- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- e2S-1271-889/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Pareiškėjas
- individualios įmonės „Aujama-credit“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-9838-1003/2025 pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. L., R. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja individuali įmonė (toliau – IĮ) „Aujama-credit“ teismo prašė panaikinti antstolio 2025 m. balandžio 23 d. patvarkymą netenkinti prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – prašymą patenkinti.
2. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), užvestoje pagal išieškotojos IĮ „Aujama-credit“ pateiktą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. sausio 16 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš skolininkės R. Š. išieškoma skola ir kitos sumos, antstolis A. L. 2025 m. balandžio 23 d. patvarkymu netenkinti prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino išieškotojos prašymo dėl skolininkės sutuoktinio disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, atidarytoje skolininkės sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose), apribojimo, darbo užmokesčio ir viso kito arešto bei skolininkės turto dalies nustatymo procedūros inicijavimo.
3. Teigė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog skolininkė turi asmeninio turto. Be to, išieškotojai žinoma, kad skolininkė nedirba. Teigė, kad skolininkė jokio asmeninio turto neturi, todėl turi būti išieškoma iš kito skolininkės turto, taip pat ir esančio bendro su kitais asmenimis dalies. Aplinkybė, jog skolininkės sutuoktinio sąskaitos yra areštuotos kitose vykdomosiose bylose, kuriose vykdomas išieškojimas iš skolininkės sutuoktinio, kaip skolininko, taip pat nėra pagrindas netaikyti skolininkės sutuoktinio sąskaitų apribojimo šioje vykdomojoje byloje. Antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininkės turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoja ir vykdymo išlaidoms kompensuoti.
4. Suinteresuotas asmuo antstolis A. L. 2025 m. gegužės 5 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nurodydamas, kad išieškotoja, laikydamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininkės turto ar pajamų išieškoma pirmiausia, o kadangi išieškotoja per CKP 662 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis pats nustatė, iš kokio skolininkės turto ar pajamų išieškoti. Nurodė, kad pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – gali būti išieškoma iš skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalies.
5. Nurodė, kad 2025 m balandžio 24 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininkės išieškota ir išieškotojai skirta 41,08 Eur skolos (procesinių palūkanų) ir 86,58 Eur administravimo išlaidų. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, kiekvienu atveju nusprendžia dėl išieškojimo tvarkos ir turi nustatyti, ar atitinkama išieškojimo tvarka, net ir tuo atveju, kai yra išieškotojo nurodymas, iš kokio turto išieškoti, atitinka CPK įtvirtintus reikalavimus, taip pat ar nebus pažeisti kitų asmenų interesai. Skolininkės sutuoktiniui antstolio kontoroje jau yra vykdomos 5 vykdomosios bylos (kartu ir išlaikymo išieškojimas), todėl tenkinus išieškotojos prašymą ir areštavus skolininkės sutuoktinio darbo užmokestį ir (ar) sąskaitas kredito įstaigose, t. y. turtą, iš kurio jau yra vykdomas pirmesnės (pirmos) eilės išieškojimas, būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2025 m. birželio 20 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų.
7. Teismas nurodė, kad, vykdydamas išieškojimą, antstolis turi teisę vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones, be kita ko, vykdyti išieškojimą tiek iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, tiek iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis, ir kt. (CPK 624 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškoti galima iš skolininkui priklausančios dalies bendrojoje nuosavybėje. Taigi, antstoliui nustačius, kad skolininko gaunamų pajamų nepakanka patenkinti kreditorių reikalavimams, jis gali areštuoti skolininko sutuoktinio gaunamas lėšas ir pasiūlyti išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje. Tačiau, kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių skolininkės banko sąskaitos išrašo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) duomenų bazės išrašų, skolininkė išieškotojos prašymo pateikimo metu gavo atlyginimą už darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, iš jo vykdymo procese buvo vykdomi išieškojimai. Taip pat yra gaunamos išmokos iš VSDFV. Be to, nuo (duomenys neskelbtini) skolininkė pradėjo verstis individualia veikla.
8. Teismas sutiko su antstoliu, kad išieškotoja nepasinaudojo vykdymo procese jai numatyta teise iki priverstinio vykdymo pradžios raštu nurodyti, iš kokio skolininkės turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Teismas padarė išvadą, kad antstolis turi diskrecijos teisę nuspręsti, iš kokio skolininkės turto ar pajamų išieškoti (CPK 662 straipsnio 3 dalis). Teismas nustatė, kad skolininkės sutuoktiniui antstolis jau vykdo 5 vykdomąsias bylas (nuo 2019 m.), kuriose yra taikyti apribojimai visoms turimoms jo sąskaitoms. Nustatė, kad iš skolininkės sutuoktinio nuo 2019 m. išieškota tik mažiau nei ketvirtadalis išieškomos sumos, t. y. iš gaunamų pajamų išskaičiuojama labai nedidelė leistina dalis. Teismas sutiko su antstolio argumentu, kad areštavus skolininkės sutuoktinio darbo užmokestį ir (ar) sąskaitas kredito įstaigose, t. y. turtą, iš kurio jau yra vykdomas pirmesnės eilės išieškojimas, būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir interesai.
9. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos prašymas nepagrįstas. Pažymėjo, kad patenkinus šį pareiškėjos prašymą antstolis viršytų jam įstatymo nustatytus įgaliojimus ir tai prieštarautų CPK 667 straipsnyje įtvirtintoms vykdymo proceso normoms. Pažymėjo, kad antstolis, atlikdamas priverstinius vykdymo veiksmus, nustatė, jog skolininkė yra dirbanti ir iš jos gaunamų pajamų antstolis išieško skolą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja IĮ „Aujama-credit“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio 2025 m. balandžio 23 d. patvarkymą netenkinti prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – prašymą patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepateikė ir nenurodė jokių argumentų, kodėl išieškojimas tik iš skolininkės darbo užmokesčio ar jam prilyginamų išmokų yra efektyvesnis nei išieškojimas, vykdomas iš skolininkės ir jos sutuoktinio darbo užmokesčių ar kitų lėšų vienu metu. Teigia, jog antstolis, nustatęs, kad konkrečiu metu skolininkės sutuoktinio sąskaitose nėra lėšų, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo neapriboti ar panaikinti apribojimą disponuoti sąskaitose esančiomis lėšomis, o gavęs išieškotojos prašymą apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, atidarytoje skolininkės sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose), turėjo šį prašymą patenkinti. Aplinkybė, jog skolininkės sutuoktinio sąskaitos yra areštuotos kitose vykdomosiose bylose, kuriose vykdomas išieškojimas iš skolininkės sutuoktinio, kaip skolininko, negali būti pagrindu netaikyti skolininkės sutuoktinio sąskaitų apribojimo šioje vykdomojoje byloje. Nurodo, jog vykdomojoje byloje, kurioje skolininke yra sąskaitos turėtojo sutuoktinė, pritaikius skolininkės sutuoktiniui disponavimo apribojimą sąskaitoje esančiomis lėšomis, jis nėra prilyginamas solidariam skolininkui ar pažeidžiami jo aukštesnės eilės kreditorių interesai, o tik sudaromos realios galimybės įvykdyti lėšų areštą, nustatyti jų kilmę ir pobūdį, t. y. ar galima iš jų vykdyti išieškojimą ir įvykdyti priverstinį nurodymą nurašyti skolininkei tenkančią piniginių lėšų dalį išieškojimui įvykdyti.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. L. prašo palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 20 d. nutartį ir atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Nurodo, kad vykdomajam procesui vadovauja antstolis ir jis nusprendžia, kokius konkrečiai veiksmus vykdomojoje byloje reikia atlikti. Jeigu išieškotoja per įstatyme nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Teigia, kad skolininkės sutuoktiniui antstolio kontoroje jau yra vykdomos 5 vykdomosios bylos (iš jų ir išlaikymo išieškojimo), todėl tenkinti prašymą ta apimtimi, kaip to prašė išieškotoja, būtų neekonomiška, neefektyvu ir neprotinga. Tenkinus išieškotojos prašymą ir areštavus skolininkės sutuoktinio darbo užmokestį ir sąskaitas kredito įstaigose, t. y. turtą, iš kurio jau yra vykdomas pirmos eilės išieškojimas, būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
14. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas išieškotojos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis A. L. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo Marijampoles apylinkes teismo Marijampoles rūmų 2025 m. sausio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 295,20 Eur skolos, 58,10 Eur palūkanų ir 156,60 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. Š. išieškotojai IĮ „Aujama-credit“. Iš 2025 m. balandžio 24 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad išieškotojai „(duomenys neskelbtini)“, AS, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškota skola 36,11 Eur, liko išieškoti 114,54 Eur. Išieškotojai „(duomenys neskelbtini)“, AS, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skola neišieškota, liko išieškoti 2 054,77 Eur. Išieškotojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškota 61,75 Eur, liko išieškoti 3 711,07 Eur. Išieškotojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškota 18,71 Eur, liko išieškoti 1124,69 Eur. Apeliantei IĮ „Aujama-credit“ išieškota 41,08 Eur, išieškotos vykdymo išlaidos išieškotojui 86,58 Eur, liko išieškoti 2 468,82 Eur. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad skolininkės bendrą skolą kreditoriams sudaro 9 473,89 Eur. Iš VSDFV pateiktų duomenų apie skolininkę už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 19 d. matyti, kad R. Š. gautas pajamas (darbo užmokestis 493,04 Eur, socialinės išmokos 1 698,29 Eur) iš viso sudarė 2 191,33 Eur. Taip pat matyti, kad skolininkė nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo verstis individualia veikla.
16. Išieškotoja IĮ „Aujama-credit“ vykdymo proceso metu kreipėsi į antstolį, prašydama apriboti skolininkės sutuoktinio A. Š. disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininkės sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose), darbo užmokestį ir visą kitą turtą ir inicijuoti skolininkės turto, kuris yra jos bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo procedūrą. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis A. L. vykdo penkias vykdomąsias bylas, kuriose skolininku yra A. Š.. Iš pateiktų duomenų (t. 1, b. l. 76) matyti, kad bendrą išieškomą skolą iš skolininko A. Š. sudaro 12 452,29 Eur. Matyti, kad didžiausias įsiskolinimas yra išlaikymo įsiskolinimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 311,93 Eur.
17. Antstolis atsisakė tenkinti išieškotojos prašymą, nurodydamas, kad skolininkė R. Š. yra moki, o jos sutuoktinio A. Š. sąskaitos jau areštuotos, iš jų vykdomi išieškojimai, kartu ir pirmąja eile, išieškomas išlaikymo įsiskolinimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės sutiko su antstolio pozicija.
Dėl antstolio atsisakymo tenkinti išieškotojos prašymą teisėtumo ir pagrįstumo
18. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, ar skolininkės gaunamo darbo užmokesčio, VSDFV išmokų ir individualios veiklos pajamų užtenka įvykdyti išieškojimą. Nėra duomenų, kad iš skolininkės gaunamų pajamų darant išskaitas kas mėnesį per dvylika mėnesių išieškotina suma ir vykdymo išlaidos bus visiškai išieškotos. Apeliantės vertinimu, turi būti išieškoma iš kito skolininkės turto, esančio bendro su kitais asmenimis (iš skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio ir kitų lėšų). Teigia, kad, kai skolininkė asmeninio turto neturi ar jo turi nepakankamai, turi būti išieškoma iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo skolininko turto dalies.
19. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
20. CPK 662 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškotojas, laikydamasis šio Kodekso 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu išieškotojas nurodė, iš kokio turto išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra privalomas. Jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis šio Kodekso 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti (CPK 662 straipsnio 3 dalis).
21. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad apeliantė antstoliui CPK 662 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nenurodė, iš kokio konkretaus skolininkės turto ar pajamų išieškoti. Nėra duomenų, jog toks išieškotojos prašymas būtų pateiktas iki priverstinio vykdymo pradžios ar vykdymo proceso metu. Todėl, nesant išieškotojos nurodymo, antstolis, vadovaudamasis CPK 662 straipsnio 3 dalimi, turėjo diskreciją pats nustatyti, iš kurio turto ar pajamų tikslinga išieškoti, laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos eilės. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolis išieško iš skolininkės gaunamų pajamų, susijusių su darbo santykiais, ir socialinių išmokų.
22. Išieškojimas iš fizinių asmenų gali būti nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad iš bendro turto sutuoktinio dalies vykdomos asmeninės sutuoktinio prievolės, jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Jeigu skolininko (fizinio asmens) dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors pagal CPK 666 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko turtą ir jo dalį bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje, tačiau tam, kad būtų pagrindas antstoliui inicijuoti skolininko turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu procedūrą, turi būti nustatyta, kad toks turtas egzistuoja.
23. Apribojimus, taikomus išieškant iš asmens turto, nustato CPK 663 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per trisdešimt šešis mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad, darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos.
24. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad išieškotojai IĮ „Aujama-credit“ nuo 2025 m. sausio 17 d. antstolio priimto patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininkės išieškota 41,08 Eur, išieškotos vykdymo išlaidos išieškotojai 86,58 Eur, likusi išieškomos skolos dalis yra 2 468,82 Eur. Iš VSDFV pateiktų duomenų apie skolininkę už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 19 d. matyti, kad R. Š. gautas pajamas (darbo užmokestis 493,04 Eur, socialinės išmokos 1 698,29 Eur) iš viso sudarė 2 191,33 Eur. Taip pat matyti, kad skolininkė nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo verstis individualia veikla, tačiau kokio dydžio pajamas iš šios veiklos ji gauna, byloje duomenų nėra. Atsižvelgiant į faktinius vykdomosios bylos duomenis ir gaunamas skolininkės pajamas, darytina išvada, kad skolininkės gaunamos pajamos yra mažos ir akivaizdžiai nepakankamos tam, kad, darant išskaitas iš jos darbo užmokesčio ir socialinių išmokų per dvylikos mėnesių laikotarpį būtų galima visiškai padengti išieškotiną sumą bei vykdymo išlaidas.
25. Remiantis bylos duomenimis, R. Š. ir A. Š. yra sutuoktiniai. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
26. Minėta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų gali būti nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.
27. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieniems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3–4 dalys).
28. Kaip matyti iš antstolio 2025 m . gegužės 5 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinti skundo turinio, antstolis, atsisakydamas tenkinti išieškotojos prašymą, nurodė, kad skolininkės sutuoktiniui jo kontoroje jau vykdomos penkios vykdomosios bylos, tarp jų ir dėl išlaikymo išieškojimo, todėl prašymo tenkinimas ta apimtimi, kaip to prašo išieškotoja, būtų neekonomiškas, neefektyvus ir neprotingas. Antstolis taip pat pažymėjo, kad jam privalomas tik teisėtas išieškotojo nurodymas, tačiau šis negali būti suabsoliutinamas, o spręsdamas dėl išieškojimo tvarkos jis privalo įvertinti, ar pasirinkta išieškojimo tvarka nepažeis kitų asmenų interesų, tarp jų ir geriausių vaiko interesų.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie antstolio motyvai nepakankami tam, kad būtų atmestas pareiškėjos prašymas. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad nuo 2025 m. sausio 17 d. iki 2025 m. birželio 20 d. iš skolininkės išieškota tik 41,08 Eur ir vykdymo išlaidos išieškotojai 86,58 Eur, o likusi skola siekia 2 468,82 Eur, be to, bendra skolininkės įsiskolinimų suma yra 9 473,89 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad skolininkės gaunamos pajamos (493,04 Eur darbo užmokestis ir 1 698,29 Eur socialinės išmokos per šešis mėnesius) yra nepakankamos ir neleidžia padaryti išvados apie realią galimybę įvykdyti sprendimą per dvylikos mėnesių laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas antstolio pozicijai, taip pat nepagrįstai konstatavo skolininkės mokumą, kadangi vien tai, jog ji gauna socialines išmokas ir yra įregistravusi individualią veiklą, nesudaro pagrindo išvadai, jog iš šių pajamų galima per metus laiko padengti susidarius įsiskolinimus kreditorei.
30. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkės gaunamos pajamos yra nepakankamos visiškam išieškotinos sumos 2 468,82 Eur apeliantei padengimui per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, o duomenų apie skolininkės asmeninio turto buvimą nėra, konstatuotina, jog antstolis, vadovaudamasis CPK 666 ir 667 straipsniais bei CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turėjo pagrindą taikyti skolininkės sutuoktinio piniginių lėšų areštą ir vėliau inicijuoti skolininkės turto dalies nustatymo procedūrą. Pirmosios instancijos teismas, šių aplinkybių neįvertinęs, nepagrįstai konstatavo, kad antstolis veikė teisėtai atsisakydamas tenkinti išieškotojos prašymą. Pažymėtina, kad pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis privalėjo veikti aktyviau šioje vykdomojoje byloje, nepaisant to, kad skolininkės sutuoktiniui yra vykdomos ir kitos vykdomosios bylos, tarp jų ir dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
32. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias antstolio pareigą veikti aktyviai ir imtis visų teisėtų priemonių realiam teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, todėl neteisingai išsprendė skundą dėl antstolio A. L. veiksmų. Dėl pirmiau nurodytų argumentų skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolio A. L. 2025 m. balandžio 23 d. patvarkymas netenkinti prašymo Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinamas, antstolis A. L. įpareigotinas spręsti iš naujo išieškotojos IĮ „Aujama-credit“ 2025 m. balandžio 2 d. prašymą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 513 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu, 513 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ skundą dėl antstolio A. L. veiksmų tenkinti ir panaikinti 2025 m. balandžio 23 d. antstolio A. L. priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinti prašymo; įpareigoti antstolį A. L. pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ 2025 m. balandžio 2 d. prašymą spręsti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.