Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutuojančios kooperatinės bendrovės „Fabiola“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atmesta prašymo dalis dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 17 d. nutarties panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-427-538/2009 pagal pareiškėjo bankrutuojančios kooperatinės bendrovės „Fabiola“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-11-479/2005 dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir žalos atlyginimo, suinteresuoti asmenys – bankrutavusios ir išregistruotos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų prekyba“ teisių perėmėjas M. K. , A. Z. , V. P. ir uždaroji akcinė bendrovė „Krola“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

Pareiškėjas B KB „Fabiola“ 2008 m. spalio 28 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje BUAB „Vakarų prekyba v. A. Z. “ (Nr. 2-11-479/ 2005) CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje be savarankiškų reikalavimų, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartį, o BUAB „Vakarų prekyba“ teisių perėmėjo M. K. reikalavimus atsakovui A. Z. atmesti. Nurodė, kad A. Z. paėmė iš UAB „Vakarų prekyba“ kasos 261 000 Lt ir panaudojo juos atsiskaityti su pastato (duomenys neskelbtini) pardavėju UAB „Šiauliai QINGQI“. Vėliau šis pastatas perėjo KB „Fabiola“ nuosavybėn pagal jo su A. Z. 2002 m. spalio 29 d. sudarytą skolos perkėlimo sutartį. 2002 m. spalio 29 d. skolos perkėlimo sutartį pripažinus negaliojančia, o civilinėje byloje Nr. 2-11-479/2005 priteisus BUAB „Vakarų prekyba“ iš A. Z. 566 819,34 Lt be pagrindo įgytų lėšų (įskaitant 261 000 Lt), A. Z. įgijo 261 000 Lt reikalavimo teisę į pareiškėją, nes A. Z. atsiskaitė su UAB „Šiauliai QINGQI“ už KB „Fabiola“. Jeigu teismai nebūtų konstatavę, kad A. Z. atsiskaitė su UAB „Šiauliai QINGQI“ iš UAB „Vakarų prekyba“ lėšų neteisėtai, A. Z. neturėtų 261 000 Lt reikalavimo teisės į pareiškėją.

Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. kovo 17 d. nutartyje konstatavo, kad nėra įrodymų, jog dalis 566 819,34 Lt sumos (t. y. 261 000 Lt) buvo padengta CK 6.130-140 straipsniuose nustatytu įskaitymo pagrindu (todėl A. Z. įpareigojo grąžinti 261 000 Lt BUAB „Vakarų prekyba“). Bet, pareiškėjo įsitikinimu, tokie įrodymai yra 2003 m. vasario 24 d. ir 2003 m. vasario 25 d. reikalavimo perleidimo sutartys (b. l. 26-28), pagal kurias pareiškėjas įgijo 183 803,25 Lt ir 77 196,75 Lt (iš viso – 261 000 Lt) reikalavimo teisę į UAB „Vakarų prekyba“. Kadangi BUAB „Vakarų prekyba“ skolinga pareiškėjui 261 000 Lt, o pareiškėjas 261 000 Lt skolingas A. Z. , tai A. Z. 566 819,34 Lt skola BUAB „Vakarų prekyba“ sumažintina 261 000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, kurios reglamentuoja įrodymų vertinimą, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Apeliantas 2009 m. spalio 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad A. Z. , kaip UAB „Vakarų prekyba“ vadovas, pagal Akcinių bendrovių įstatymo ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas turėjo teisę imti iš įmonės kasos pinigus, todėl 261 000 Lt jis paėmė teisėtai. Teisėjų kolegija sutinka su minėtu apelianto argumentu, tačiau pirmosios instancijos teismas įpareigojo A. Z. grąžinti 261 000 Lt ne todėl, kad A. Z. neturėjo teisės paimti pinigų iš įmonės kasos, bet todėl, kad jis neturėjo teisės iš įmonės kasos paimtų lėšų panaudoti savo naudai – įsigyti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-11-479/2005 t. 3, b. l. 38). Taigi abiejų instancijų teismai pagrįstai įpareigojo A. Z. grąžinti UAB „Vakarų prekyba“ (jo teisių perėmėjui M. K. ) pasisavintas lėšas.

Kadangi 261 000 Lt A. Z. panaudojo veikdamas kaip fizinis asmuo, o ne UAB „Vakarų prekyba“ vadovas, t. y. aptariamu pastato pirkimo-pardavimo atveju pirkėjo pusėje tarp A. Z. ir UAB „Vakarų prekyba“ nebuvo susiklostę atstovavimo santykiai, todėl atmestini apelianto 2009 m. spalio 9 d. rašytinių paaiškinimų argumentai dėl CK 6.761 straipsnio 2-3 dalių, reglamentuojančių įgaliotojo pareigas, taikymo.

2002 m. spalio 29 d. skolos perkėlimo sutarties 1.3 punktu (Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-11-479/2005 t. 3, b. l. 11) A. Z. pripažino savo prievolę sumokėti UAB „Vakarų prekyba“ 261 000 Lt. Perkėlus prievolę sumokėti kreditoriui UAB „Vakarų prekyba“ 261 000 Lt skolą nuo A. Z. kooperatinei bendrovei „Fabiola“, pastaroji tapo skolinga UAB „Vakarų prekyba“. Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. sprendimu, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. vasario 7 d. nutartimi paliko nepakeistą, 2002 m. spalio 29 d. skolos perkėlimo sutartis yra pripažinta negaliojančia, tad, pritaikius restituciją, pareiga sumokėti kreditoriui UAB „Vakarų prekyba“ (jo teisių perėmėjui M. K. ) 261 000 Lt grįžo A. Z. . Teisėjų kolegija negali vadovautis apelianto nurodytomis 2003 m. vasario 24 d. ir 2003 m. vasario 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimis, nes minėtų sutarčių atitinkamos dalys, susijusios su KB „Fabiola“, Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. sprendimu taip pat yra pripažintos negaliojančiomis.

Ta aplinkybė, kad A. Z. 2008 m. rugsėjo 2 d. pranešimu informavo apeliantą apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl 281 000 Lt skolos priteisimo, jei KB „Fabiola“ negrąžins jų gera valia, neturi teisinės reikšmės. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, KB „Fabiola“ ir A. Z. regresiniai santykiai gali būti sprendžiami atskiroje byloje.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apelianto išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.