Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė G. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama jai pripažinti nuosavybės teisę į po uždarosios akcinės bendrovės „G.", juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), likvidavimo likusį nekilnojamąjį turtą- pastatą parduotuvę, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodė, jog 2010 m. kovo 25 d. ji įsteigė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „G.", kodas (duomenys neskelbtini), buvo vienintelė jos vadovė bei akcininkė. 2010 m. rugpjūčio 3 d. UAB „G.“ pirkimo - pardavimo sutartimi iš UAB „Ž. p." įsigijo pastatą – parduotuvę, u/n Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 15 d. ieškovė, kaip vienintelė bendrovės akcininkė, priėmė sprendimą inicijuoti UAB „G." likvidavimą. Nuo 2018 m. gegužės 5 d. UAB ,G." įgijo likviduojamo juridinio asmens statusą, o Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimu pagal Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2630 14 straipsnio 9 dalį, UAB „G." 2025 m. sausio 2 d. likviduota. Tačiau parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), liko Nekilnojamo turto registre įregistruota UAB „G." vardu. UAB „G.", likviduota supaprastinta tvarka - Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Tokio likvidavimo procedūrą reglamentuoja ?? 2.70 straipsnis. Tačiau turto perėmimo tvarka po juridinio asmens likvidavimo registro tvarkytojo iniciatyva CK 2.70 straipsnio pagrindu nėra reglamentuota. 2020 m. birželio 22 d. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas. Minėto projekto 7 straipsnis numato, kad likviduoto ir išregistruoto juridinio asmens turtą kaip bešeimininkį perima valstybė. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020 m. rugsėjo 23 d. yra pateikęs išvadą Nr. 102-P-33 „Dėl preliminaraus įvertinimo ar Lietuvos Respublikos juridinių asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas XIIIP-4014 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Minėtoje išvadoje, nurodyta, kad ,ta apimtimi, kuria juridinių asmenų nuosavybės vien remiantis aplinkybe, kad juridinis asmuo nevykdo veiklos, teisė besąlygiškai būtų paneigta teikiama įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalis galimai neatitinka Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų". Taigi, nėra pagrindo vadovautis pirmiau nurodytu teisės aktu dėl kelių priežasčių: visų pirma, jis iki šiol nėra priimtas; antra, jo nuostatos, reglamentuojančios juridinio asmens turto perleidimą valstybei, galimai prieštarauja LR Konstitucijai. CK 1.8 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). LR Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. To paties įstatymo 73 straipsnio 13 dalis numato, kad likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis Civilinio kodekso nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais, išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrovės turtas. Jei bendrovės akcijos suteikia nevienodas teises, dalijant turtą į jas turi būti atsižvelgta. Remiantis CK 2.45 straipsniu, juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą. ABĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog akcijos - tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo.