Kauno apylinkės teismo įsakymas

2022-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1412-1165/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-04-19
Bylos Nr.
e1-1412-1165/2022
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00086-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vita Padriezaitė
Kaltinamasis
T. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1412-1165/2022Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00086-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.29.1.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Romano Mackevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, našlė, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. T., eidama AB „Lietuvos paštas“ laiškininkės pareigas ir turėdama vadovautis tinklo padalinio direktoriaus 2017 m. gruodžio 6 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu Mobiliojo laiškininko darbo tvarkoje nurodytu 13 procesu, t. y. atvykdama nurodytu adresu ir įteikdama gavėjui siuntą, turi jį identifikuoti nustatydama jo tapatybę bei ją nustačius, siuntą pasirašytinai įteikti gavėjui, ji tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, ant AB „Lietuvos paštas“ siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimo pranešimo, registruoto G. A., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), suklastojo jos parašą ir tokiu būdu patvirtino, kad G. A. 2021 m. lapkričio 17 d., 07:50:14 val. buvo įteikta registruota siunta, tokiu būdu suklastodama tikrą dokumentą.

Šiais savo veiksmais T. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji T. T., apklausta kaip įtariamoji ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad dirba laiškininke AB „Lietuvos paštas“, esančiame (duomenys neskelbtini). Per savo ilgametę darbo patirtį jau pažįsta G. A., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Su G. A. buvo susitarusi, kad atnešus jai registruotą arba paprastą siuntą ar laišką, tuo metu, kai jos nėra namuose, siuntas palikti pašto dėžutėje. Esant tokiam susitarimui, su G. A. iki tol nebuvo kilę jokių nesusipratimų. 2021 m. lapkričio 17 d. atnešus registruotą siuntą G. A., pastarosios nebuvo namuose, todėl voką ji įmetė į pašto dėžutę, o tuomet savo planšetiniame kompiuteryje, kuris išduotas darbo tikslais, atžymėjo, kad G. A. įteikta registruota siunta. Taip pat, planšetiniame kompiuteryje ant siuntos įteikimo pranešimo pasirašė G. A. vardu. Tuo metu buvo rytas ir laikas gali būti tas, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą. Pagal pašto taisykles, taip daryti negalima, bet šį kartą padarė išimtį. To namo gyventojus ji pažįsta, tačiau jeigu atsiranda naujų gyventojų, tuomet jiems atnešus registruotą siuntą, pirmiausiai identifikuoja juos pagal pateiktą asmens dokumentą ir tik tuomet įteikia siuntą, apie tai pažymint planšetiniame kompiuteryje. Jeigu namuose asmenys nėra randami, tuomet jiems pašto dėžutėse paliekami pranešimai apie siuntos saugojimą pašte ir atvykimą jos atsiimti į paštą. Dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi, norėjo tik padaryti gerą darbą G. A. tam, kad ji grįžusi po darbo rastų siuntą ir jai nereikėtų papildomai vykti į paštą jos atsiimti. Nuo šiol vadovaujasi nustatyta tvarka ir siuntas įteikinėja asmenims, kurie pasirašo patys arba pašto dėžutėse palieka pranešimą apie siuntos atsiėmimą pašte, jeigu jų neranda namuose (2 t., b. l. 54–57).

Be pačios kaltinamosios parodymų, jos kaltė grindžiama baudžiamojoje byloje apklaustų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, taip pat surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji G. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad teismo sprendimu jos sūnui M. S. yra atitekusi 1/2 buto dalis, adresu: (duomenys neskelbtini). Sūnus 2021 rugsėjo mėn. pradėjo kalbėti apie šio buto pardavimą ir sakyti, kad gautus pinigus reikės pasidalyti per pusę. Tačiau G. A. parduoti buto nesutiko. 2021 m. gruodžio 29 d. jai paskambino antstolė R. S. ir pasakė, kad stovi prie buto durų su nauju savininku ir nori patekti į vidų. Taip pat pasakė, kad buto dalis, priklausanti M. S., yra parduota. Sužinojusi, kad buto dalis yra parduota jai nežinant, kreipėsi į advokatą, iš kurio sužinojo, kad jai 2021 m. lapkričio 16 d. buvo išsiųstas registruotas notares laiškas Nr. (duomenys neskelbtini) su pasiūlymu nupirkti sūnaus M. S. parduodamą buto dalį. 2021 m. lapkričio 17 d. šis registruotas laiškas jai buvo įteiktas Kauno (duomenys neskelbtini) pašte, adresu: (duomenys neskelbtini). Tačiau ji jokio registruoto laiško ar pranešimo atvykti į paštą atsiimti laiško negavo, jai niekas jo asmeniškai neįteikė. Dėl to mano, kad pašte galėjo būti suklastotas jos parašas ir tokiu būdu buvo neteisėtai parduota sūnui priklausanti buto dalis. Nurodė, kad ji nepažįsta jokios paštininkės T. T. bei jokių sandorių raštu ar žodžiu nėra sudariusi nei su ja, nei su kitomis paštininkėmis. Nežino, kokia paštininkė yra priskirta jų namui ir jokių jos duomenų tikrai nežino. Niekada neprašė palikti jokių registruotų laiškų pašto dėžutėse ir niekada neprašė pasirašinėti padirbant jos parašą tam, kad registruotas laiškas būtų paliktas pašto dėžutėje ir nereikėtų vykti jo pasiimti į paštą. Jeigu būtų gavusi nurodyta tvarka iš notarės pranešimą apie buto pardavimą, būtų bandžiusi išsipirkti dalį iš savo sūnaus. Šiuo atveju neturėjo tokios galimybės, dėl tos priežasties jaučiasi nukentėjusi, nes buto dalis buvo parduota nepažįstamam žmogui ir jai nežinant (1 t., b. l. 61–63, 166–170, 188–191).

Liudytojas M. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyveno adresu: (duomenys neskelbtini), kol jo tėvai išsiskyrė. Minėtu adresu gyveno su motina G. A. ir sesuo N. S. Šiuo metu gyvena ir močiutė J. A. Butas yra keturių kambarių. 2020 m. rugpjūčio mėnesį su mama įvyko didelis konfliktas, nes jis pasakė, kad slapta bendravo su tėvu. Nuo to laiko jis minėtame bute negyveno, tačiau jam tėvas yra palikęs ½ buto. 2021 m. motinai pasiūlė parduoti butą, kadangi butas priklauso abiem ir taikiai pasidalyti, kas priklauso. Į jo pasiūlymą motina nesureagavo, ji nenorėjo parduoti buto. Nenorėjo ir pirkti jo buto dalies. Jie susipyko ir pokalbis šia tema buvo paskutinis. Po to, jis nusprendė, kad parduos savo dalį, nes pats ten negyvens, o su motina gražiuoju susitarti neįmanoma. Kreipėsi į nekilnojamojo turto brokerį, kuris surado pirkėją D. R. 2021 m. spalio 25 d. ryte aprodė butą pirkėjui. Apie 2021 m. lapkričio 11 d. motinai paskambino jo draugės tėvas A. S. ir informavo, kad jis turi pirkėją, kad ruošiasi eiti pas notarą, kad motina lauktų pranešimo iš notaro, tačiau pastarosios atsakymas buvo, kad ji nesutinka. 2021 m. lapkričio 15 d. jis kartu su pirkėju kreipėsi į notarą dėl buto pardavimo. Notaras motinai registruotu paštu išsiuntė pasiūlymą pirkti pusę buto. Buvo nurodyta, kad per vieną mėnesį ji turi pateikti savo atsakymą. Iki 2021 m. gruodžio 15 d. atsakymas iš motinos raštu nebuvo gautas. Ji nesusisiekė ir telefonu. Apie 2021 m. lapkričio 19 d. sužinojo, kad galimai 2021 m. lapkričio 17 d. jo motinai buvo įteiktas registruotas laiškas su pasiūlymu dėl pirkimo, tačiau ji nieko nepateikė ir nesikreipė, todėl notarė nurodė, kad galima atvykti pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Jam priklausančią buto dalį 2021 m. gruodžio 16 d. pardavė už 25 000 eurų. 2021 m. gruodžio 29 d. su naujuoju savininku ir antstole vyko pristatyti naujojo savininko, tačiau buto durų niekas neatidarė. Antstolė paskambino motinai, kuri nurodė, kad nėra gavusi jokio laiško iš notaro su pasiūlymu dėl ketinimo parduoti jo buto dalį (2 t., b. l. 17–21).

Liudytojas D. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. spalio mėn. pabaigoje pažįstamas pasiūlė jam pirkti 1/2 buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), dalį. Jam tiko buto kaina, todėl ir nusprendė jį pirkti. Su buto dalies savininku M. S. susitiko pas notarę. Taip pat pas ją buvo išsiųstas pasiūlymas G. A., kuri buvo buto bendrasavininkė. Notarė išsiuntė registruotą laišką, kuris buvo įteiktas pasirašytinai G. A., dėl ko 2021 m. gruodžio 16 d. buvo pasirašyta tiek preliminari sutartis, tiek buto pirkimo-pardavimo sutartis ir jis tapo naujuoju savininku. Po to, kai buvo pasirašyta sutartis, 2021 m. gruodžio 29 d. jis su M. S. ir antstole nuvyko į butą, tačiau į jį nebuvo įleisti. 2022 m. sausio mėn. susitiko su G. A., iš kurios suprato, kad ji žino apie jai siųstą laišką su pasiūlymu iš notarės, kadangi ji pradėjo pasakoti, kad ji tuo metu buvo darbe, kai laiškas jai turėjo būti įteiktas ir kad parašas yra ne jos. Apie tai, kas galėjo pasirašyti ant registruoto laiško, jis nežino. Jis ketino perparduoti nupirktą buto dalį, tačiau G. A. kreipėsi į teismą, kuriame buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kad negalėtų parduoti buto (2 t., b. l. 39–42).

G. A. skundas ir pareiškimas, kuriuose ji nurodė, kad 2021 m. gruodžio 16 d. sūnus M. S., jai nežinant, pardavė 1/2 bendrosios nuosavybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Ji nėra gavusi joki laiško ir nėra informuota apie sandorį. Paštininkė suklastojo jos parašą dėl laiško įteikimo, todėl ji prarado pirmumo teisę įgyti butą (1 t., b. l. 11–12, 46–52).

Iš 2021 m. lapkričio 15 d. pranešimo notarui ir išsiuntimo pašto kvito kopijos matyti, kad M. S. prašė notaro persiųsti G. A. informaciją apie buto dalies pardavimą, kuris buvo išsiųstas 2021 m. lapkričio 16 d., registruotos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 53).

2022 m. sausio 14 d. Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarės I. J. rašto kopija su priedais patvirtina, kad advokato V. B. kontoros padėjėjai A. P. buvo pranešta, jog minėta informacija apie buto dalies pardavimą G. A. buvo įteikta asmeniškai 2021 m. lapkričio 17 d. ir iki 2021 m. gruodžio 15 d. ji nepareiškė noro ar atsisakymo pirkti nekilnojamąjį turtą (1 t., b. l. 54–55).

AB „Lietuvos paštas“ dokumentų sekimo duomenys, iš kurių matyti, kad pagal pašto duomenis siunta gavėjui buvo įteikta 2021 m. lapkričio 17 d., Kauno (duomenys neskelbtini) pašte, adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 56–60).

2022 m. vasario 1 d. paaiškinimo kopijoje matyti, kad T. T. nurodė, jog siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) ji įdėjo į pašto dėžutę, norėdama padaryti gerą darbą ir to paprašius siuntos gavėjai (1 t., b. l. 69).

2022 m. kovo 1 d. AB „Lietuvos paštas“ rašte nurodyta, kad siunta Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 17 d. pristatyta siuntos gavėjo adresu: (duomenys neskelbtini) ir įteikta gavėjui pasirašytinai. Laišką įteikė laiškininkė T. T. (1 t., b. l. 73).

Siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimo pranešimo kopija, kurioje yra gavėjo G. A. parašas, patvirtinantis, kad jai 2021 m. lapkričio 17 d., 07:50:14 val. buvo įteikta minėta siunta. Siuntą įteikė darbuotoja T. T. (1 t., b. l. 74).

BK 300 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Vadovaujantis teismų praktika, dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, anspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji T. T. savo kaltę pripažino visiškai, nurodydama, jog neradusi nukentėjusiosios G. A. namuose, ji savo planšetiniame kompiuteryje prie siuntos įteikimo pranešimo atžymos pasirašė nuketėjusiosios vardu, o voką įmetė į pašto dėžutę. Nukentėjusioji nurodė, kad ji negavo registruoto laiško, o apie jį sužinojo atsitiktinai, kai kreipėsi į advokatą dėl jai nežinant parduotos buto, kurio bendraturtė ji yra, dalies. Kaltinamosios kaltę įrodo ir liudytų M. S. bei D. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie yra nuoseklūs bei neprieštarauja vieni kitiems, taip pat ir byloje esantis notarės pranešimas apie buto pardavimą, preliminarios sutarties kopijos, AB „Lietuvos paštas“ raštai apie siuntos įteikimą gavėjui.

Taigi, išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog kaltinamoji ant registruotos siuntos G. A. įteikimo pranešimo suklastojo jos parašą ir tokiu būdu patvirtino juridinį faktą, kad nukentėjusiajai 2021 m. lapkričio 17 d., 07:50:14 val. buvo įteikta registruota siunta. Šie T. T. veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl T. T. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę T. T., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, civilinio ieškinio byloje nėra. Iš byloje esančio 2022 m. kovo 30 d. pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamoji su kreipimusi ir jai siūloma bausme (laisvės apribojimu) sutiko. Kaltinamajai taip pat buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės (2 t., b. l. 85–87). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokuroras pagrįstai kaltinamajai pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamoji T. T., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji kalta padarius šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamosios T. T. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad ji yra vyresnio amžiaus, našlė, psichiatrijos klinikos stacionare ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruota (2 t., b. l. 74, 76), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 70) bei teisiama pirmą kartą. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu T. T. prašoma už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirti laisvės apribojimą, tačiau, kaip jau minėta, tokia bausmės rūšis šio straipsnio 1 dalies sankcijoje nėra numatyta, todėl šiuo atveju negali būti skiriama. Teismas kaltinamajai bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 bei 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Bylos duomenimis, kaltinamoji T. T. anksčiau neteista, turi vidurinį išsilavinimą, yra dirbanti, taigi pajamas gaunantis asmuo, todėl daroma išvada, jog kaltinamajai už padarytą nusikaltimą gali būti skiriama sankcijoje numatyta baudos bausmė bei, atsižvelgiant į bylos medžiagą, kaltinamajai baudos dydis nustatomas artimas minimaliam baudžiamajame įstatyme nurodytam jos dydžiui (BK 47 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji visiškai pripažino padariusi nusikalstamą veiką, o baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. T. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikyta nebuvo.

2022 m. kovo 28 d. T. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 51 MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. T. sumažintą bausmę – 34 MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

T. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Bauda turi būti sumokėta per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Išaiškinti, kad T. T., nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs ją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vita Padriezaitė