Utenos apylinkės teismo sprendimas

2021-11-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-4329-266/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-03
Bylos Nr.
e2YT-4329-266/2021
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00661-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Pareiškėjas
R. K.
Suinteresuotas asmuo
A. G.
Kategorijos
  • 3.2.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-4329-266/2021Proceso Nr. 2-14-3-00661-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.2.3.;3.4.5.2;3.2.3.8. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 3 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinį faktą, kad J. K. po savo sutuoktinės A. V. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti .

Pareiškėjas R. K. pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini), mirė jo ir suinteresuoto asmens A. G. tėvas J. K. iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties abu kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo. Paveldėjimo byla užvesta, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pradėjus rinkti dokumentus paaiškėjo, jog dalis turto yra įsigyta tėvų santuokoje ir nėra duomenų apie palikimo priėmimą po jų motinos A. V. K. mirties. Pareiškėjas nurodo, jog jų motina A. V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su savo vyru J. K.. Po motinos mirties liko turtas – santuokoje įsigyti pastatai , žemės sklypai. Po motinos mirties nei jie, vaikai, nei sutuoktinis per įstatymo nustatytą terminą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į notarų biurą nesikreipė. Po A. V. K. mirties jos sutuoktinis J. K. toliau liko gyvento jų santuokos metu įsigytuose namuose, juos prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, naudojosi visais buities daiktais, bei sutuoktinei priklausančiais asmeniniais daiktais ir tokiu būdu J. K. palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, rūpintis kaip savo turtu , tačiau praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis galėtų tęsti palikimo priėmimo veiksmus po tėvo J. K. mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog teismui įsitikinus, kad neprieštarauja R. K. pareiškimui. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, į tai, kad suinteresuotas asmuo pareiškimo neginčija ir neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, bei į tai, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka , pareiškėjo prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad J. K. ir A. V. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė sūnaus pareiškėjo R. K. ir dukters- suinteresuoto asmens A. G.. (duomenys neskelbtini) mirė A. V. K. J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Anykščių rajono 2-ojo notarų biuro pateiktos informacijos matyti, jog po A. V. K. mirties įpėdiniai nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo ir paveldėjimo byla po A. V. K. mirties neužvesta. Kaip matyti iš rašytinių dokumentų A. V. K. ir J. K. gyveno kartu jiems santuokos metu įgytame gyvenamajame name , esančiame (duomenys neskelbtini). Po A. V. K. mirties , toliau gyvenamajame name liko gyventi jos sutuoktinis J. K. , kuris rūpinosi gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, mokėjo mokesčius , prižiūrėjo ir tvarkė namų valdos žemės sklypą, naudojosi likusiais namų apyvokos daiktais, priėmė žmonos asmeninius daiktus ir jais naudojosi ir tokiu būdu palikimą po sutuoktinės A. V. K. mirties priėmė faktiniu valdymu. Po J. K. mirties (duomenys neskelbtini), į Anykščių rajono savivaldybės 2 – ąjį notarų biurą kreipėsi ir palikimą priėmė pareiškėjas R. K. ir suinteresuotas asmuo A. G., tačiau dėl to, jog po motinos mirties niekas iš įpėdinių nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, negali tęsti palikimo priėmimo veiksmų po tėvo mirties , todėl pareiškėjas R. K. su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi į teismą ir prašo pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus į mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia perimti palikimą, t. y. tapti palikėjo savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to per įstatymo nustatytą terminą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotą praktiką, aiškinant nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. K. po sutuoktinės A. V. K. mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą , faktiškai atliko priėmimo palikimo veiksmus, t. y. jis toliau liko gyventi jų bendrai įgytame gyvenamajame name , juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, rūpinosi ir prižiūrėjo namų valdos žemės sklypą, naudojosi likusiais namų apyvokos daiktais ir tokiu būdu perėmė sutuoktinės turtą ir pradėjo jį valdyti, perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save to turto savininku.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtina byloje esantys įrodymai, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 8 dalimi, CPK 259-260 straipsniais, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės A. V. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Zita Gavėnienė