- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-09-09
- Bylos Nr.
- 1-52-361/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Valentinas Janonis, Rasa Valentinienė
- Nukentėjusysis
- D. V.
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta –(duomenys neskelbtini), teistas 1998 11 05 Šilalės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. dvejiems metams laisvės atėmimo, laisvės atėmimo vykdymas atidėtas l metams, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. G. 2006 m. spalio mėn. pabaigoje, tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), V. D. priklausančio namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs už tai, kad išgertuvių metu V. V. apsišlapino, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė sėdinčiam ant kėdės V. V. į kairę veido pusę, dėl to nukentėjusysis nugriuvo ant grindų, tuo sukeldamas fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. G. kaltu dėl V. V. nužudymo neprisipažino ir parodė, kad jis spalio 19 d. per išgertuves V. D. namo virtuvėje, būdamas išgėręs, matydamas, kad sugėrovas V. V. apsišlapino, susinervino ir jam sudavė dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę. V. V. nuo kėdės nenugriuvęs. Po jo smūgio V. V. gėrė toliau, dar sėdėjo ir kalbėjo. Vėliau pats išėjo miegoti. Po to vakaro jis su V. V. nebebendravo. Jis V. V. nužudyti nenorėjo. V. V. matė spalio 26 ir 27 d. važiuojant su A. B. .
Parodymų patikrinimo vietoje metu A. G. parodė, kur nukentėjusysis V. V. ir jis sėdėję išgertuvių metu V. D. namo virtuvėje ir kaip jis kumščiu sudavęs smūgį V. V. į veidą ( b.l. 104-106, t.1).
Liudytoja D. R. parodė, kad 2006 m. spalio 19 d. ji, jos sugyventinis A. G. kartu su kitais asmenimis V. D. namuose nuo pusiaudienio gėrė alkoholinius gėrimus. Išgėrime dalyvavęs ir V. V. . Begeriant degtinę, V. V. , kuris sėdėjęs virtuvėje ant kėdės, apsišlapino ir šlapimas per kelnes pribėgo virtuvėje ant grindų. Nuo to vaizdo jai pasidarę negera, todėl ji išėjo į lauką. Kai po kurio laiko ji grįžusi į virtuvę, tai jos sesuo G. V. nuvedė V. V. miegoti. Jau ryte ji pamatė, kad V. V. kairioji akis yra užtinusi ir pamėlynavusi, to ji nemačiusi išgertuvių metu. Sugyventinis A. G. jai pasakė, kad jis sudavęs vieną kartą V. V. į kairiąją akį už tai, kad šis virtuvėje apsišlapino. V. V. matė po to vakaro ne vieną kartą, matė, kaip su giminaičiu pirko cigaretes. Pirmą kartą nurodė spalio 19 d., tačiau tyrėja ją įtikino, kad tai buvo spalio 25 d., tyrėja pakeitė jos nurodytą datą.
Liudytojas V. D. parodė, kad kai 2006 m. spalio 28 d. vežė mėšlą, V. V. išvežė į ligoninę. Prieš savaitę jo namuose V. V. išgertuvių metu buvo apsišlapinęs. V. V. buvo girtas. A. G. ir kirto smūgį V. V. . V. V. krisdamas atsitrenkė su galva į dujinę. Po to J. V. pakėlė V. V. ir pasodino ant kėdės. Po to įvykio nebematė jo savaitę. Tyrėja liepė sakyti, kad tai buvo spalio 25 d.
Liudytoja G. V. parodė, kad visi buvo virtuvėje, prie šaldytuvo sėdėjo V. V. . V. V. buvo nupirkęs degtinės ir jie gėrė. V. V. miegojo prie stalo, ji pati nuvedė jį paguldyti. Po akimi matė mėlynę, bet nematė, kaip jis tą mėlynę gavo. V. V. mirė po savaitės. Savaitę laiko jis nebuvo užėjęs. Šeštadienį išvežė jį į ligoninę.
Liudytojas J. V. parodė, kad išgertuvių metu V. V. apsišlapino ir A. G. pasakė: „ką čia darai“. A. G. trenkė iš kairės pusės, priešingos nei buvo šaldytuvas. Po smūgio V. V. nuėjo miegoti, o jie gėrė toliau. Po to dar matė, kaip V. V. važinėjosi su mašina po kaimą. Tvirtina, kad tai buvo spalio 19 d. Policijoje pasakė, kad tai buvo spalio 25 d., nes išsigando. Jį gąsdino policininkai.
Liudytojas S. G. parodė, kad po to, kai A. G. buvo sudavęs V. V. į žandą, V. V. matė turgelyje, į veidą nekreipė dėmesio. Matė jį prieš savaitę iki išvežant į ligoninę. Kai vežė mėšlus, jį išvežė į ligoninę, tada V. D. jam pasakė, kad A. G. prieš savaitę davė V. V. į ausį.
Liudytoja A. V. parodė, kad brolis V. V. plaukiojo į jūrą ir turėjo pinigų, kur jis eidavo, nežino. Brolis grįžo naktį. Ji jau buvo užmigusi, kai išgirdo triukšmą, atėjusi į kambarį pamatė brolį, jis gulėjo ant grindų, gargaliavo ir nieko nesakė. Ant brolio veido ir kūno buvo mėlynės.
Liudytojas A. P. parodė, kad prieš dieną iki išvežimo į ligoninę V. V. buvo užėjęs, prašė, kad padėtų išvežti mėšlus. Po akim turėjo mėlynę, ji buvo pradėjusi jau geltonuoti, V. V. jautėsi normaliai.
Liudytojas A. V. parodė, jog matė V. V. per pietus, 2–3 dienos iki jo mirties. V. V. buvo uždaužta akis. V. V. buvo išgėręs, nuėjo link savo namų.
Kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė L. D. parodė, kad su šia byla dirbo ji ir A. M. . Jokio spaudimo J. V. nedarė, nes jo neapklausinėjo. Liudytoja D. R. buvo kviečiama į akistatą, buvo norėta išsiaiškinti dėl datų. D. R. tada pasakė, kad jos pirminiai parodymai netikslūs. Ji nurodė spalio 19 d., o vėliau pasakė, kad buvo spalio 25 d. Specialisto išvada jau buvo byloje. Visi buvo nurodę spalio 25 d., tai buvo užfiksuota pagal liudytojų parodymus. Ji užfiksavo tai, ką sakė liudytojai. Buvo apklausinėjami kiti liudytojai, buvo bandoma aiškintis dėl kitų suduotų smūgių.
Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas A. M. parodė, kad jokio spaudimo J. V. nedarė, nes jis buvo apklausiamas kaip liudytojas. D. R. buvo viena iš pirmųjų apklaustų liudytojų. Ji nurodė tas aplinkybes, kurios užfiksuotos. D. R. nurodė spalio 19-tą. J. V. nurodė tą datą, kuri užfiksuota protokole. Kairės akies sumušimas buvo šviežesnis, o kiti sumušimai buvo senesni. J. V. pasakė, kad A. G. trenkė vieną sykį V. V. į akį ir jis nugriuvo. A. G. pripažino tik vieną smūgį, iš kur atsirado kiti sužalojimai, nustatyti nepavyko. Ką V. V. veikė spalio 27 d., nustatyti nepavyko.
Iš 2006-10-31 specialisto išvados matyti, kad V. V. mirė dėl to, kad stipriai sumušus galvą įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, suspaudęs galvos smegenis, ir galvos smegenų sumušimas su ryškiais židiniais neurologiniais požymiais (cerebralinė koma), kurie sukėlė galvos smegenų pabrinkimą, abipusį hipostatinį plaučių uždegimą ir galvos smegenų kamieno įstrigimą (b. l. 30–33, t. 1).
2007-02-15 specialisto išvadoje papildomai nurodoma, kad sunkią mirtį sukėlusią galvos traumą V. V. patyrė dėl traumuojančio poveikio į kairės akies vokų sritį. Projekcinio pobūdžio sužalojimas (kraujosruva) trauminio kontakto vietoje nurodo, kad asmuo į šią vietą patyrė ne mažiau kaip vieną traumuojantį poveikį. Ekspertas negali atmesti, kad būtent į šią (tą pačią) vietą galėjo būti ir daugiau kaip vienas traumuojantis (iš jo– smūginis) poveikis. Tyrimo metu stebėta kraujosruva buvo apie keleto dienų senumo, atsižvelgiant į taikyto intensyvaus gydymo iki mirties kursą (praplečiamos gijimo diapazono ribos) – duomenys neprieštarauja tam, kad traumą V. V. galėjo patirti 2006-10-25 paros pabaigoje, dvi valandos iki spalio 26 d., – nuo anksčiau duotos sužalojimų senumo mirties atžvilgiu datos ekspertas prileidžia dviejų valandų paklaidą (b. l. 38–39, t. 1).
Ekspertas G. P. parodė, kad mirties priežastis – galvos sumušimas. Esant gyvam žmogui ta kraujosruva progresavo ir darėsi didesnė. Galvos sumušimas lėmė kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudė galvos smegenis, galvos smegenų sumušimą, tai būtent sukėlė mirtį. Aukštielnikas negalėjo kristi, negalėjo susižaloti taip, kaip nurodo liudytojai. Įrankiu, kumščiu, lazdos galu galėjo būti sužalotas. V. V. galėjo mirti nuo spalio 26 – 27 d. patirtų sužalojimų.
Motyvuojamoji dalis
A. G. yra kaltinamas dėl V. V. nužudymo pagal BK 129 str. 1 d., tačiau jo kaltės dėl tyčinio nužudymo byloje surinkti įrodymai nepatvirtina.
V. V. mirė 2006 m. spalio 30 d. Specialistas G. P. išvadoje nustatė, jog V. V. visi kiti sužalojimai (tarp jų ir mirtį nulėmęs sužalojimas kairės akies abiejuose vokuose) padaryti maždaug 3–4 dienos iki mirties. Tiesa, papildomos ekspertizės išvadoje specialistas nurodė, kad mirtį nulėmusį sužalojimą V. V. galėjo patirti ir 2006 10 25 paros pabaigoje, „dvi valandos iki 10-26,- nuo anksčiau duotos sužalojimų senumo mirties atžvilgiu ekspertas leidžia dviejų valandų paklaidą“ ( b. l. 38–39, t. 1). Tačiau liudytojų parodymai dėl A. G. suduoto smūgio V. V. laiko yra prieštaringi.
Antai 2006 m. spalio 30 d. (V. V. mirties diena) apklausiama liudytoja D. R. tyrėjui A. M. iš karto nurodė, kad girtaujama buvo 2006 m. spalio 19 d., tada V. V. ir apsišlapino, tik kas sudavė smūgį V. V. , ji nematė( b. l. 56–57, t. 1). Tačiau jau 2007 m. vasario 23 d. papildomai apklausiama tyrėjos L. D. minėta liudytoja nurodė, jog girtaujama buvo ne spalio 19 d., o spalio 25 d.( b. l. 58–59, t.1). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog liudytoja papildomai buvo apklausiama po to, kai buvo gauta specialisto G. P. papildoma išvada dėl V. V. sužalojimo. Tuo tarpu teisme liudytoja vėl nurodė, jog girtaujama buvo būtent spalio 19 d., kaip jau buvo minėta, nurodyti spalio 25 dienos datą ją įtikino tyrėja. Kitas išgertuvių dalyvis J. V. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog girtaujama buvo 2006 m. spalio 25 d.( b. l. 64–65,66–67, t. 1), tačiau teisme nurodė, jog tai atsitiko spalio 19 d. Liudytojas parodė, jog spalio 25 d. datą nurodyti vertė tyrėjai. Analogiška situacija yra ir su V. D. parodymais: ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, jog V. V. apsišlapino ir smūgis jam buvo suduotas spalio 25 d. ( b. l. 71–73, t. 1), tačiau teisme teigė, jog viskas įvyko prieš savaitę, iki V. V. buvo išvežtas į ligoninę, nurodyti spalio 25 d. datą liepė tyrėjai.
Nors tyrėjai A. M. ir L. D. teismui teigė, jog poveikio liudytojams jie nedarė, tačiau paminėtų liudytojų parodymai dėl įvykio datos ikiteisminio tyrimo metu kelia abejonių, juoba aplinkybės, jog V. V. mirtį nulėmęs smūgis buvo suduotas būtent 2006 m. spalio 25 d., nepatvirtina specialistų išvados.
Iškilus prieštaravimams dėl mirtį nulėmusio smūgio laiko, teisme buvo paskirta komisijos medicininė ekspertizė. Ekspertų komisija nustatė, jog mirtį sukėlęs V. V. sužalojimas kairės akies vokuose buvo padarytas 2006 m. spalio 26–27 d. (b. l. 52–60, t. 2). Tuo pačiu laiku padaryti kiti V. V. kūne rasti sužalojimai: violetinės žalsvėjančiais pakraščiais kraujosruvos ant kairio raktikaulio dešinėje poraktikaulinėje dalyje, krūtinės ląstos kairėje pusėje ant II šonkaulio vidurinės raktikaulinės linijos, kairės kojos pakinklio duobėje ir abiejų blauzdų užpakaliniame paviršiuje, atitinka 2006 m. spalio 26–27 d. sužalojimus. Vadinasi, neatmetama galimybė, kurią kolegijai nurodė ekspertas D. Vitkus, jog be mirtį nulėmusio sužalojimo kairės akies vokuose tuo pačiu metu buvo padaryti ir kiti sužalojimai, kurie nenulėmė V. V. mirties. Kas juos padarė, liko nenustatyta. O svarbiausia yra tai, jog ir mirtį nulėmęs sužalojimas, ir kiti paminėti sužalojimai, anot ekspertų, buvo padaryti ne spalio 25 d. o spalio 26–27 dienomis. Ką veikė V. V. tomis dienomis, liko nenustatyta. Itin svarbus yra ir kitas ekspertų išvados punktas, nurodantis, jog „šviesusis periodas“, kurio metu po sužalojimo nukentėjusysis galėjo atlikti aktyvius sąmoningus veiksmus, negalėjo būti ilgas – truko iki kelių valandų. Ekspertas D. Vitkus kolegijai parodė, jog esant tokiai didelei hematomai žmogus vaikščioti negali, o kraujo išsiliejimas į galvos smegenis po suduoto smūgio gali įvykti po kelių valandų. Tuo tarpu po A. G. suduoto smūgio V. V. liko per naktį V. D. namuose, paskui dar kelias dienas kažkur bastėsi (kaip jau buvo minėta, jį matė A. P. , A. V. ) ir tik 2006 m. spalio 27 d. į 28 d. naktį atsidūrė savo sesers A. V. namuose ir nuo to laiko iki 2006 m. spalio 30 d. neatgavo sąmonės. Nurodyti argumentai leidžia teismui padaryti išvadą, jog ne A. G. vienintelis smūgis V. V. į veidą nulėmė V. V. mirtį, o jį sužalojo kitas ar kiti asmenys. Be to, sprendžiant iš įvykio vietos apžiūros ( A. V. sodyba) protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų ( b. l. 9–18, t. 1) V. V. rūbai (naktiniai marškiniai, striukė, bliuzonas) buvo sukruvinti, tuo tarpu apžiūrint V. D. gyvenamąjį namą kraujo pėdsakų nerasta (b. l. 21–24, t. 1). Vadinasi, galima daryti išvadą, jog V. V. dar buvo sumuštas, tačiau kas tai padarė, kaip jau buvo minėta, nustatyta nebuvo.
Apibendrinant tai, kas pasakyta, kolegija daro išvadą, jog ne A. G. suduotas smūgis nulėmė A. G. mirtį, todėl jis negali būti teisiamas už tyčinį V. V. nužudymą pagal BK 129 str. 1 d.
Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusioji D. V. prašė nuteisti A. G. už smūgio sudavimą, susitaikyti su kaltinamuoju nepageidauja, todėl šioje byloje yra galimas veikos perkvalifikavimas iš BK 129 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d., numatytas BPK 417 str. Tokiu būdu kolegija konstatuoja, jog kaltinamasis A. G. 2006 m. spalio mėn. pabaigoje, tikslesnis laikas nenustatytas, Kiaukų kaime, Šilalės rajone, V. D. priklausančio namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs už tai, kad išgertuvių metu V. V. prišlapino virtuvę, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė sėdinčiam ant kėdės V. V. į kairę veido pusę, dėl to nukentėjusysis nugriuvo ant grindų, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.
A. G. sužalojimų, dėl kurių buvo gydomas V. V. , nepadarė, todėl atmetamas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų išieškojimo (BPK 115 str.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Skirdama bausmę kaltinamajam kolegija atsižvelgia į tai, jog nusikaltimas, už kurį jis nuteisiamas, yra nesunkus, nors anksčiau V. V. ir teistas, bet teistumas išnykęs, tačiau nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nedirba, todėl skiria vieną iš lengvesnių už šį nusikaltimą numatytų bausmių – laisvės apribojimo bausmę, didesnę už šios bausmės vidurkį.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vienerių ) metų 6 ( šešių ) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Įpareigoti A. G. bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 07 val. būti namuose.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti jo sulaikymą nuo 2006 10 30 iki 2006 11 01, prilyginant dvi sulaikymo dienas keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – panaikinti.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 8451,40 Lt civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.