Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. T-79-317/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-10
Bylos Nr.
T-79-317/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Aušra Vingilė
Nukentėjusysis
K. K.
Nuteistasis
V. G.
Advokatai
Ramutė Budrytė
Kategorijos
Byla Nr. T-79-317/2020
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.20 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Indrei Vitkuteidalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui,Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovui D. K.,nukentėjusiesiajam K. K.,informatikos specialistui Karoliui Valickiui,nuteistajam V. G. (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones),nuteistojo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam V. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227¹ straipsnio 2 dalį, 104 straipsnį, 273 straipsnio 3 dalį ir 16 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 7, 12, 13 punktus, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 131 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 42 straipsniu, jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso turto konfiskavimu.

Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu panaikintos Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalys, kuriomis V. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 104 straipsnyje, 273 straipsnio 3 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalyje, 131 straipsnio 2 dalyje, ir šiose dalyse priimtas išteisinamasis nuosprendis; V. G. veika kvalifikuota pagal BK 105 straipsnio 12 punktą perkvalifikuota į BK 104 straipsnį. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 104 straipsnį paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 227¹ straipsnį, 105 straipsnio 2, 7, 12, 13 punktus, 131 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį paskirtomis bausmėmis ir V. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso jam priklausančio turto konfiskavimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendis pakeisti: panaikinta nuosprendžių dalis, kuria V. G. nuteistas pagal BK 206 straipsnį, ir ši bylos dalis nutraukta; nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 227¹ straipsnio į 2000 m. BK 249 straipsnio 2 dalį, iš 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 146 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punkto, 13 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 105 straipsnio 2 punkto, 7 punkto, 12 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 5 punktą, 11 punktą; perkvalifikavus veikas naujai paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrintos su bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 104 straipsnį, ir V. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Institucijos teikimu siūloma V. G. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teikime nurodoma, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką nustatytos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, buvo trylika kartų paskatintas. Teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, įvertinimo metu kaltės pilnai nepripažįsta. 2010 m. spalio 1 d. atvykęs į Pravieniškių pataisos namų-atvirąją koloniją sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą, tačiau darbinės veiklos nepradėjo. 2018 m. spalio 22 d. jam buvo pasiūlytas mokamas darbas, tačiau nuteistasis nepareiškė noro dirbti, motyvuodamas socialinių garantijų trūkumu. Šiuo metu pataisos įstaigoje nedirba. Nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, šaltkalvio-remontininko specialybę. Jis teigia, kad jam priteisti civiliniai ieškiniai pilnai padengti, pataisos įstaiga nuteistojo vardu vykdomųjų patvarkymų nėra gavusi. Nuteistasis aktyviai, reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvauja Resocializacijos skyriaus specialisčių rengiamose viktorinose, stalo žaidimų užsiėmimuose. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta, kad nuteistasis priskiriamas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai – 53 balai pagal OASys metodiką, iš kurių 10 balų yra statiniai. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika yra sumažėjusi nuo 64 balų iki 53 balų. Nuteistajam nustatyti 5 kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija; maža motyvacija darbui; buvo įtakojamas asocialios grupės; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažina šie veiksniai: padengti finansiniai įsipareigojimai; kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas; socialinių ryšių palaikymas. Bendraudamas su pataisos įstaigos administracija nuteistasis stengiasi išlikti tolerantiškas, mandagus. Bausmės atlikimo metu jis du kartus skelbė bado akcijas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja teikimą prašė tenkinti, nukentėjusysis ir prokuroras – netenkinti.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimas netenkinamas.

Šalies argumentai

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tuo tarpu BK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

BK 51 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus formaliuosius reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį charakterizuojančius, pataisos proceso metu surinktus duomenis. Spręsdama klausimą dėl bausmės nuteistajam švelninimo, teisėjų kolegija įvertina visas reikšmingas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, asmens pavojingumą, nuteistojo amžių veikos padarymo metu, jo gyvenimo būdą iki nusikaltimo padarymo, elgesį bausmės atlikimo metu, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, galimybę ir norą adaptuotis, resocializuotis ir pastangas laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Be to, vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. G. yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2000 m. gegužės 9 d.). Nuteistasis taip pat pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, o bausmę vykdanti institucija kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, vien formalių pagrindų sprendžiant šį klausimą nepakanka – siekiant priimti teisingą sprendimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos (ne)pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, būtina įvertinti ir eilę kitų aplinkybių.

Iš nuteistojo socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. G. pagal OASys metodiką yra nustatyta vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 53 balai. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, atlikto 2016 m. liepos 12 d., ši rizika sumažėjo tik 11 balų. Pažymėtina ir tai, kad iš nustatytų 53 balų vos 10 balų yra statiniai, t. y. nekintantys, tuo tarpu visi kiti 43 balų – dinaminiai, t. y. jie gali būti sumažinti ar iš viso panaikinti, priklausomai nuo paties nuteistojo elgesio ir dedamų pastangų koreguoti savo elgesį, mąstymą ir t. t. Tai reiškia, kad pavyzdingai elgdamasis ir aktyviai siekdamas resocializacijos, V. G. dar gali patekti į žemos pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupę. Toks egzistuojančių dinaminių balų kiekis bei jų pokytis, įvertinus ilgą bausmės atlikimo laikotarpį, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis maksimalių pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius, vis tik nedėjo. Šią išvadą akivaizdžiai patvirtina ir nuteistajam nustatomų jo riziką nusikalsti didinančių veiksnių kiekis. Nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau daugiau nei 20 metų, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jam vis dar nustatomi net penki kriminogeniniai veiksniai - smurtinio elgesio istorija; maža motyvacija darbui; tai, kad jis buvo įtakojamas asocialios grupės; tai, kad nuteistasis negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Šie veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį, mąstysenos pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad nuteistojo riziką nusikalsti didinančių veiksnių yra nustatoma netgi daugiau, nei jo riziką nusikalsti mažinančių veiksnių. Pastarųjų nustatyta vos trys: padengti finansiniai įsipareigojimai; kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas; socialinių ryšių palaikymas. Toks riziką nusikalsti didinančių bei mažinančių veiksnių santykis, kartu vertinant ir aplinkybes, kurias bus išdėstytos šioje nutartyje toliau, neleidžia spręsti apie nuteistojo sėkmingą integraciją į visuomenę. Priešingai, darytina išvada, kad nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme yra vis dar galima ir turi būti vykdoma nešvelninant nuteistojo teisinės padėties.

Sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad V. G. yra 13 kartų skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, baustas nebuvo. Duomenys apie V. G. paskatinimus ir nusižengimus neabejotinai vertintini jo naudai. Tačiau vien šiuo kriterijumi nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu vertinimas negali apsiriboti.

Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju itin svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad per ilgą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis nedirbo ir tai lėmė ne objektyvios priežastys (turimos sveikatos problemos, darbo vietų stoka ir pan.), o paties nuteistojo nenoras užsiimti darbine veikla. 2007 m. rugsėjo 5 d. charakteristikoje apie V. G. nurodoma, kad nuteistajam darbas siūlytas nebuvo, tačiau ir noro dirbti nuteistasis nereiškė, 2008 m. birželio 4 d. charakteristikoje jau teigiama, kad nuteistasis yra nurodęs, jog dirbti norėtų, tą patį jis teigė ir perkeltas bausmę atlikti į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, tačiau 2018 m. vasario 22 d. pasiūlius jam apmokamą darbą Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje, V. G. darbo atsisakė, teigdamas, jog toks darbas nesuteikia jam socialinių garantijų. Paminėtos aplinkybės yra akivaizdus patvirtinimas, kad nuteistojo darbinė motyvacija yra žema, kas konstatuota ir socialinio tyrimo išvadoje, mažą nuteistojo motyvaciją dirbti priskiriant jo riziką pakartotinai nusikalsti didinantiems veiksniams. Nors BVK 167 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistieji iki gyvos galvos gali dirbti tik jei patys pageidauja, tačiau nuteistajam manant, kad jis yra pasirengęs grįžti į visuomenę ir tapti pilnaverčiu jos nariu, turi būti įvertinamas ir jo požiūris į darbą, kadangi darbinė veikla yra ne vien pajamų šaltinis, bet ir viena iš socialinės reabilitacijos formų. Be to, darbinė veikla yra viena iš pozityvaus užimtumo formų, mažinanti ir pakartotinio nusikalstamumo tikimybę būnant laisvėje. Todėl darbinių įgūdžių įgijimas (atkūrimas) neabejotinai rodytų V. G. realų nusiteikimą grįžti į visuomenę ir gyventi dorą, moralei ir teisei neprieštaraujantį gyvenimą.

Be to, vertindama V. G. elgesį bausmės atlikimo metu, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad 2012 m. kovo 21 d. bei 2015 m. rugsėjo 3 d. nuteistasis skelbė bado akcijas, kas akivaizdžiai parodo, jog jis yra linkęs rinktis neracionalius, kategoriškus bei kraštutinius savo įsitikinimų reiškimo būdus. O tai suteikia pagrindą manyti, jog ir būdamas laisvėje, jis elgsis ne racionaliai, apgalvotai, tačiau pakankamai impulsyviai ar net radikaliai.

Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę turėtų būti tik tiems asmenims, kurie pripažįsta savo kaltę bei suvokia pareigą atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir tam deda maksimalias pastangas, nes tik esant tokiam nuteistojo požiūriui, galima tikėtis, jog jis negrįš prie nusikalstamų įpročių. Nagrinėjamu atveju iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija V. G. vardu vykdomųjų patvarkymų nėra gavusi, o pats nuteistasis teigia nukentėjusiesiems priteistus civilinius ieškinius atlyginęs. Kadangi tokį nuteistojo teiginį paneigiančių įrodymų teikimą nagrinėjančiam teismui pateikta nebuvo, teisėjų kolegija jo nekvestionuoja. Kolegijos nuomone, aplinkybė, ar V. G. yra atlyginęs nukentėjusiesiems ir civiliniam ieškovui - valstybinei ligonių kasai priteistą nusikaltimu padarytą žalą, esminės reikšmės nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti neturi - ji yra tik viena iš aplinkybių, į kurias teismas privalo atsižvelgti priimdamas sprendimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos (ne)pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę konkrečiam nuteistajam. Apygardos teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažino, tokios pačios pozicijos jis iš esmės laikėsi ir viso bausmės atlikimo metu, kas rodo, jog jis pozityvių išvadų dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, savo elgesio bei sukeltų negatyvių padarinių, nėra padaręs. 2004 m. gegužės 30 d., 2005 m. gegužės 30 d., 2006 m. gegužės 30 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pateiktose charakteristikose nurodoma, jog pagrindinis nuteistojo užsiėmimas yra savo nekaltumo įrodinėjimas; 2007 m. rugsėjo 5 d. charakteristikoje nurodoma, kad jis kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažįsta tik iš dalies (tas pats nurodoma ir 2008 m. birželio 4 d. charakteristikoje), rimtesnių išvadų nėra padaręs; kaltės dėl padarytų nusikaltimų V. G. nepripažino ir 2020 m., atliekant jo ir jo socialinės aplinkos tyrimą, tik išreiškė apgailestavimo jausmus, kad padarytos smurtinės veikos įtakojo nukentėjusiųjų gyvenimus.

Svarbu įvertinti ir tai, kad aptariamas teistumas nuteistajam nėra pirmasis – V. G. praeityje (1994 m. gruodžio 12 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu) jau buvo teistas už neteisėtą šaunamojo ginklo ar sprogstamųjų medžiagų gaminimą arba realizavimą. Šiuo metu bausmę jis atlieka už kelias nusikalstamas veikas – laikotarpyje nuo 2000 m. vasario mėn. iki 2000 m. balandžio mėn., t. y. vos per du mėnesius, dalyvaudamas paties su bendrininkais suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje, V. G. įvykdė sunkius ir itin visuomenei pavojingus nusikaltimus, tarp kurių ir sukėlusius negrįžtamas pasekmes – 4 žmonių mirtį (buvo pasikėsinta nužudyti ir dar vieną asmenį). Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, moralės ir elgesio normų niekinimą, jį patį apibūdina kaip itin cinišką ir visiškai abejingą kitų žmonių išgyvenimams ir gyvybei. Nors padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, kiekis ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertinta skiriant V. G. bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Juolab, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis, kalbėdamas apie padarytus nusikaltimus, negeba įžvelgti alternatyvių būdų, kuriais galėjo pasinaudoti tam, kad išvengtų nusikaltimų. Jis iki šiol apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, yra linkęs pasitikėti sėkmės tikimybe, kas leidžia spręsti, jog ir ateityje susidūręs su kokiomis nors problemomis (pavyzdžiai finansinėmis), konfliktinėmis situacijomis, jis gali pasirinkti spręsti jas ne konstruktyviais būdais, o teisei priešingu elgesiu. Tokią teisėjų kolegijos nuomonę tik dar labiau sustiprina ir tas faktas, kad nepaisant šių neigiamai V. G. charakterizuojančių aplinkybių, pats nuteistasis neigia, jog turi kokių nors problemų ar probleminių sričių.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu (nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja; jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; yra nebaustas, tik skatintas; nėra įrodymų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra; jo požiūris į priežiūrą yra teigiamas; nuteistasis stengiasi koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus), tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę V. G. pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nuskalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimą dėl nuteistajam V. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Netenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimo dėl nuteistajam V. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasAurelijus RauckisAušra Vingilė