- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- e2A-1290-614/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00484-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- G. Z.
- Kategorijos
- 2.5.2.1Netesybos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) G. Z. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui G. Z. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 180,16 Eur (622,06 Lt) skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis. Nurodė, jog su atsakovu 2013 m. sausio 28 d. sudarytos paskolos sutarties pagrindu suteikė atsakovui 434,43 Eur (1500 Lt) sumos kreditą 24 mėnesių terminui su 78,827 proc. dydžio vartojimo kredito metine palūkanų norma, o atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2015-03-28 ir sumokėdamas per 24 mėn. iš viso 874,89 Eur (3020,82 Lt) sumą. Paaiškino, jog atsakovas nesilaikė sutarties specialioje dalyje nustatyto kredito grąžinimo grafiko, todėl vartojimo kredito sutartis buvo 2014-02-13 vienašališkai nutraukta. Pažymėjo, jog paraiška kreditui gauti buvo pateikta internetu, atsakovui prisijungus prie savo asmeninio profilio internetinėje svetainėje ir pasirašius parašu, turinčiu el. parašo galią. Nurodė, jog atsakovas taip pat sudarydamas sutartį patvirtino perskaitęs www.vivus.lt paskelbtą standartinę informaciją apie vartojimo kreditą iki sutarties sudarymo momento, o atlikdamas sutartyje numatytus veiksmus aiškiai išreiškė sutikimą su sutarties sąlygomis laisva valia ir sutartyje numatytu 14 kalendorinių dienų nuo sutarties sudarymo dienos terminu sutarties neatsisakė. Pažymėjo, jog atsakovas tinkamai supažindintas su sutarties sąlygomis, be to, kredito gavimo sąlygos aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytos www.vivus.lt tinklapyje, skiltyje sutarties sąlygos. Ieškovo teigimu, atsakovas iki šios dienos pagal vartojimo kredito sutartį nėra atsiskaitęs jau 482 dienas, o jo mokėjimai ieškovui sudaro 676.38 Eur ( 2335.41 Lt): 2013-05-06 - 37.07 Eur (128.00 Lt) (vėluodamas mokėti įmoką 18 dienų), 2013-06-20 - 37.65 Eur (130.00 Lt) (vėluodamas 23 dienas), 2013-07-14 - 37.64 Eur (130.00 Lt) (vėluodamas 16 dienų), 2013-07-28 - 35.89 Eur (123.93 Lt), 2013-09-11 - 37.65 Eur (130.00 Lt) (vėluodamas 14 dienų), 2013-09-30-35.91 Eur (124.00 Lt) (vėluodamas 2 dienas), 2013-10-29 - 36.12 Eur ( 124.73 Lt) (vėluodamas 1 dieną), 2013- 12-17-36.62 Eur (126.44 Lt) (vėluodamas 19 dienų), 2014-02-12 - 40.54 Eur ( 140.00 Lt) (vėluodamas 46 dienas), 2014-05-15 - 341.26 Eur (1178.31 Lt) (vėluodamas 107 dienas, skola tuo metu buvo perduota išieškojimo įmonei - Kauno juristų centrui). Pažymėjo, jog pagal vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 3.5. punktą visi kredito gavėjo mokėjimai yra užskaitomi tokiu eiliškumu: (I) pradelstų mokėjimų išieškojimo išlaidos, (II) palūkanos, (III) kredito suma.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog norėjo tik prisiregistruoti ieškovo sistemoje tikslu pasižiūrėti teikiamų paskolų sąlygas, todėl pagal registracijos reikalavimus iš savo banko sąskaitos pervedė 0,01 Lt sumą. Paaiškino, jog apie ieškovo savavališkai pervestą 434,43 Eur sumą sužinojo apytiksliai po savaitės prisijungęs prie savo elektroninės bankininkystės, tačiau visą sumą, t. y. 434,43 Eur (1500,00 Lt) kartu su palūkanomis ieškovui mokėdamas perdiodines įmokas pervedė. Mano, jog ginčas su ieškovu kilo tik dėl skolos išieškojimo išlaidų, kurių atsakovas, ieškovui nepagrindus, nesutiko sumokėti. Pažymėjo, kad paskolos sutarties su ieškovu nepasirašė, todėl ieškovo reikalavimas dėl paskolos grąžinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, o ieškovo savavališkas pinigų sumos pervedimas laikytinas siurptizine sutarties sąlyga. Mano, jog ieškovo reikalavimas nėra pagrįstas tinkamais įrodymais, o ieškovo nurodoma paskolos sutartis, su kurios sąlygomis atsakovas nebuvo iš anksto supažindintas, neturi privalomosios vykdymo galios.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisdamas iš atsakovo ieškovo naudai 180,16 Eur negrąžinto kredito, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (180,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2015-03-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, konstatavo, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskolos sutartiniai santykiai, o atsakovas nesilaikė sutarties specialiojoje dalyje nustatyto kredito grąžinimo grafiko, tokiu būdu praleisdamas prievolės įvykdymo terminą. Byloje esančiais duomenimis nustatė, jog atsakovas anksčiau buvo gavęs kreditą iš ieškovo, ir sprendė, jog minėta aplinkybė patvirtina atsakovo patirtį sudarant ginčijamą sandorį bei galimų teisinių pasekmių už sutarties reikalavimų pažeidimą ir jos netinkamą vykdymą, žinojimą. Vertino, jog atsakovas turėjo būti pakankamai atidus ir rūpestingas, įsigilinti į elektroniniu paštu ieškovo atsiųstą sutartį ir joje aptariamas sąlygas (sankcijas) tuo atveju, jeigu nemokamas nustatytu grafiku kreditas ir palūkanos. Teismas sprendė, jog elektroniniu būdu sudaryta sutartis atitinka materialinės teisės normų reikalavimus, kadangi rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.871 straipsnio 2-3 dalys). Vertino, jog atsakovo pateikiamų duomenų (atsakovo asmens kodo ir banko sąskaitos, į kurią pervesta paskolos suma) pakanka sandoriui, naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius, sudaryti (CK 1.76 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, jog sutartis yra galiojanti, jos negaliojimo pagrindų, numatytų įstatyme, nenustatyta (CK 1.79 - 1.96 straipsniai). Atkreipė dėmesį į tai, jog nors atsakovas ir žinojo apie 14 dienų pinigų grąžinimo terminą, tačiau pasinaudojo ieškovo pervestais pinigais.
Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog perduodamas skolą Kauno juristų centrui ieškovas privalėjo apie reikalavimo perleidimo faktą pranešti atsakovui kaip nepagrįstus. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimas nebuvo atliktas, o pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog Kauno juristų centras vykdė ikiteismimį skolos iešieškojimą ieškovo naudai. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nereiškia reikalavimo atlyginti skolos išieškojimo išlaidas, sudarančias 94,63 Eur.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovas (apeliantas) G. Z. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Apeliantas nurodo, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino, kad tarp ieškovo ir atsakovu sudarytos vartojimo kredito sutarties sumą yra 874,89 Eur (3.020,82 Lt), nurodo, kad sutarties suma yra 424,43 Eur (1.500,00 Lt) su 78,827 proc. dydžio vartojimo kredito metine palūkanų norma 24 mėnesių terminui. Apeliantas mano, kad dėl to, jog sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, sutarties suma tampa mažesnė, nes palūkanos turi būti skaičiuojamos ne už visą sutarties laiką 24 mėnesius), bet tik iki sutarties nutraukimo dienos.
Be to apeliantas nurodo, jog teismas neteisingai nurodo, jog sutartis buvo sudaryta teisėtai ir tinkama forma, nes ieškovas į bylą nepateikė atsakovo paraiškos vartojimo kreditui gauti. Todėl galima preziumuoti, jog sutartis visai nebuvo sudaryta. Teismas nepagrįstai rėmėsi anksčiau atsakovo sudaryta kredito sutartimi, kadangi ankstesnė sutartis buvo sudaryta su kita įmone, kurios vartojimo paskolos sutarties sąlygos bei tvarka buvo skirtingos.
Atsiliepimas į apelianto apeliacinį skundą pagal CPK 318 straipsnio 1 dalį nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Šiuo atveju CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Civilinio kodekso (CK) 6.870 str. apibrėžia, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kitą.
Apeliantas neigia sutarties buvimą, tačiau rašytiniai bylos įrodymai patvirtina paskolos teisinius santykius tarp šalių buvus.
CK 6.871 str. 2 d. nustato, jog tuo atveju jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šalių sutartis tinkamai sudaryta rašytine forma. Minėto Kodekso straipsnio 3 dalis nustato, jog rašytinės formos reikalavimus atitinka kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
Pažymėtina, kad teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).
Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi įrodymų naštos paskirstymo taisykle, jog kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino.
Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Būtent šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad 1.500,00 Lt (434,43 Eur) vartojimo kredito paskola buvo suteikta apeliantui, t.y. 2013-01-28 pervesta į atsakovui priklausančią banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Teismas teisingai nurodė, jog ieškovas įrodė, kad paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kadangi pagal CK 1.73 str. 3 d. rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Šiuo atveju indentifikavimas ir teksto saugumas buvo užtikrinti, pinigų suma į apelianto sąskaitą buvo pervesta, o jo atlikti mokėjimai tinkamai užskaityti.
Pagal CK 6.872 str. 1 d., palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog palūkanos būtų buvusios apskaičiuotos netinkamai ar kad ieškovas būtų pažeidęs sutarties bendrųjų sąlygų 3.5. p. nuostatas ir netinkamai paskirstęs apelianto atliktus mokėjimus jam iš dalies vykdant prievolę.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Šalis negali vienašališkai atsisakyti vykdyti savo prievoles (CK 6.59 str.). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str.). Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.), tačiau tokių atvejų šios bylos kontekste nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šias apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo patenkino, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.