Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, išnagrinėjusi nuteistojo D. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-21 nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024-02-14 nutarimo atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2011-06-20 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-12 nuosprendžiu, D. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 5, 7, 10 ir 11 punktuose, 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktuose, 180 straipsnio 3 dalyje, 137 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė 19 metų laisvės atėmimo bausmė, pirmuosius 10 metų atliekant kalėjime, o likusius 9 metus – pataisos namuose.

2. Nuteistajam D. A. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2009-07-03, bausmės pabaiga – 2028-07-03, neatliktos bausmės dalis 2024-02-07 – 4 metai 4 mėnesiai 26 dienos. Nuteistasis 2/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2022-03-03.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-03-21 nutartimi nuteistojo D. A. skundą atmetė nurodydamas, kad nėra pagrindo teigti, jog D. A. turi pakankamai gyvenimo pusiau struktūruotoje aplinkoje patirties, tvirtai susiformavusį prosocialų gyvenimo būdą, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą. Nesutikdamas su priimta nutartimi nuteistasis D. A. pateikė skundą apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. A. skundas atmetamas.

7. Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo galimo lygtinio paleidimo vertinama socialinio tyrimo išvada, charakterizuojanti asmenį, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokytis ir kitos aplinkybės, kadangi asmuo gali būti paleidžiamas iš įkalinimo įstaigos tik tada, kai jo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu yra akivaizdūs, o atlikta bausmės dalimi jau yra pasiekti bausmės tikslai. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo D. A. skunde nurodomas aplinkybes, skundžiamą nutartį, Komisijos nutarimą, pateiktą nuteistojo D. A. asmens bylą, konstatuoja, kad Komisija ir apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino D. A. elgesį bausmės atlikimo metu ir pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo metu vis dar nėra pagrindo neabejotinai teigti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Tai, kad nuteistasis nesutinka su tokiomis išvadomis bei pateikia subjektyvų aplinkybių vertinimą, savaime nereiškia, kad priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Nuteistojo D. A. elgesys bausmės atlikimo metu, jo asmens byla, socialinio tyrimo išvada buvo įvertinta ne tik Komisijos, bet ir apylinkės teismo, kuris pritarė Komisijos sprendimui nuteistajam D. A. netaikyti lygtinio paleidimo.

9. Nuteistasis D. A. skunde teigia, kad tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, netinkamai įvertino surinktus duomenis apie jo elgesį bausmės atlikimo metu ir galimybę jį paleisti iš įkalinimo įstaigos, neatsižvelgė į jo teigiamus pokyčius, pastangas, tačiau iš skundžiamos teismo nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, kad tiek teismas, tiek Komisija, aiškiai nurodė, kokie duomenys leidžia spręsti, jog šiuo metu D. A. negali būti paleidžiamas į laisvę. Nuteistasis 2/3 jam teismo paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022-03-03, kas atitinka formalųjį įstatyme numatytą lygtinio paleidimo instituto taikymo aspektą. Vis tik bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistojo nuskalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, o jis pats, savo aktyviais veiksmais, nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius veiksnius. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo atžvilgiu nėra nustatyti materialūs lygtinio paleidimo pagrindai, todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas konstatavo, kad bausmės tikslai, D. A. atžvilgiu, dar nėra pasiekti. Su tokia išvada sutinka ir aukštesnysis teismas.

10. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant dėl lygtinio paleidimo privalu vertinti ne vien nuteistojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, ar asmeninį savo paties pavojingumo vertinimą, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę asmuo daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju turimų duomenų pagrindu daryti išvados dėl tolimesnio bausmės tikslų siekimo D. A. atžvilgiu jam esant laisvėje negalima. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad D. A. atlieka bausmę už nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai, sukėlusius sunkias ir nepataisomas pasekmes – dviejų asmenų nužudymą bei sunkų sveikatos sutrikdymą, įvykdytą dėl neatsargumo, taip pat už turtinio nusikaltimo padarymą – kvalifikuotą plėšimą. Nuteistasis iki šiol savo kaltės dėl įvykdytų labai sunkių nusikaltimų – nužudymų – nepripažįsta ir nesupranta nusikalstamo elgesio neigiamo poveikio aukoms ir visuomenei, taip pat jis iki šiol neatpažįsta savo elgesio probleminių sričių, nepripažįsta bausmės atlikimo tikslų. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo galimybė yra tiesiogiai susijusi ir su asmens subjektyviu savo nusikalstamo elgesio vertinimu, todėl privalo būti vertinama veikų, už kurias D. A. buvo pripažintas kaltu, visuma, nes šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog D. A. atlikta bausmės dalimi ne tik nėra pasiekti bausmės tikslai, bet ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis savo elgesiu padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri, kaip minėta, iki šiol išlieka vidutinė.

11. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti pozityvūs nuteistojo D. A. pokyčiai mąstymo ir elgesio srityse – jis neturi įsiskolinimų, užsiima darbine veikla, nebuvo baustas drausmine tvarka ir keturis kartus buvo administracijos paskatintas, gautą laiką išnaudoja naujų specialybių ir kvalifikacijų įgijimui, neturi priklausomybių alkoholio ar narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimui. Vis dėlto, šie teigiami pokyčiai negali būti laikytini pakankamais svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą. Šiuo metu išvada apie akivaizdžius D. A. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius dar nėra galima. Skundo nagrinėjimo metu nuteistajam D. A. vis dar yra likęs gana ženklus neatliktos bausmės terminas – daugiau nei keturi metai laisvės atėmimo. Bausmė, kaip jau nurodyta, paskirta už vienus sunkiausių nusikaltimų, todėl, teismo vertinimu, taikant lygtinį paleidimą tokiam asmeniui, nenustačius ženklaus jo elgesio pokyčio, gali D. A. ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikaltimus ir būti viena iš prielaidų naujai nusikalsti ateityje, kas yra nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu. Nors nuteistasis D. A. nori bausmės tikslų siekti būdamas laisvėje, vis dėlto, šiuo metu nurodytų aplinkybių lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Nuteistasis turėtų toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip parodydamas savo teigiamus elgesio pokyčius.

12. Atsižvelgiant į tai, jog nors nuteistasis D. A. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas ir įsipareigoja vykdyti lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, o byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas ir kad įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, jog ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju laikyti, kad Komisija ar apylinkės teismas netenkindami nuteistojo D. A. prašymo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalies, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. A. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-21 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.