Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo UAB Eurostatybų koncernas atstovui – bendrovės vadovui L. T., atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atstovei – šios institucijos l. e. Juridinio skyriaus vyriausiosios juriskonsultės L. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Eurostatybų koncernas skundą atsakovams VĮ Registrų centrui ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Eurostatybų koncernas“ (toliau – pareiškėjas) 2015 m. gruodžio 28 d. pateikė teismui skundą (b. l. 3–7), kurį vėliau patikslino (b. l. 66–70). Pareiškėjas teismo prašo įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui VĮ Registrų centro (toliau – RC) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esančią informaciją apie pareiškėją, t. y. pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – NT objektai, atskirai – sklypas ir pastatas), nekilnojamojo turto išrašus su masinio vertinimo verte bei nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašus už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2015 m. (už kiekvienus metus atskiru išrašu) (toliau – skundas).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2015 m. liepos 10 d. kreipėsi į RC Vilniaus filialą su prašymu skubos tvarka raštu pateikti informaciją dėl NT objektų mokestinių verčių už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2015 m. 2016 m. liepos 16 d. pareiškėjas šį prašymą patikslino, prašydamas pateikti NT objektų išrašus su masinio vertinimo verte ir NT objektų mokestinės vertės išrašus už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2015 m. Pasak pareiškėjo, 2015 m. liepos 24 d. jis gavo RC Vilniaus filialo 2015 m. liepos 24 d. raštą, kuriuo buvo atsisakyta pateikti prašomus duomenis. 2015 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas dar kartą kreipėsi į RC Vilniaus filialą, prašydamas pateikti buhalterinės apskaitos auditui reikalingą informaciją. 2015 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjas nurodo gavęs RC Vilniaus filialo 2015 m. rugpjūčio 25 d. raštą, kuriuo, kaip ir ankstesniuoju, buvo atsisakyta pateikti prašomą informaciją. Padaręs išvadą, kad RC Vilniaus filialas galimai nedisponuoja prašoma informacija, pareiškėjas 2015 m. lapkričio 16 d. prašymu kreipėsi į RC (kaip priedus prie prašymo pareiškėjas pridėjo prašomų pateikti išrašų pavyzdžius). 2015 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas nurodo gavęs RC 2015 m. lapkričio 23 d. raštą, kuriuo RC taip pat atsisakė pateikti pareiškėjui prašomą informaciją. Pasak pareiškėjo, tokiu būdu RC ir RC Vilniaus filialas pažeidė Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – Teisės gauti informaciją įstatymas) bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatas.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Pateikė teismui pastato (kadastro Nr. 7997-4006-9012) 2016 m. kovo 17 d. 11.28 val. suformuotus nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašą bei nekilnojamojo turto išrašą su masinio vertinimo verte (masinio vertinimo data – 2016 m. sausio 1 d.) (b. l. 180–181).

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 99–102). RC Vilniaus filialas atsiliepime nurodo, kad 2015 m. liepos 16 d. rašte ir prie jo pridėtuose prieduose (Nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašuose) pateikė visą informaciją, kurios pareiškėjas prašė 2015 m. liepos 10 d. prašymu. RC Vilniaus filialas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2015 m. liepos 16 d. prašymu pakartotinai kreipėsi, pateikdamas pavyzdžius, kokia forma jis pageidautų gauti prašomus duomenis. Pasak RC Vilniaus filialo 2015 m. liepos 24 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas apie priežastis, kodėl pareiškėjui buvo išduota laisvos formos pažyma (2015 m. liepos 16 d. raštas) ir, kodėl RC Vilniaus filialas neturi galimybės parengti pareiškėjo prašomų išrašų. RC Vilniaus filialas atsiliepime nurodė, kad minėtame 2015 m. liepos 24 d. rašte buvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Paaiškina, kad panašus atsakymas buvo pateiktas ir į pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 18 d. prašymą. Nurodo, kad teismui nesuteikta kompetencija spręsti dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo išduodamų dokumentų struktūros ar formos nustatymo. Atkreipia dėmesį į tai, kad nekilnojamojo turto masinio vertinimo dokumentai ir pagal juos apskaičiuota nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta taikant masinį vertinimą, yra vieši ir skelbiami turto vertintojo interneto svetainėje www.registrucentras.lt. Taigi, pareiškėjas, pasak RC Vilniaus filialo, turi galimybę neatlygintinai sužinoti nekilnojamojo turto mokestinę vertę, nesikreipdamas į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją.

Teismo posėdyje RC Vilniaus filialo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad išrašuose atsispindi tik galiojantys duomenys, todėl istorinių išrašų (su archyviniais duomenimis) RC Vilniaus filialas neturi ir negali suformuoti.

VĮ Registrų centras atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 140–141). Atsiliepime RC atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo prašymus nagrinėjo RC Vilniaus filialas, o RC 2015 m. lapkričio 23 d. raštas yra informacinio pobūdžio, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kad visa prašoma informacija jam buvo pateikta RC Vilniaus filialo parengtuose atsakymuose (2015 m. liepos 16 d. ir 2015 m. liepos 24 d. raštuose). RC atsiliepime nurodė, kad sutinka su RC Vilniaus filialo atsiliepime išdėstytais motyvais, todėl prašo šį RC Vilniaus filialo atsiliepimą kartu laikyti ir RC atsiliepimu.

Teismo posėdyje RC atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 173). 2016 m. balandžio 25 d. teisme gautas RC prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 176).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl informacijos suteikimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis numato, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šios nuostatos įgyvendinimo prielaidas sudaro VAĮ (VAĮ 1 straipsnis). Pagal VAĮ 14 straipsnio 1 dalį, viešojo administravimo subjektai asmenų prašymus nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintas taisykles. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875. VAĮ 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nagrinėjant asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai. Ginčo teisiniam santykiui pirmiausiai yra aktualus Teisės gauti informaciją įstatymas, kuris užtikrina asmenų teisę gauti informaciją iš valstybės institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės institucijų ir įstaigų veiksmus, teikiant informaciją (Teisės gauti informaciją įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Minėtas įstatymas taikomas ir valstybės įmonėms (Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 10 dalis).

Pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, įstaigos privalo pareiškėjams (kuriais yra ir juridiniai asmenys) teikti informaciją įstaigoje tvarkomais dokumentais, pirmenybę teikiant informacijos teikimui internetu. Dokumentas – tai bet kokia įstaigos sukurta ar gauta teiktina informacija ar jos dalis, išreikšta rašytine, grafine, garsine ir (ar) vaizdine forma, o informacija – tai žinios, kuriomis disponuoja įstaiga (Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 4 straipsnį, įstaigos, teikdamos informaciją, turi vadovautis informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo, objektyvumo ir pagalbos principais.

Pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, įstaiga savo interneto svetainėje skelbia vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas informacijos teikimo ir panaudojimo sąlygas. Asmuo, norėdamas gauti iš įstaigos informaciją, pateikia prašymą, kuriame, be kita ko, nurodo, kokią informaciją ar dokumentą pageidauja gauti. Prašymo pateikimo formą įstaiga skelbia savo interneto svetainėje (Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). RC interneto svetainėje http://www.registrucentras.lt/ informacijos teikimo ir panaudojimo sąlygų neskelbia, taip pat neskelbia prašymo informacijai gauti formos. RC savo interneto svetainėje nurodo, kad jeigu asmeniui reikalinga pažyma, išrašas ar kitas dokumentas, jis gali užpildyti prašymo formą internetu. Interneto svetainėje nurodoma, kad RC darbų užsakymo internetu sistema padeda išvengti stovėjimo eilėse, kuris gali užtrukti ir ilgiau nei tikėtasi, todėl yra skirta asmenims, taupantiems savo brangų laiką (http://www.registrucentras.lt/epas/). Kita vertus, RC savo interneto svetainėje taip pat nurodo „Atsiprašome dėl nepatogumų, tačiau užsakymai nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašui parengti internetu nepriimami“.

Nustatyta, kad pareiškėjas (tuo metu – UAB „Eurostatybos“) 2015 m. liepos 10 d. laisvos formos prašymu kreipėsi į RC struktūrinį padalinį – RC Vilniaus filialą, prašydamas skubos tvarka raštu pateikti informaciją dėl NT objektų turto mokestinių verčių už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2015 m. (b. l. 8), o 2015 m. liepos 15 d. pareiškėjas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė elektroninį laišką, kuriame paprašė suformuoti ir operatyviai pateikti NT objektų išrašus su masinio vertinimo verte ir mokestinės vertės išrašus (toliau – ir išrašai) (b. l. 114). Šiek tiek vėliau tą pačią dieną pareiškėjas dar kartą išsiuntė minėtu adresu elektroninį laišką su tuo pačiu prašymu, tačiau prie elektroninio laiško taip pat pridėjo prašomų suformuoti išrašų pavyzdžius (b. l. 115–120).

Pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 14 straipsnį, informacija asmeniui turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos, išskyrus jeigu prašoma daug ar sudėtingos informacijos, įstaigos vadovas turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų ir apie tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pareiškėjui, taip pat nurodyti pratęsimo priežastis.

RC Vilniaus filialas pareiškėjui informaciją pateikė 4-tą darbo dieną po prašymo gavimo, t. y. 2015 m. liepos 16 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13)-19762 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – 2015 m. liepos 16 d. raštas) informavo pareiškėją, kad nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d. pastato mokestinė vertė buvo 492 354,00 Eur, o 2011 m. sausio 1 d. pastato mokestinė vertė buvo nustatyta – 514 655,00 Eur, kuri galioja iki 2016 m. sausio 1 d., jeigu nesikeičia Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro (toliau – registrai) duomenys. Minėtame rašte RC Vilniaus filialas pareiškėjui nenurodė, ar registrų duomenys šiuo laikotarpiu (iki rašto rengimo datos) nesikeitė t. y., ar nuo 2011 m. sausio 1 d. nesikeitė pastato mokestinė vertė. Kita vertus, RC Vilniaus filialas kartu su 2015 m. liepos 16 d. raštu pateikė pareiškėjui 2015 m. liepos 15 d. 14.04 val. suformuotus NT objektų mokestinės vertės išrašus (b. l. 12–13). Iš pastato mokestinės vertės išrašo buvo matyti, kad išrašo suformavimo dienai (t. y. 2015 m. liepos 15 d.) pastato mokestinė vertė buvo išlikusi tokia pati, kokia ir buvo nustatyta 2011 m. sausio 1 d., t. y. 514 655,00 Eur (b. l. 12). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad RC Vilniaus filialas skubos tvarka raštu (t. y. pareiškėjo pageidauta forma ir būdu) suteikė pareiškėjui jo 2015 m. liepos 10 d. prašyme prašytą informaciją apie pastato mokestines vertes už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2015 m.

2015 m. liepos 16 d. rašte RC Vilniaus filialas pareiškėjui nurodė, kad sklypo mokestinė vertė 2013 m. sausio 1 d. buvo nustatyta 63 716,00 Eur ir ji galioja iki 2018 m. sausio 1 d. (b. l. 9–10). Konstatuotina, kad RC Vilniaus filialas nepateikė pareiškėjui jo prašytos informacijos apie sklypo mokestinę vertę laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2013 m. Taigi, RC Vilniaus filialas minėtu raštu pareiškėjo prašymą dėl informacijos suteikimo patenkino iš dalies, nenurodydamas priežasčių, kodėl nepateikiama prašyta informacija apie sklypo mokestines vertes už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2013 m. Kaip minėta, įstatymas reikalauja, kad įstaigos pateiktų informaciją, vadovaudamosi išsamumo principu, kuris reiškia, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija (Teisės gauti informaciją įstatymo 4 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad RC Vilniaus filialo pareiškėjui 2015 m. liepos 16 d. raštu pateikta informacija neatitiko išsamumo reikalavimo, įtvirtinto Teisės gauti informaciją įstatyme.

Byloje nėra duomenų, kad RC ar RC Vilniaus filialas būtų kaip nors atsakė į pareiškėjo 2015 m. liepos 15 d. elektroninius laiškus. Pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnio 6 dalį, visi raštu, įskaitant elektroninę formą, įstaigai pateikti prašymai turi būti pasirašyti. Atsižvelgiant į tai, minėtos elektroninio pašto žinutės (nesant duomenų apie jų pasirašymą elektroniniu parašu) nelaikytinos prašymais Teisės gauti informaciją įstatymo prasme.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas RC Vilniaus filialo atsakymo gavimo dieną, t. y. 2015 m. liepos 16 d. kreipėsi į RC Vilniaus filialą su pakartotiniu prašymu (toliau – 2015 m. liepos 16 d. prašymas), kuriame nurodė, kad negavo nei 2015 m. liepos 10 d. prašyme prašytų NT objektų mokestinių verčių už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2015 m., nei vėliau el. laišku prašytų išrašų (b. l. 42). 2015 m. liepos 16 d. prašyme pareiškėjas nebereiškė prašymo dėl mokestinių verčių pateikimo, tačiau pateikė prašymą dėl išrašų už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2015 m. pateikimo (b. l. 43). Prie šio prašymo pareiškėjas pridėjo prašomų pateikti išrašų pavyzdžius. RC Vilniaus filialas atsakė į pareiškėjo 2015 m. liepos 16 d. prašymą 6-tą darbo dieną po prašymo gavimo, t. y. 2015 m. liepos 24 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-20416 „Dėl pateikto prašymo“ (toliau – 2015 m. liepos 24 d. raštas) RC Vilniaus filialas atsisakė išduoti pareiškėjui prašomus išrašus (b. l. 110).

Pagal Teisės gauti informaciją 16 straipsnio 3 dalį, jeigu įstaiga atsisako pateikti informaciją, pareiškėjui išsiunčiamas apie tai pranešimas, kuriame nurodoma atsisakymo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. 2015 m. liepos 24 d. rašte atsisakymo išduoti išrašus priežastys buvo nurodytos, t. y. buvo nurodyta, kad išrašus už 2015 m. RC Vilniaus filialas išdavė kartu su 2015 m. liepos 16 d. raštu, o prašomus išrašus už 2006–2014 metus RC Vilniaus filialas išduoti negali, nes neturi galimybės į nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti 2006–2014 metais galiojusių verčių ir, atitinkamai, neturi galimybės už šį laikotarpį parengti išrašus. 2015 m. liepos 24 d. rašte taip pat buvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai. Šia tvarka pareiškėjas nepasinaudojo, tačiau 2015 m. rugpjūčio 18 d. dar kartą kreipėsi į RC Vilniaus filialą su prašymu pateikti NT objektų išrašus už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2015 m. (b. l. 88). Atsakydamas į šį pareiškėjo prašymą, RC Vilniaus filialas 2015 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. VILIN(12.5.13)-23153 „Dėl pateikto pakartotinio prašymo“ (toliau – 2015 m. rugpjūčio 24 d. raštas) pareiškėjui nurodė, kad neturi nei teisinio pagrindo, nei techninių galimybių pateikti NT objektų išrašus už 2006–2014 metus (b. l. 125). Pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punktą, įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu tas pats asmuo pakartotinai prašo tos pačios informacijos. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo 2015 m. liepos 16 d. ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. prašymai buvo dėl tos pačios informacijos suteikimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad RC Vilniaus filialas turėjo teisę 2015 m. rugpjūčio 18 d. prašymo iš esmės nenagrinėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad RC Vilniaus filialo 2015 m. rugpjūčio 24 d. rašto pareiškėjas taip pat neskundė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas su prašymu pateikti NT objektų išrašus už 2006–2015 metus kreipėsi į RC (b. l. 143). RC 2015 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. (1.12.3)S-5518 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – 2015 m. lapkričio 23 d. raštas) pareiškėjui nurodė, kad jo 2015 m. lapkričio 16 d. prašymas ir kiti pareiškėjo prašymai tuo pačiu klausimu nebus nagrinėjami. Analogiško prašymo nenagrinėjimo galimybę viešojo administravimo subjektams numato ne tik minėtas Teisės gauti informaciją įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punktas, bet ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių 12 punktas, kuriuo rėmėsi RC 2015 m. lapkričio 23 d. rašte. Minėtas punktas numato, kad prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo institucijoje praneša asmeniui, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką. RC pranešė apie prašymo nenagrinėjimą nepraleidusi 5 darbo dienų termino. Be to, RC nurodė pareiškėjui, kad šis atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka (b. l. 142), tačiau pareiškėjas minėto RC atsakymo ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais teismui neskundė. 2015 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti pateikti pareiškėjui prašomą RC Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esančią informaciją apie pareiškėją, t. y. pareiškėjo NT objektų išrašus už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2015 m.

Kaip minėta, NT objektų mokestinės vertės išrašai už 2015 m. pareiškėjui buvo pateikti su 2015 m. liepos 16 d. raštu (b. l. 75–76). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas toje dalyje (dėl RC įpareigojimo pateikti pareiškėjui NT objektų mokestinės vertės išrašus už 2015 m.) atmetamas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos nekilojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 2 straipsnis numato, kad nekilnojamojo turto registras yra steigiamas, be kita ko, teikti oficialiai informacijai apie šiame registre sukauptus duomenis. Šio registro tvarkytojas yra RC (NTRĮ 5 straipsnio 1 dalis). Pagal NTRĮ 42 straipsnio 4 dalį, nekilnojamojo turto registro duomenys teikiami šio įstatymo ir nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka pagal asmenų prašymus. Nekilnojamojo daikto savininkui apie nekilnojamąjį daiktą taip pat teikiami nekilnojamojo turto registro archyviniai duomenys (NTRĮ 42 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaip minėta, pareiškėjas pageidauja gauti duomenis apie NT objektus raštu – išrašų, suformuotų atskirai už kiekvienus metus (nuo 2006 m.), forma.

NTRĮ numato, kad asmenims, pateikusiems prašymus, turi būti teikiami nekilnojamojo turto registro duomenys (taip pat ir archyviniai) apie jų nekilnojamuosius daiktus, tačiau NTRĮ nedetalizuoja kokia forma minėti duomenys turi būti pateikti. Detalią duomenų teikimo tvarką numato Nekilnojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (toliau – Nuostatai). Nuostatų 14 punktas numato, kad nekilnojamojo turto registre įrašomi ir saugomi bendrieji, specialieji, archyviniai ir kiti nekilnojamųjų daiktų duomenys. Pagal Nuostatų 130 punktą, išrašų formą ir struktūrą nustato centrinis registratorius (t. y. RC). Pagal Nuostatų 128.1 punktą, nekilnojamojo turto registro duomenys gali būti teikiami (perduodami), išduodant dviejų tipų išrašus, t. y. registro išrašą, apimantį aktualius nekilnojamojo turto registro duomenis (Nuostatų 128.1.1 punktas) ir registro duomenų bazės išrašą, apimantį visus nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje saugomus aktualius ir archyvinius registro duomenis arba jų dalį (Nuostatų 128.1.2 punktas). Šie duomenys gali būti pateikiami tiek raštu, tiek elektroninėmis ryšių priemonėmis (Nuostatų 129 punktas). Duomenys turi būti parengti ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo prašymo parengti duomenis pateikimo, jeigu Nuostatuose nenustatyta kitaip (Nuostatų 151 punktas). Pagal Nuostatų 11, 11.5 ir 11.13 punktus, nekilnojamojo turto registro duomenų teikimą duomenų gavėjams organizuoja ir šiuos duomenis jiems teikia centrinis registratorius (RC). Teritoriniai registratoriai duomenų gavėjams taip pat gali rengti ir teikti registro duomenis (Nuostatų 12 ir 12.6 punktai). Pagal NTRĮ 7 straipsnį, teritorinių registratorių (taip pat ir RC Vilniaus filialo) veiklą kontroliuoja RC.

Pateikti aktualius nekilnojamojo turto registro duomenis (nekilnojamojo turto registro išrašus) už praėjusį laikotarpį objektyviai nėra įmanoma, todėl už 2006–2014 metus pareiškėjui gali būti pateiktas tik nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, nurodytas Nuostatų 128.1.2 punkte. Šiame išraše gali atsispindėti tiek visi nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje saugomi archyviniai duomenys, tiek ir jų dalis.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo prašoma informacija, apima visus prašomo laikotarpio duomenis, kurie atsispindi Nekilnojamojo turto mokestinės vertės išraše bei Nekilnojamojo turto išraše su masinio vertinimo verte. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui turi būti pateikti nekilnojamojo turto registro duomenys, išduodant RC nustatytos formos registro duomenų bazės išrašą, apimantį nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje saugomus pareiškėjo NT objektų archyvinius (2006–2014 m.) duomenis, sudarančius Nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašo bei Nekilnojamojo turto išrašo su masinio vertinimo verte turinį bei NT objektų archyvinius (2015 m.) duomenis, sudarančius Nekilnojamojo turto išrašo su masinio vertinimo verte turinį. Pareiškėjo prašymas įpareigoti RC pateikti atskirus išrašus už kiekvienus metus atmetamas kaip nepagrįstas, nes nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašams tokio pobūdžio privalomas reikalavimas Nuostatuose nėra įtvirtintas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB Eurostatybų koncernas skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti VĮ Registrų centrą pateikti pareiškėjui nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, apimantį nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje saugomus pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) ir pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), archyvinius (2006–2014 m.) duomenis, sudarančius Nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašo bei Nekilnojamojo turto išrašo su masinio vertinimo verte turinį bei šio nekilnojamojo turto archyvinius (2015 m.) duomenis, sudarančius Nekilnojamojo turto išrašo su masinio vertinimo verte turinį. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.