Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), išsilavinimas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. 2022 m. rugpjūčio 15 d. apie 10.40 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje, konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę A. M.: suėmęs už jos plaukų, juos traukė bei kambaryje, suėmęs už plaukų, ją paklupdė ir toliau traukė plaukus; po to, suėmęs rankomis jai už liemens, nešė laiptais ją į rūsį, tyčia sukiodamas į visas puses, dėl ko nukentėjusiajai buvo sumušta dešinė ranka, kakta; po to rūsyje laikydamas už plaukų, juos traukė ir paklupdė nukentėjusiąją, taip smurtaudamas nukentėjusiajai A. M. sukėlė fizinį skausmą ir dėl kraujosruvų kaktos ir dešinio dilbio srityse bei nubrozdinimų dešinės alkūnės srityje nežymiai sutrikdė sveikatą.

Be to, M. M. 2022 m. rugpjūčio 23 d. apie 00.00 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje, konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę A. M.: suėmęs jai už skruostų, juos suspaudė; suėmęs už plaukų, juos traukė; po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, šio namo kieme suėmęs už rankos nukentėjusiąją, tyčia sodino ant laiptų, dėl ko ji susimušė abi kojas ties čiurnomis, tuomet dar kartą suėmė už skruostų ir juos suspaudė; po to suėmė už plaukų ir juos traukė, taip smurtaudamas nukentėjusiajai A. M. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos smakre, odos nubrozdinimų žanduose ir abejose kojose nežymiai sutrikdė sveikatą.

Apklaustas kaltinamuoju, M. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji A. – jo sutuoktinė, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Iki santuokos įregistravimo gyveno kartu. Turi (duomenys neskelbtini) metų vaiką.

Nurodė, kad, sustiprėjus įtarimams, kad žmona jam yra neištikima ir vaikas yra ne jo, jis pasidarė DNR tyrimą. Tyrimas parodė, kad ne jis yra vaiko tėvas. Kai gegužės mėnesį žmonai parodė DNR tyrimo atsakymą, ji iškvietė policiją. Jį tada policija išsivežė, tačiau sekančią dieną nutraukė tyrimą, panaikino visas kardomąsias priemones. Jis tuo metu gyveno pas savo tėvus vasaros sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime. Po šio įvykio jis su žmona susitarė, kad grįš namo, kai žmona išsikraustys iš namo, nes nutarė gyventi atskirai, kol ji susiras kitą gyvenamąją vietą. Su žmona ir vaiku gyveno santuokoje įgytame name adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl 2022 m. rugpjūčio 15 d. kaltinimų paaiškino, kad dvi dienas iki to su žmona susitarė, kad ji paliks vaiką ir kaltinamasis su vaiku važiuos į sodybą pas tėvus pabūti. Atvažiavęs nerado nei žmonos, nei vaiko, į skambučius žmona neatsiliepė. Sekančią dieną namuose vėl jų nerado, todėl liko pernakvoti. Rugpjūčio 15 d. ryte, apie 10-11 val. žmona grįžo su broliu ir vaiku. Vaikas nuėjo į miegamąjį, brolis liko koridoriuje. Kai žmona grįžo, kitame kambaryje jis pamatė didelę gėlių puokštę, žmonos paklausė, ar ji susirado naują vyrą, ar kas jai dovanoja tas gėles, tačiau tų gėlių nelietė. Kadangi kaltinamasis su žmona buvo susitarę kol kas į bendrus namus nieko nesivedžioti, žmonos brolio paklausė, ką jis čia veikiantis, nes čia ne jo namai. Žmonai papriekaištavo, žmona pasakė, kad brolis išeis. Žmonos brolis išėjo, kaltinamasis nuėjo, įjungė vaikui kompiuterį ir, išėjęs į lauką parūkyti, pamatė, kad brolis vis dar kieme, jie susiginčijo, kaltinamasis jam pasakė, kad jis čia nevažinėtų. Žmonos brolis atsakė, kad iškvietė policiją. Kieme stovėjo kaltinamojo automobilis, tačiau žmonos brolis atsistojo prie automobilio ir neleido jo imti. Tuomet kaltinamasis iš tų namų išėjo ir po kokio pusvalandžio pravažiuodamas paspirtuku pamatė žmonos brolio automobilį prie policijos pastato. Tą dieną su žmona į namo rūsį nebuvo nuėję.

Maždaug po 1-2 valandų paspirtuku pravažiavo pro savo namus ir tai yra net nufotografavęs, matė, kaip žmonos brolis keičia durų spyną, o žmona parašė pareiškimą policijai, kad spyną išlaužė kaltinamasis, tačiau tas tyrimas buvo nutrauktas.

Nurodė, kad įvyko metu su žmona jokio fizinio kontakto neturėjo, nežino, iš kur atsirado tie sužalojimai ant jos kūno. Ant žmonos kūno jokių sužalojimų nematė.

Dėl rugpjūčio 23 d. įvykio nurodė, kad tada žmona A. atsiuntė įrašą, kaip jie prieš 2 metus per savo vestuves šoka valsą ir paklausė, ar jis pamena, kokia tai diena. Jis nufotografavo vaiko ir vestuvių nuotraukas, kurios pas jį dar yra, žmonai nusiuntė ir pasakė, kad nuotrauka vis dar yra, kad jis jos nenuėmęs. Vėliau jie kalbėjosi, žmona pakvietė atvažiuoti pakalbėti. Jam buvo įpareigojimas nebendrauti su žmona, jis tą jai pasakė, tačiau žmona pasakė, kad nieko tokio, jie tik pakalbės ir išsiaiškins. Jis nusprendė nuvykti. Jis buvo išgėręs vieną skardinę alaus. Atvykęs apie 24 val. įėjo į namą per rūsį. Namuose rado žmoną miegamajame su vaiku, vaikas miegojo, todėl jis pakvietė žmoną į balkoną pakalbėti. Žmona pasiūlė eiti į lauką. Lauke abu atsisėdo, pasikalbėjo. Žmona pasakė, kad vaikas vienas namuose, todėl kaltinamasis nuėjo patikrinti vaiko. Pamatęs, kad vaikas miega, grįžo atgal į lauką ir pamatė, kad žmona stovi gatvėje. Kadangi jau buvo vėlus vakaras, kaltinamasis ėjo link jos, ji pakeltu tonu, gal kad kaimynai girdėtų, pareiškė, kad jis negali prie jos artintis, ji bijo. Kaltinamasis klausė, ko ši bijo, juk jis nieko blogo nedarąs, tačiau žmona įbėgo pas kaimynę į kiemą, beldė į duris, prašė gelbėti. Kaltinamasis tuomet nuėjo į degalinę. Žmona jam paskambino ir pasakė bėgti, nes ji iškvietė policiją. Nesuprato, kodėl ji liepė bėgti. Tuomet jis išsikvietė taksi ir išvažiavo namo. Būnant namuose, jam paskambino tėvai ir pranešė, kad pas juos tik ką buvo policija ir išieškojo jo.

2022 m. rugpjūčio 15 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad A. M. pranešė, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d. apie 10.40 val. namuose (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis M. M. prieš ją smurtavo. Prašo jo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą (tomas (toliau – t.) 1, bylos lapas (toliau – b. l.) 16).

Specialisto išvadoje Nr. G439/2022(09), nurodyta, kad A. M. konstatuotos kraujosruvos kaktos ir dešinio dilbio srityse bei nubrozdinimai dešinės alkūnės srityje. A. M. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais, bukais ar bukabriauniais daiktais. A. M. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek pačiai nukentėjusiajai griūnant bei kontaktuojant su kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais daiktai, tiek tiesioginio poveikio metu; sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. rugpjūčio 15 d. nurodytomis aplinkybėmis. A. M. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti trimis poveikiais. A. M. konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusios sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui. A. M. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 64).

Kaltinamasis M. M. neprisipažino 2022 m. rugpjūčio 15 d. ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. smurtavęs prieš savo sutuoktinę nukentėjusiąją A. M. Jis nurodė, kad su A. buvo susitarę, kad jis su sūnumi praleis savaitgalį pas savo tėvus. A. daug kartų skambino, ši neatsiliepė. Namuose (duomenys neskelbtini) nei sūnaus, nei A. nerado, nusprendė namuose pernakvoti. Jis tuo metu buvo nusprendęs gyventi atskirai nuo A., nes buvo gavęs DNR testo rezultatus, kur buvo nepatvirtinta vaiko tėvystė. Kitą dieną ryte grįžo A. su vaiku ir savo broliu A. M., tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios brolio įvyko žodinis konfliktas, A. paprašė brolio išeiti. Kaltinamasis nurodė, kad išėjus broliui, jis A. sukonfliktavo, tačiau jos atžvilgiu nesmurtavo – jai plaukų nepešė, į rūsį nenešė, ant kelių neklupdė. Pamatęs, kad kieme dar vis yra A. brolis, iš namų išėjo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis M. M. kaltės dėl šio nusikalstamos veikos epizodo nepripažino, jo kaltę įrodo kiti teisme ištirti bylos įrodymai.

Nukentėjusiosios A. M. parodymais, nustatyta, kad kaltinamasis jai parodė DNR tyrimo rezultatus ir nurodė, kad jų bendro sūnaus tėvystė nepatvirtinta. Tuomet jis išsikraustė iš namų, o ji gyveno (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name.

Dėl 2022 m. rugpjūčio 15 d. epizodo nurodė, kad vakare ji su sūnumi važiavo į namus, tačiau pamačiusi, kad sutuoktinis namuose, nusprendė pernakvoti pas savo brolį A. M. ir sekančią dieną grįžti į namus, nes bijojo sutuoktinio. Kitą dieną, su vaiku ir broliu sugrįžus į namus, tarp jos brolio ir sutuoktinio prasidėjo barnis, todėl ji brolio paprašė, kad jis išeitų. Kadangi ji bijojo savo sutuoktinio, prieš įeidama į namus, paskambino seseriai, fiksavo skambutį ir paprašė, kad jeigu sesuo išgirstų konfliktą, kviestų policijos pareigūnus. Įjungtą telefoną laikė kelnių kišenėje. Kai brolis išėjo, sutuoktinis jai sugriebė už plaukų, juos traukė, jai skaudėjo, jis ją klupdė kambaryje, nuvertė vazą ir išmėtė gėles. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys patvirtina nukentėjusiosios nurodytas konflikto eigos aplinkybes – kambaryje matyti išmėtyta vaza ir gėlės. Nukentėjusioji nurodė, kad vėliau sutuoktinis, suėmęs ją per liemenį, nešė namuose esančiais laiptais į rūsį, ji bandė sugriebti už sienos ir durų staktos, todėl nešimo metu jai buvo sužalota dešinė ranka ir kakta. Nunešęs į rūsį, sutuoktinis ją paklupdė, stipriai traukė plaukus, jai skaudėjo. Kai sutuoktinis nuėjo į viršų paimti jos telefono, ji pro rūsio duris iš namų pabėgo.

Svarbu paminėti tai, kad įvykio dieną, t. y. 2022 m. rugpjūčio 15 d. skyrybų procesas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo nevyko. Tuo paneigtas kaltinamojo teiginys, kad nukentėjusioji nori jį apkalbėti, kaltindama smurtu, nes atsieit santykiai su nukentėjusiąja buvo konfliktiški dėl skyrybų proceso. Taigi nukentėjusiosios parodymai negali būti laikomi šališkais ir neteisingais.

Smurto faktą įrodo ir nukentėjusiosios pareiškime apie nusikalstamą veiką išdėstytos aplinkybės. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiąja, jos parodymais, nes ji nuosekliai, nuo pat tyrimo pradžios, nurodė, kad visų jos atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų esmines aplinkybes.

Specialisto išvadoje patvirtinamas smurto faktas – nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti kontaktuojant su kietais, bukais ar bukabriauniais daiktais, tiesioginio poveikio metu, o tai patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad jai kakta ir ranka buvo sužalotos per prievartą ją nešant į rūsį stačiais, siaurais laiptais, dėl ko ji atsitrenkė į duris bei sieną. Kad laiptai yra siauri ir statūs, patvirtino pats kaltinamasis.

Taigi aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis M. M. 2022 m. rugpjūčio 15 d. smurtavo nukentėjusiosios A. M. atžvilgiu, kaltinamojo veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir ją sužalojo, tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis smurtavo artimoje aplinkoje savo sutuoktinės atžvilgiu. Įrodyta, kad M. M. 2022 m. rugpjūčio 15 d. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Nors kaltinamasis M. M. savo kaltės nepripažįsta, jo kaltė yra įrodyta.

Nukentėjusioji A. M. patvirtino, kad įvykio dieną kaltinamasis su ja bandė susisiekti, bet ji ignoravo jo skambučius ir žinutes. Apie 12 val. nakties, į kambarį įėjo kaltinamasis, jis jos atžvilgiu buvo nusiteikęs agresyviai, stipriai suėmė jai už veido, tempė plaukus. Vėliau jie išėjo į namo kiemą, kur kaltinamasis reikalavo pasikalbėti apie skyrybas ir, suėmęs ją už rankos, tyčia ją pasodino ant betoninių laiptų, taip ji susižalojo kojas. Kaltinamasis stipriai suėmė jai už veido ir suspaudė, dėl ko ant veido atsirado mėlynės, traukė jos plaukus. Ji bėgo į kaimynės namus ieškoti pagalbos. Ji bandė per nešiojamąjį laikrodį paskambinti seseriai, ši neatsiliepė, tuomet paskambino pažįstamai J. J., prašė, kad ši atvyktų pas ją į namus, nes ji matė, kaip kaltinamasis įėjo į namą, ji, bijodama sutuoktinio, negalėjo pareiti namo. J. J. atvažiavo, iš karto atvyko ir policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė jos draugės. Ji po įvykio kreipėsi į medikus, buvo nustatyti sužalojimai veide ir kojose. Po įvykio rado savo išrautus plaukus, nes kaltinamasis jai buvo paėmęs už plaukų ir stipriai juos traukė.

Tokius nukentėjusiosios A. M. parodymus patvirtina ir į įvykio vietą atvykusi liudytoja J. J., kuri sulaukė A. skambučio, kad jos sutuoktinis smurtauja jos atžvilgiu, ji bijo grįžti namo. Atvykusi pas A. matė, kad A. yra susijaudinusi, verkė, buvo apsirengusi tik chalatu, tik su kojinėmis, ji matė sužalojimus A. veide ir matė išrautus plaukus.

Išsigandusią, verkiančią nukentėjusiąją matė ir vėliau į įvykį atvykusi liudytoja A. M., ši liudytoja patvirtino, kad jai nekilo jokių abejonių, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo smurtaujama. Ši liudytoja matė ir nubrozdinimus ant nukentėjusiosios skruostų.

Nukentėjusioji A. M. protokole – pareiškime policijai tuoj pat po įvykio nurodė prieš ją pavartoto smurto aplinkybes, šias aplinkybes tik patvirtino aukščiau aptarti įrodymai.

Specialisto išvada patvirtina nukentėjusiosios A. M. parodymus apie jai atsiradusių sužalojimų aplinkybes ir nurodo kaltinamojo pavartoto smurto apimtį ir sukeltas pasekmes. Specialistas išvadoje nurodė, kad nukentėjusiajai konstatuotos poodinės kraujosruvos smakre, odos nubrozdinimai žanduose ir abiejose kojose susidarė kontakto su kietais bukais ir bukabriauniais paviršiais metu, odos nubrozdinimai skruostuose galėjo būti padaryti rankų pirštų nagais ir visi šie sužalojimai galėjo būti padaryti būtent įvykio dieną, t. y. rugpjūčio 23 d.

Kaltinamojo M. M. veiksmai nukentėjusiajai A. M. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Nukentėjusiosios patirtas skausmas ir sužalojimai yra kaltinamojo tiesioginių veiksmų pasekmės.

Įrodyta, kad kaltinamasis M. M. 2023 m. rugpjūčio 23 d. smurtavo nukentėjusiosios A. M. atžvilgiu, suimdamas jai už veido, spausdamas, tempdamas plaukus bei tyčia sodindamas ją ant laiptų ir taip buvo sužalotos nukentėjusiosios kojos ir tuo jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

M. M. yra teisiamas pirmą kartą, jis kaltinamas padaręs dvi nesunkias nusikalstamas veikas. Jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). M. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Teisme buvo nurodyta, kad abi nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau ši aplinkybė nepripažintina jo atsakomybę sunkinančia, kadangi tyrimo metu kaltinamajam neblaivumas nebuvo nustatinėjamas ir ši aplinkybė pilnai neįrodyta, o viso abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. M. M. baustas administracine tvarka, viena nuobauda neįvykdyta (t. 2, b. l. 86). M. M. yra dirbantis, darbovietės pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas išimtinai teigiamai.

Už M. M. padarytas nusikalstamas veikas baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Viešieji darbai M. M. neskiriami, nes ši bausmės rūšis bus nesuderinamu su jo dirbamu darbu. M. M. skiriama laisvės apribojimo bausmė.

Nukentėjusioji A. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimo – 1 000 Eur sumai.

Bylos duomenys patvirtina, kad tarp kaltinamojo M. M. nusikalstamų veiksmų ir dėl A. M. padarytos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys.

Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Neturtinę žalą nukentėjusioji A. M. įvertino 1 000 Eur. Nukentėjęs asmuo turi teisę padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, tačiau, apsprendžiant žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, bendrą teismų praktiką.

Nukentėjusioji A. M. nurodė, kad ji dėl kaltinamojo M. veiksmų patyrė skausmą, dvasinį sukrėtimą, ji išsigando, dėl sužalojimų kelias dienas nėjo į darbą, nes sužalojimai labiausiai matėsi ant veido, jai buvo nesmagu, turėjo sakyti tiesą, kad sužalojo vyras.

Teismas pažymi, kad apsprendžiant nusikaltimais padarytos neturtinės žalos dydį, įvertinama tai, kad nusikalstamų veikų pasekmės nebuvo labai sunkios, nes nukentėjusiajai abiem nusikalstamų veikų epizodais buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Žalos padarymas nesukėlė ilgalaikių pasekmių, neturėjo didelės įtakos nukentėjusiosios gyvenimo kokybei. Būtina pabrėžti, kad neturtinės žalos atlyginimas – ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus.

Teismas, įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, jog protinga nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajai A. M. neturtinės žalos dydį 400 Eur (CK 6.250 straipsnis), šią sumą išieškant iš kaltinamojo M. M.

Byloje pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 500 Eur sumai. Pagal BPK 55 straipsnio 1 dalies nuostatas nukentėjusysis turi teisę turėti atstovą, dėl atstovo dalyvavimo baudžiamajame procese sprendžia pats nukentėjusysis, ši teisė jam yra garantuota įstatymo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą, jas apmoka pats iš savo lėšų ir šis proceso dalyvis gali prašyti teismo , kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji A. M. prašo priteisti iš kaltinamojo M. M. 500 Eur advokatės išlaidoms apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos iš kaltinamojo M. M.

M. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė panaikinama pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su plaukais, saugomas Alytaus AVPK Aptarnavimo skyriuje, po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. rugpjūčio 15 d. epizodas) ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. rugpjūčio 23 d. epizodas) ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę bausmę M. M. nustatyti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir įpareigoti jį dalyvauti elgesio pataisos programose nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią M. M. skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti

Nukentėjusiosios A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies 400 Eur sumai, šią sumą išieškant iš M. M., likusioje dalyje šį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios A. M. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti pilnai ir priteisti jai iš M. M. 500 Eur advokatės pagalbai apmokėti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su plaukais, saugomą Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.