Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 183 str. 1 d. (du epizodai),

kaltinama nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 183 str. 1 d. (du epizodai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis O. K., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su L. M. ir V. K., kurie padėjo jam padaryti nusikalstamas veikas, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „RIMI LIETUVA“ turtą tokiomis aplinkybėmis:

dirbdamas UAB „RIMI Lietuva“ pardavėjo-kasininko pareigose ir būdamas materialiai atsakingas pagal darbo sutartį, pasirašytą su šia bendrove, 2015-02-08 14 val. 04 min. prekybos centre „City North RIMI“, esančiame Vilniuje, Žirmūnų g. 64, dirbdamas kasoje Nr. 26, kaltinamiesiems L. M. su V. K. priėjus prie kasos kaip pirkėjams, V. K. stovint šalia ir stebint aplinką, nuskenavo jų perkamas prekes: prancūzišką raguolį - 0,43 eurų vertės, keptus marinuotus vištų ketvirčius - 2,86 eurų vertės, bendrai 3,29 eurų sumai, už kurias atsiskaitydamas L. M. jam padavė 10 eurų, tačiau jis (kaltinamasis O. K.) į kasos aparatą įmušė neva gautus iš L. M. 500 eurų, po ko L. M. atidavė 400 eurų grąžą, paimdamas pinigus iš kasos, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB „RIMI Lietuva“ priklausantį turtą - 400 eurų grynųjų pinigų, padarydamas minėtai bendrovei 400 eurų turtinę žalą.

Jis gi, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su kaltinamaisiais L. M. ir V. K., dirbdamas UAB „RIMI Lietuva“ pardavėjo-kasininko pareigose, būdamas materialiai atsakingas pagal darbo sutartį, pasirašytą su šia bendrove, 2015-02-13 16 val. 08 min. prekybos centre „City North RIMI“, esančiame Vilniuje, Žirmūnų g. 64, dirbdamas kasoje Nr. 18, L. M. su V. K. priėjus prie kasos kaip pirkėjams, V. K. stovint šalia ir stebint aplinką, jis (O. K.) nuskenavo jų perkamas prekes: polietileno maišelį „Rimi“ - 0,04 eurų vertės, skalbinių minkštiklį „Silan“ - 2,75 eurų vertės, tualeto valiklį „Domestos“ - 2,17 eurų vertės, negazuotą gėrimą „Cappy ice frut“ - 1,33 eurų vertės, šiukšlių maišų - 2,60 eurų vertės, bendrai 8,89 eurų sumai, už kurias atsiskaitydamas L. M. jam padavė 5 eurus, tačiau jis (O. K.) į kasos aparatą įmušė neva gautus iš L. M. 200 eurų, po ko L. M. atidavė 1100 eurų kaip grąžą, paimdamas pinigus iš kasos, dėl ko kasoje atsirado 1089,17 eurų trūkumas, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB „RIMI Lietuva“ priklausantį turtą - 1089,17 eurų grynųjų pinigų, padarydamas minėtai bendrovei 1089,17 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis O. K. nusikalstamų veikų padarymo faktus pripažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyveno Alytuje. Susipažino su V. (K.) pradėjo bendrauti. Kartu su ja bei pažįstamu L. M. atvažiavo gyventi į Vilnių, išsinuomojo butą Švyturio gatvėje. Kartu su jais gyveno N.. Ieškojo darbo, įsidarbino RIMI parduotuvėje, tai įvyko 2014 metais prieš pat Kalėdas. Tuo metu V. informavo, kad juos iškrausto iš buto už skolas. Reikėjo gauti pinigų. Todėl ir sugalvojo tokį būdą gauti pinigų: jis sėdės kasoje, ateis V. su L., jis skenuoja prekes ir atiduoda lyg grąžą daug pinigų. Taip ir padarė. V. stovėjo už L., kad uždengtų, kas vyksta kasoje, kaip jis atiduoda L. pinigus. Viskas vyko tokiu būdu, kaip yra aprašyta kaltinamajame akte. Dabar tiksliai pinigų skaičiaus neatsimena, bet kaltinime sumos nurodytos teisingai. Du kartus taip padarė. Pinigus jie išleido naujo buto nuomai. Darbe aptiko šį faktą, jis buvo iškviestas ir atleistas iš darbo. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Supranta, kad jie turės atlyginti padarytą žalą. Gauna invalidumo pensiją – apie 224 eurus, būtų galima kas mėnesį po kažkiek atlyginti.

Kaltinamasis L. M. parodė, kad gailisi dėl savo padarytų veiksmų. Kai buvo 15 metų, susipažino su V. (K.), pradėjo bendrauti, gyveno Alytuje. Pažinojo jis ir O. (K.). 2014 metais kartu su jais išvažiavo į Vilnių, kur jis norėjo pradėti savarankišką gyvenimą. Išsinuomojo butą Švyturio gatvėje. Įsiskolino. Ieškojo pinigų. O. dirbo RIMI parduotuvėje. Aiškino, kad kažkoks draugas jam pasiūlė tokiu būdu prasimanyti pinigų. Apsitarė trise. Susitarė, kad O. paskambins, kai kasoje susikaups pinigų. Su V. užėjo į parduotuvę, pasivaikščiojo, paėmė prekių, priėjo prie kasos, O. įmušė 500 eurų ir davė jam grąžos. Paskui rado butą Baltupiuose, tačiau reikėjo iš karto sumokėti už du mėnesius, taigi - reikėjo daugiau pinigų. Nebuvo kito varianto. Jie nutarė pabandyti dar kartą. Jis padavė O. už prekes 5 eurus, gavo grąžos virš tūkstančio eurų. Vėliau RIMI administracija aptiko vagystę, reikalavo grąžinti pinigus. Jie sugrįžo į Alytų. Šiuo metu jis dirba, jo pajamos sudaro 500-600 eurų per mėnesį; sutinka per tam tikrą laiką atlyginti padarytą žalą.

Kaltinamoji V. K. nusikalstamų veikų padarymo faktą pripažino visiškai ir parodė, kad gailisi dėl to, kas įvyko. Turi neįgalumą, tik 30 procentų darbingumo. Gauna apie 168 eurų pensijos. Profesijos neturi. Šiuo metu visų aplinkybių jau neatsimena, todėl prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo eigoje, kuomet ji nurodė, jog O. K. dirbo RIMI parduotuvėje kasininku - pardavėju. Būtent O. sakė, kad kažkoks jo draugas papasakojo planą, kaip galima būtų prasimanyti pinigų, t.y. tokiu būdu kasoje duodant mažesnę pinigų sumą, o gaunat didesnę. Visi trys (su O. bei L. M.) bendrai nusprendė, kad įvykdys tokią nusikalstamą veiką. Tai nebuvo jos idėja, nes visi kartu tai nusprendė. Kaip ir sutarė, ji su L. M. pranešime apie įtarimą nurodytu metu ir laiku paėmė keletą prekių, nuėjo į kasą, kurioje dirbo O., ir O. nuskanavus keletą L. perkamų prekių bei padavus jam keletą eurų, O. K. davė jiems grąžos daug didesnę pinigų sumą. Kokios tai buvo pinigų sumos, dabar jau neatsimena, bet gali būti, kad tokios, kokios nurodytos pranešime apie įtarimą. Ji tuo metu stovėjo kasoje šalia L. M. ir dairėsi, stebėjo, kad niekas nepamatytų. Bijojo, jog kas nepastebėtų, jog jie daro nusikalstamą veiką. Kadangi tą dieną niekas nepastebėjo, kad kasoje O. trūko pinigų, tai jie nusprendė dar kartą taip padaryti. O. vėl paėmė iš kasos pinigus ir atidavė jiems kaip grąžą didesnę pinigų sumą, nei ji su L. M. mokėjo už perkamas prekes. Gautus pinigus jie bendrai sumokėjo už buto nuomą, maistui, nes tuo metu jie gyveno kartu (t.1, b.l.127-128).

Liudytoja K. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba parduotuvėje RIMI, esančioje Vilniuje, Žirmūnų g. 64. 2015-02-13 12 val. pradėjo darbą, apie 22 val. priiminėjo pinigus iš prekybinių kasų. Patikrinus 18-os kasos pinigus pagal ataskaitą, pastebėjo, kad trūksta pinigų. Dėl pinigų trūkumo davė rašyti pasiaiškinimą 18-oje kasoje dirbusiam O. K., kuris dirbo toje kasoje ir buvo atsakingas už kasą. Kasoje trūko 1089,17 eurų. Vėliau buvo patikrinta kasa dėl galimo techninio gedimo, tačiau jokio techninio gedimo užfiksuota nebuvo. Kitą dieną, kai buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, ji sužinojo, kad kasoje dirbęs kasininkas O. K. iš kasos išėmęs pinigus perdavė nepažįstamam asmeniui (t.1, b.l. 22).

Bylai yra pateikti UAB „RIMI Lietuva“ 2015-02-08 d. ir 2015-02-13 d. kasos patikrinimo aktai. Iš jų seka, kad 2015-02-08 kasoje Nr.26 rastas 400 eurų trūkumas, 2015-02-13 kasoje Nr.18 rastas 1089,17 eurų trūkumas (t.1, b.l. 15, 16).

Iš daiktų (dokumentų) pateikimo protokolo matyti, jog A. E., UAB „RIMI Lietuva“ įgaliotasis atstovas, pateikė 2013-12-05 O. K. darbo sutartį su UAB „RIMI Lietuva“ ir 2015-12-12 darbuotojo visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį (t.1, b.l. 28-33).

2015-02-25 tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, Žirmūnų g. 64 prekybos centro RIMI prekybinės kasos (t.1, b.l. 20-21).

2015-02-25 apsaugos darbuotojas A. D. pateikė ikiteisminiam tyrimui vaizdo įrašus iš prekybos centro RIMI Žirmūnų g. 64, Vilniuje (t.1, b.l. 23).

Apžiūrėti 2015-02-08 ir 2015-02-13 vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip kasoje O. K. perduoda bendrininkams L. M. ir V. K. pinigus.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.

Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis O. K., veikdamas kartu su L. M. bei V. K., kurie padėjo jam vykdyti nusikaltimus, 2015-02-08 iš parduotuvės prekybos centre „City North RIMI“ kasos pasisavino 400 eurų, o 2015-02-13 – 1089,17 eurų. Nustatyta, ką pripažino bylos nagrinėjimo eigoje ir patys kaltinamieji, kad jie veikė kartu: O. K. priėmė iš L. M. prekes ir atitinkamai 10 eurų bei 5 eurus, o grąžos jam atidavė atitinkamai 400 eurų bei 1100 eurų. Kaltinamoji V. K. tuo metu stebėjo aplinką, užstojo prie kasos L. M.. Pinigus kaltinamieji užvaldė neteisėtai, neatlygintinai pavertė savo turtu, nes mokėjo už maistą, buto nuomą, t.y. ėmė elgtis su pinigais kaip su nuosavu turtu ir taip padarė žalą turto savininkui (UAB ,,RIMI LIETUVA“). Tokie kaltinamųjų veiksmai atitinka objektyviuosius bei subjektyviuosius turto pasisavinimo (BK 183 straipsnis) požymius.

Kadangi nusikalstamos veikos atskirtos laiku ir tuo, kad po pirmo epizodo tyčia padaryti naują nusikaltimą kaltinamiesiems kilo naujai ir žymiai vėliau, jų veiksmai teismo kvalifikuojami kaip atskiri nusikalstamų veikų epizodai.

Kaltinamojo O. K. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal BK 183 str. 1 d. (du epizodai), kaltinamųjų L. M. bei V. K. - pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 1 d. (du epizodai).

Iš kaltinimo pašalinamas veikimo bendrininkų grupėje požymis, nes O. K. veikė vienas, kiti du kaltinamieji jam padėjo vykdyti pinigų pasisavinimą, todėl pagal BK 25 str. 2 d. nuostatas bendrininkų grupės nėra.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamiesiems paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų padarymo stadijas, kiekvieno kaltinamojo asmenybę.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko prisipažinimas, padarius nusikaltimą, yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teismui teisingus parodymus savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes.

Kaltinamieji O. K., L. M. bei V. K. teisiami yra pirmą kartą, padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas. O. K. buvo jų vykdytojas, kiti du kaltinamieji padėjo jam vykdyti šias veikas.

Kaltinamieji nuo pat tyrimo eigos pripažino padarytas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas lengvina jų atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). L. M. jų padarymo metu buvo nepilnametis. V. K. bei O. K. yra neįgalūs, jiems yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas (t.1, b.l. 190-195, 197-201). Atlikus V. K. ir O. K. teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizes, nustatyta, kad nepaisant psichikos būsenos, jie galėjo ir tebegali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali stoti prieš teismą. Taikyti priverčiamąsias medicinos priemones jiems netikslinga (t.1 b.l. 190-195, 197-201). Elgesio bei emocijų sutrikimai gydytojų yra konstatuoti ir kaltinamajam L. M. (t.1, b.l.101).

Kaltinamieji buvo traukiami administracinėn atsakomybėn (t.1, b.l.66-67, 99, 135-136).

Už veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1d. numatytos tokios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas.

Kaltinamasis L. M. nuo 2016-05-30 dirba UAB „Stora Enso Lietuva“, kiti du kaltinamieji yra neįgalūs, gauna invalidumo pensijas. Kaltinamoji V. K. turi du mažamečius vaikus: 2013 bei 2015 metų gimimo. Atlikti viešuosius darbus jie realiai negalėtų.

Atsižvelgiant į išdėstytą kaltinamiesiems skirtinos baudos, kurių dydis nesiekia įstatymo numatyto už nesunkius nusikaltimus baudos vidurkio. Taikytini LR BK 63 str. 1 d., 4 d. reikalavimai dėl bausmių subendrinimo dalinio sudėjimo būdu. Taip pat taikytina BK 64¹ str. nuostata dėl galutinės bausmės mažinimo trečdaliu.

Žala buvo padaryta kaltinamųjų O. K., L. M. bei V. K. nusikalstamais veiksmais. Tarp jų padarytų nusikalstamų veikų ir civilinio ieškovo UAB „RIMI LIETUVA“ patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Todėl kaltinamieji privalo atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BPK 109 str., 113 str., 115 str.1d.).

UAB „RIMI LIETUVA “ civilinis ieškinys 1489,17 eurų sumai įrodytas ir tenkintinas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauti prašymai Nr. (2.16) NTP-7-14117 ir Nr. (2.16) NTP-7-14106 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriais prašoma priteisti valstybės naudai 57,90 eurų dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajai V. K. teiktą antrinę teisinę pagalbą bei 75,27 eurų dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam L. M. teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamiesiems gynėjai buvo paskirti LR BPK 51 str. 2 d. pagrindu, kadangi visi trys kaltinamieji yra nedidelio išsilavinimo, neturi žinių apie baudžiamojo proceso veiksmų esmę ir principus, jiems konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, todėl būtų buvę sunku savarankiškai įgyvendinti teisę į gynybą.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog teismas neprivalo, o gali priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-307 str.str., teismas

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. (2015-02-08 epizodas) 35 MGL (1318,10 Eur) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. (2015-02-13 epizodas) 45 MGL (1694,70 Eur) dydžio bauda.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu sudėti bausmes dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti nuteistajam 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.

Remiantis BK 64¹ str. bausmę sumažinti trečdaliu ir nuteistajam nustatyti galutinę 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti nuteistąjį baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801.

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 183 str. 1 d. (2015-02-08 epizodas) 25 MGL (941,50 Eur) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 183 str. 1 d. (2015-02-13 epizodas) 35 MGL (1318,10 Eur) dydžio bauda.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu sudėti bausmes dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti nuteistajam 45 MGL (1694,70 Eur) dydžio baudą.

Remiantis BK 64¹ str. bausmę sumažinti trečdaliu ir nuteistajam nustatyti galutinę 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti nuteistąjį baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801.

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 183 str. 1 d. (2015-02-08 epizodas) 25 MGL (941,50 Eur) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 183 str. 1 d. (2015-02-13 epizodas) 35 MGL (1318,10 Eur) dydžio bauda.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu sudėti bausmes dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti nuteistajai 45 MGL (1694,70 Eur) dydžio baudą.

Remiantis BK 64¹ str. bausmę mažinti trečdaliu ir nuteistajai nustatyti galutinę 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti nuteistąją baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801.

Nuosprendį perdavus vykdyti kardomąją priemonę nuteistiesiems (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) panaikinti.

UAB „RIMI LIETUVA“ 1489,17 eurų dydžio civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš nuteistųjų O. K., L. M. ir V. K. solidariai turinei žalai atlyginti UAB „RIMI LIETUVA“ naudai 1489,17 eurų.

CD diską su vaizdo įrašu laikyti prie baudžiamosios bylos.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl priteisimo antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 57,90 eurų iš kaltinamosios V. K. ir 75,27 eurų iš kaltinamojo L. M..

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.