- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-11
- Bylos Nr.
- e2S-365-212/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- V. N., K. N.
- Ieškovas
- UAB „LKU turto valdymas“
- Trečiasis asmuo
- Pasvalio rajono I-asis notarų biuras, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-365-212/2016
Algirdas Švedavičius Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00742-2013-9
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 11 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. N. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „LKU turto valdymas“ ieškinį atsakovams V. N. ir K. N. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, tretieji asmenys Pasvalio rajono I-asis notarų biuras, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovas V. N. apmokėjo už apeliacinį skundą 10 Eur žyminį mokestį bei prašė atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, kadangi dėl sunkios turtinės padėties jis negali pilnai apmokėti pateikiamo skundo įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, atidėjo atsakovui V. N. likusios nesumokėtos už pateikiamą apeliacinį skundą žyminio mokesčio dalies sumoje 363,60 Eur mokėjimą iki pateikto apeliacinio skundo išnagrinėjimo.
Nustatė, jog apeliacinį skundą pateikęs atsakovas yra ūkininkas, todėl teismas neturi pakankamo pagrindo atleisti atsakovo nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo už pateikiamą apeliacinį skundą.
Atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus įrodymus, į tai, kad didelė dalis atsakovui priklausančio turto yra areštuota ir įkeista, laikė, kad pateikiant apeliacinį skundą jam yra sunku pilnai apmokėti pateikiamą apeliacinį skundą įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Kad atsakovui nebūtų užkirstas kelias ginti savo teises teismine tvarka, atidėjo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. N. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-01-05 nutartį ir priimti naują nutartį - atleisti atsakovą V. N. nuo dalies (363,60 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodo, jog jo turtinė padėtis šiai dienai yra labai sunki, visas turtas yra areštuotas ir įkeistas hipoteka. Tai, kad jis yra ūkininkas, negali būti pagrindas neatleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nevykdo ūkininko veiklos dėl turimų skolų, jo visas turtas areštuotas, įskaitant banko sąskaitas, dėl ko veikla nėra vykdoma. Šiai dienai jis negali disponuoti pakankamomis piniginėmis lėšomis ar turtu, kurie sudarytų galimybes jam sumokėti visą teismo nurodytą žyminį mokestį. Be to, ne tik jo turtinė ir finansinė padėtis yra sunki, bet ir jo sveikatos būklė nėra gera, dėl patirtų traumų 2013 m. nustatytas tik 50 proc. darbingumo lygis. Mano, jog yra pagrindas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, atsakovo atskirąjį skundą atmesti bei paskirti atsakovui 1‘000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas pateikia visiškai priešingas aplinkybes negu atskirajame skunde. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jam priklauso eilė žemės sklypų, kurių vertė neabejotinai didesnė nei visas turimas įsiskolinimas ieškovui bei jis turi pakankamai turto, iš kurio galėjo būti patenkinti visi ieškovo reikalavimai. Atsakovo pateikti medicininiai pažymėjimai niekaip nesusiję su jo turtine padėtimi. Mano, kad atsakovas teikė akivaizdžiai nepagrįstą apeliacinį skundą, taip pat teikia netinkamais įrodymais grindžiamą atskirąjį skundą, tuo atvirai piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis ir elgiasi nesąžiningai teismo ir kitų proceso dalyvių atžvilgiu, teikdamas toje pačioje byloje kardinaliai priešingus paaiškinimus apie savo turtinę padėtį. Teismas, nustatęs nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, galėtų paskirti pareiškėjui CPK 95 str. 2 dalyje numatytą baudą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis palikta nepakeista (337 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Atsakovas V. N., nesutikdamas su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-11-09 sprendimu, pateikė teismui apeliacinį skundą ir prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo atleisti jį dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, atsižvelgęs į jo sveikatą bei turtinę padėtį.
Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.
Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Taigi, atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei mano, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).
Teismas, nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, t. y. jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 str.). Atsakovas V. N. ginčija Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą, kuriuo UAB „LKU Turto valdymas“ ieškinys patenkintas iš dalies, pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2013-06-03 paveldėjimo teisių dovanojimo sandoriai, sudaryti tarp atsakovų V. N. ir K. N. dėl mirusiųjų B. N. ir Reginos J. N. palikimų dovanojimo.
Apeliaciniame skunde V. N. nurodo, kad jam priklauso eilė žemės sklypų, kurių vertė neabejotinai didesnė nei visas turimas įsiskolinimas ieškovui UAB „LKU Turto valdymas“, kad tiek 2013-06-03 sandorių sudarymo metu, tiek šiuo metu atsakovas turi pakankamai turto , iš kurio būtų galima išieškoti skolą ieškovui.
Atskirajame skunde V. N. tvirtina, jog jo turtinė padėtis sunki šiai dienai, nes jis negali disponuoti pakankamomis piniginėmis lėšomis bei areštuotu turtu.
Bylos duomenys patvirtina, kad V. N. turtas dėl jo turimų skolų yra areštuotas, įkeistas hipoteka, todėl logiška, kad laikinai turimu turtu apeliantas disponuoti negali. Tačiau esama padėtis yra laikina ir ateityje situacija gali pasikeisti, o tai reiškia, kad apeliantas turės pakankamai lėšų sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apelianto pateiktus įrodymus, pagrindžiančius jo turtinę padėtį, daro išvadą, kad nors apelianto turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, tačiau nėra tokia, kad jis negalėtų sumokėti teismo nurodyto žyminio mokesčio ateityje. Be to, nors apeliantas tvirtina esant sunkiai finansinei padėčiai, tačiau jis nesikreipė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamų teisinių paslaugų suteikimo, o naudojosi advokatų pagal atstovavimo sutartį teikiamomis paslaugomis (t. 2, b. l. 203, t. 3, b. l. 13-16).
Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apelianto pasirinktas teisių gynimo būdas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl ieškovo prašymas skirti V. N. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.