškėjas po nagrinėjamo įvykio ėmėsi aktyvių veiksmų vairuotojo pažymėjimui įgyti – (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje jam išduotas vairuotojo pažymėjimas.

Dėl aplinkybės, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 4 d. buvo nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį dėl greičio viršijimo, neinkriminuojant jam ANK424 straipsnio 3 dalies pažeidimo, pažymėtina, kad nuo šio įvykio (ROIK 23227065473) praėjo beveik treji metai, t. y. ilgas laikotarpis, per kurį faktinės aplinkybės pasikeitė. Be to, minimo bei šioje byloje nagrinėjamo įvykio faktinės aplinkybės skiriasi – pirmesnėje pareiškėjo atžvilgiu nagrinėtoje byloje jis pateikė galiojantį (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą, o nagrinėjamoje byloje, pareiškėją sustabdžius policijos pareigūnams, joks galiojantis vairuotojo pažymėjimas nebuvo pateiktas. Dėl to nėra pagrindo teigi, kad analogiškose situacijose valstybės atsakingos institucijos priima skirtingus sprendimus pareiškėjo atžvilgiu. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-697/2024). Taip pat nesutiktina ir su argumentu, kad atsiliepime Institucijos atstovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-34-697/2025. Nors paminėtoje ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės nėra tapačios, tačiau labai panašios, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-34-697/2025, pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjamai bylai.

ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tuomet, kai kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Pareiškėjas nei bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, nei bylą nagrinėjant teisme nesutiko su jam inkriminuotu nusižengimu, todėl teigti, kad skundžiamu nutarimu nepagrįstai nebuvo pripažinta ši jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra teisinio pagrindo. Be to, vien ta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui yra būtina, siekiant tęsti darbinę veiklą bei pasirūpinti asmeniniais reikalais, nesudaro pagrindo neskirti specialios teisės atėmimo. Šiuo atveju aplinkybių, sudarančių pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą, pagrindo nėra. Skiriama administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra. Be to, teismas sprendžia, jog pareiškėjui šiuo nutarimu paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką. Dėl nurodytų aplinkybių administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti R. G. skundo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-22775-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.