Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-11-24 · Civilinė byla Nr. 2A-946-302/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-24
Bylos Nr.
2A-946-302/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Egidijus Žironas
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos
Trečiasis asmuo
A. Š.
Kategorijos
  • 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 93.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-946-302/2008Procesinio sprendimo kategorija 25.3; 93.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Egidijaus Žirono,sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei,dalyvaujant ieškovui V. S. ,vertėjai Ninai Švec,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai, tretysis asmuo A. Š. , dėl pažeistų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos advokatūros 50 000 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat įpareigoti atsakovą Lietuvos advokatūrą įvykdyti visus jo kompetencijai priklausančius veiksmus, nustatyta tvarka atsakyti į ieškovo rašytinius prašymus.

Nurodė, kad ieškovas, būdamas įkalinimo įstaigoje, kreipėsi į atsakovą prašydamas suteikti jam teisinę pagalbą kreipiantis į teismą. Atsakovas, ignoruodamas ieškovo kreipimąsi į jį ir neatsiuntęs atsakymo, negrąžindamas skundo, grubiai pažeidė Advokatūros įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas padarė tokius pažeidimus: suteikė nevisavertę teisinę pagalbą, kuri buvo skirta teismo ir garantuojama valstybės, apylinkės teisme civilinėje byloje, kurioje ieškinio suma – 30 550 Lt, nes advokatė A. Š. netinkamai vykdė savo funkcijas, neatsakė į ieškovo prašymą parengti kasacinį skundą nurodytoje byloje, dėl ko ieškovas prarado galimybę realizuoti savo teisę į teisinę gynybą, dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui padaryta 30 550 Lt turtinė žala.

Taip pat nurodė, jog ieškovo prašymai dėl teisinės pagalbos suteikimo kreipiantis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, buvo ignoruojami. Atitinkamai atsakovas nepateikė jokių atsakymų į ieškovo prašymą paskirti jam advokatą besispecializuojantį Europos teisėje, mokantį oficialią Europos teismo kalbą. Atsakovas savo veiksmais diskredituoja Lietuvos Respubliką, nepaiso įstatymų, dėl to ieškovas patyrė 20 000 Lt turtinės žalos, kurią sudaro lėšos, kurias Europos teismas dalinai palieka neapmokėdamas advokato – atstovo paslaugų šiame teisme, įpareigodamas apmokėti atsakovą.

Dėl tokio atsakovo neveikimo ieškovas patyrė žalos, kurią prašė priteisti remdamasis CK 6.245 – 6.271 str. – 50 000 Lt turtinės žalos, padarytos dėl pralaimėtos bylos, netinkamai jį atstovaujant teisme, 10 000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl išgyvento netikrumo, patirto nusivylimo.

Šalies argumentai

Atsakovas Lietuvos advokatūra su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad visiškai nėra atsakingas už nemokamos teisinės pagalbos teikimą, neprivalo atsakyti į ieškovo raštus, tuo labiau, kai raštai yra pasikartojantys, ieškovui juose vis iš naujo iškeliant klausimus, į kuriuos atsakovas vis dėlto jau yra geranoriškai atsakęs.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškovui siekiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nagrinėjant jo iškeltas civilines bylas Lietuvos Respublikos teismuose, atsakovui iš įstatymo ir paties atsakovo įstatų kilo pareigos, susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymu, koordinavimu, o galutinai – su jos užtikrinimu ieškovui kaip asmeniui, kuriam būtina efektyvi teisinė pagalba siekiant įgyvendinti vienas iš pagrindinių žmogaus teisių.

Teismas, nustatęs, jog atsakovo atsakymai buvo pakankami, nes nurodė tvarką ir institucijas, į kurias ieškovas turėjo teisę kreiptis nemokamos teisinės pagalbos, konstatavo, jog atsakovas veikė teisėtai. Teismas nurodė, jog netiriama ar atsakovas tinkamai ištyrė teismo ieškovui paskirtos advokatės A. Š. veiksmus, kadangi toks tyrimas išeina už nagrinėjamo ginčo ribų.

Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo veiksmų teisėtumo ieškovui reikalaujant atsakymų į jo paklausimus surandant atstovą bylą EŽTT, padarė išvadą, jog ieškovui neturi būti taikoma valstybės garantuojama teisinė pagalba nagrinėjant jo bylą EŽTT tik tuo atveju, jei šiame teisme ieškovui teikiama teisinė pagalba. Tokiu būdu ieškovui kreipiantis į atsakovą ir nurodant teisinės pagalbos neturėjimą, atsakovas privalėjo imtis veiksmų, užtikrinančių ieškovo teisę į efektyvią teisinę gynybą. Tai, kad įstatyme nėra aiškiai apibrėžtos ir atribotos atsakovo funkcijos skiriant ir koordinuojant teisinės pagalbos skyrimą, neatleidžia atsakovo nuo pareigos imtis visų teisėtų veiksmų, kuriais būtų užtikrinama labai reikšminga ieškovo teisė.

Teismas nurodė, jog nustačius atsakovo veiksmų neteisėtumą, nėra pagrindo konstatuoti, jog tokiais atsakovo veiksmais ieškovui padaryta žala. Teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų skiriant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nagrinėjant bylą Lietuvos Respublikos teismuose, be to, ieškovas neįrodė žalos dydžio. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, jog įstatymas nenumato jos atlyginimo šiame teisiniame santykyje.

Šalies argumentai

Ieškovas V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti teisingą sprendimą pagal savo kompetenciją, patenkinus ieškinio reikalavimus. Tuo atveju, jeigu toks prašymas nėra apygardos teismo kompetencijoje, grąžinti civilinę bylą į pirmosios instancijos teismą pakartotiniam nagrinėjimui pagal įstatymus, užtikrinus pagal įstatymą priklausančią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas pažeidė šalių lygiateisiškumą procese, taip pat konstitucinę teisę į teisinę pagalbą pagal valstybės garantiją. Teismas niekaip nepasisakė dėl šio klausimo, ignoravo tą aplinkybę, jog procesas vyko akivaizdžiai pažeidžiant pagrindinius teisingumo principus

Nurodo, jog skundžiamu sprendimu jo paskelbimo dieną, t.y. 2008-06-10, ieškinys buvo iš dalies patenkintas, nes R. J. , kuris nuvyko išklausyti sprendimo, girdėjo, kaip teismas pripažino atsakovo kaltę toje dalyje, kad jis sistemingai nereagavo į ieškovo prašymus, ir įpareigojo atsakovą įvykdyti ieškovo teisėtus prašymus, o kitoje dalyje dėl žalos atlyginimo, ieškinys buvo atmestas. Tačiau ieškovui nuvykus atsiimti sprendimo, tekstas teismo buvo pakeistas.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, padaryta sprendžiant klausimą dėl advokatės A. Š. neveikimo, t.y. jog atsakovas neva atsakė ieškovui 2004-04-13, išaiškino teisinės pagalbos gavimo tvarką, kadangi ji niekuo nepagrįsta, nes visas ginčas su šia advokate vyko 2005 m., į atsakovą ieškovas kreipėsi 2005-07-18 ir 2005-09-12, tačiau atsakymų nebuvo. Atsakovo veiksmai šioje byloje yra akivaizdžiai neteisėti, šiurkščiai pažeidžiantys principingas teisės normas ir ieškovo asmeninius interesus. Teismas, pripažindamas atsakovo veiksmus teisėtais, prisiėmė priešingos šalies gynimo funkcijas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nusišalino nuo pareigos priimti teisingą sprendimą nurodydamas, jog neva jis neturi pagrindo konstatuoti, jog neteisėtais veiksmais atsakovas ieškovui padarė materialinės arba moralinės žalos.

Teismas neįvertino, jog dėl atsakovo ir advokatės A. Š. kaltės ieškovas praleido visus terminus ir nepasinaudojo galimybėmis apskųsti2005-04-18 teismo sprendimą, pralaimėjo bylą, kuria buvo prašoma priteisti 30 550 Lt materialinės žalos atlyginimo. Dėl antrojo atsakovo neveikimo epizodo ieškovas, turėdamas savarankiškai ieškotis atstovo Europos žmogaus teisių teisme, kurio paslaugos gali viršyti 20 000 Lt. Taigi teismas galėjo bent iš dalies patenkinti ieškovo ieškinį.

Teismas aiškiai nepasisakė, ar atsakovas privalo atsakinėti į interesantų laiškus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2004 m. pabaigos iki 2005 m. rudens buvo įkalintas Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime ir Vilniaus 2-oje griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje (Vilniaus antruose pataisos namuose).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 09 02 nutartimi V. S. suteikta visiškai valstybės apmokama valstybinė teisinė pagalba civilinėje byloje pagal V. S. ieškinį atsakovei V.A. (byla Nr.2A47-757/04) Vilniaus apygardos teisme (apeliacinės instancijos teisme).

2004 11 29 VšĮ Vilniaus viešoji advokatų kontora informavo ieškovą, kad jam atstovauti civilinėje byloje, nagrinėjamoje apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme, vadovaujantis tuo metu galiojusiu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, bylą nagrinėjančio teismo nutartimi paskirta advokatė A. Š. .

Žemesnės instancijos teismas

2005 04 05 V. S. iš Vilniaus antrųjų pataisos namų kreipėsi į Lietuvos advokatūrą, nurodydamas, kad jam paskirta advokatė atstovauti civilinėje byloje pirmos instancijos apylinkės teisme netinkamai atlieka savo pareigas, pati prašo atleisti ją nuo pareigos atstovauti V. S. teismo procese, blogai žino rusų kalbą ir neturi patyrimo nagrinėjamos kategorijos civilinėse bylose, todėl neužtikrina kvalifikuotos ir efektyvios teisinės pagalbos. V. S. prašė pakeisti skirtą jam advokatą.

2005 04 13 raštu Lietuvos advokatūros pirmininkas V. S. informavo apie tai, kad Lietuvos advokatūros kompetencijai nepriskiriamas advokato paskyrimas teikiant nemokamą teisinę pagalbą.

Žemesnės instancijos teismas

2005 07 18 Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos reikalų skyrius patvirtino, kad 2005 05 05 ir 2005 06 01 nuteistasis V. S. siuntė laiškus, advokatei A. Š. į jos biurą.

2005 08 26 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr.126 atsisakyta V. S. suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant V. S. skundą Europos Žmogaus Teisių Teisme.

2005 09 14 Europos Žmogaus Teisių Teismo Antrojo skyriaus pareigūno raštu V. S. informuojamas apie tai, kad pagal Teismo Taisyklių 2 paragrafo 36 punktą pareiškėjas privalo nurodyti save atstovaujantį Teisme advokatą. Kartu pranešama, kad V. S. turint sunkumų rasti advokatą, šiam rekomenduojama tuo klausimu kreiptis į vietinę (nacionalinę) advokatų asociaciją pagalbos.

2005 11 10 V. S. raštu kreipėsi į šešias Vilniaus m. advokatų kontoras, prašydamas imtis atstovavimo jo byloje prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme, nurodydamas, kad apmokėjimą garantuoja Teismas.

2005 12 15 Europos Žmogaus Teisių Teismo Antrojo skyriaus pareigūno raštu V. S. pakartotinai informuojamas, kad pats be advokato pagalbos savo bylos teisme vesti negalės, nes tai prieštarauja nustatytoms Teismo taisyklėms.

Vilniaus 2-ieji pataisos namai 2006 02 23 raštu patvirtino, kad nuteistojo V. S. 2005 07 18, 2005 09 29 ir 2006 01 20 laiškai Lietuvos advokatūrai buvo išsiųsti, bet atsakymai į juos negauti.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas Lietuvos advokatūra neišsprendė jo prašymo dėl nemokamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo dalyvaujant procesuose nagrinėjant civilines bylas Lietuvos Respublikos teismuose ir netarpininkaujant advokato paskyrime atstovavimui Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėjamoje byloje prieš Lietuvos Respubliką.

Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovui siekiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atsakovas veikė teisėtai, nes iki 2005-05-01 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo redakcija nenumatė atsakovo Lietuvos advokatūros pareigos skirti tokią pagalbą. Apie tai ieškovas buvo informuotas 2004-04-13 raštu ir 2005-04-13 atsakovo raštu (b.l. 139). Todėl jos atsakovas ir negalėjo suteikti, o tokios pagalbos nesuteikus pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais nėra pagrindo. Nuo 2005-05-01 galiojantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 5 straipsnio 5 p. numato atsakovo Lietuvos advokatūros teises ir pareigas garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo procese, nors jų nedetalizuoja. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas, nurodydamas ieškovui tvarką ir institucijas, į kurias ieškovas turėjo teisę kreiptis valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos, savo pareigą, numatytą minėto įstatymo 5 straipsnio 5 p., atliko.

Ieškovas nurodė, kad patyrė 50 000 Lt dydžio turtinės žalos pralaimėjęs civilinę bylą dėl netinkamos teisinės pagalbos suteikimo ir ieškovo nepaskyrimo jam nemokamos teisinės pagalbos. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinoms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Nenustačius nors vienos iš nurodytų sąlygų turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimas yra neįmanomas. Kaip minėta aukščiau, teismas nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl vien tik dėl šios priežasties atlyginti turtinę žalą, net jeigu tokia ieškovui būtų padaryta, nėra pagrindo. Taip pat kolegija sutinka su pirmo instancijos teismo sprendimo motyvu, kad ieškovas, nurodęs 50 000 Lt žalos dydį, šio dydžio neįrodinėjo. Nesant nustatytoms atsakomybės sąlygoms – neteisėtiems veiksmams ir žalai bei jos dydžiui, nėra prasmės analizuoti kitų sąlygų buvimo ar nebuvimo, nes atskiro ginčo dėl to nėra, o įtakos ieškinio tenkinimui šioje dalyje tai neturi.

Pirmos instancijos teismas pripažino, kad atsakovas veikė neteisėtai nesiimdamas visų teisėtų veiksmų tarpininkaujant atstovo paieškoje atstovaujant ieškovą byloje Europos žmogaus teisių teisme. Atsakovas šios sprendimo dalies neskundė, o ieškovas sutikdamas su šia sprendimo dalimi prašo pakeisti sprendimo dalį dėl tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau ir šioje dalyje tenkinti apelianto skundo nėra pagrindo. Teismas nustatęs neteisėtus atsakovo veiksmus, pagrįstai nepriteisė ieškovo prašomos neturtinės žalos atlyginimo, nes neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 d.). Nei Civilinio kodekso normos, nei Advokatūros įstatymas neturtinės žalos atlyginimo šalių santykiuose nenumato.

Kolegija atmeta apelianto argumentą, kad teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą bei konstitucinę teisę į teisinę pagalbą pagal valstybės garantiją. Apeliantas nepasisakė, kokiu būdu pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, o iš bylos tokių faktų kolegija nenustatė, todėl laiko šį skundo argumentą nepagrįstą. Teismas negali pažeisti ieškovo teisės į teisinę pagalbą pagal valstybės garantiją, nes Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas neįgalina teismo tokios pagalbos teikti ar skirti. Iš byloje esančių Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimų, administracinių teismų sprendimų matyti, kad ieškovas puikiai žino šios pagalbos suteikimo tvarką, tokiu būdu prašydamas teismo skirti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei nurodydamas apeliaciniame skunde tokius argumentus piktnaudžiauja savo procesine padėtimi, už ką jam, pasikartojus panašiam piktnaudžiavimui, pagal Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalį gali būti skiriama bauda.

Dėl nurodyto kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl įpareigojimo atsakyti atsakovą į jo tris raštus, nes ieškovui yra žinomos visos jo teisės, susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu. Lietuvos advokatūra nėra valstybinė institucija, kuri neatlikusi vieno ar kito veiksmo, gali būti teismo įpareigojama jį atlikti.

Kolegija laiko nepagrįstu apelianto argumentą, kad paskelbtas teismo sprendimas šioje byloje yra skirtingas nei ieškovui įteiktas jo nuorašas ir esantis byloje originalas. Byloje yra vienintelis 2008-06-10 teismo sprendimo originalas, kuris buvo paskelbtas 2008-06-10 (teismo protokolas, b.l. 190), ieškovui jo nuorašas buvo įteiktas jam pareikalavus 2008-06-12. Ieškovo pridėtas prie apeliacinio skundo sprendimo nepatvirtinta kopija nėra skirtingi sprendimai, kaip teigia apeliantas. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog jo draugas girdėjo teisėjo skelbiamą kitą sprendimo versiją, niekuo nepagrįsta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėEgidijus Žironas