Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko M. Ž. teikimą dėl laisvė atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistajam V. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 4 dalį, 18 straipsnio 4 dalį, 105 straipsnio 8 punktą, 206 straipsnį, 278 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su turto konfiskavimu. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo išteisintas.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko M. Ž. teikime nurodoma, kad nuteistasis į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atvyko 2016 m. vasario 5 d., adaptacijos laikotarpiu sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bendravimo ypatumų. Bausmės atlikimo metu V. B. 10 kartų pažeidė nustatytą tvarką, 5 kartus baustas, skatintas 23 kartus, paskutinį kartą 2023 m. kovo 24 d. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, 2002 m. liepos-rugsėjo mėnesiais lankė ir sėkmingai baigė 7 užsiėmimų grupinę terapiją, skirtą psichikos sveikatai stiprinti bei savižudybių prevencijai. Aktyviai dalyvauja „Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos“ organizuojamuose susitikimuose bei Švento Rašto studijose.

Teikime nurodoma ir tai, kad nuteistasis įgijo siuvėjo, prekių žinovo specialybes. Teigia, kad turi darbinę patirtį laisvėje, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime dirbo, sutiko dirbti ir atvykęs į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, tačiau darbinės veiklos nepradėjo. 2018 m. vasario 22 d. nuteistajam Drausmės komisijos metu buvo pasiūlyta dirbti valytojo pareigose, tačiau jis nepareiškė noro dirbti, kadangi yra pensinio amžiaus. 2020 m. balandžio 2 d. kreipėsi į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimybės įsidarbinti, tačiau atsakymo negavo. Nuo 2020 m. gruodžio 1 d. dirba, darbą suvokia kaip privalumą. Tikėtina, kad stabili ir nuosekli darbinė veikla padėtų nuteistajam greičiau integruotis į visuomenę bei užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį.

Nusikaltimai įvykdyti siekiant finansinės naudos. Nuteistasis turi priteistą civilinį ieškinį 2 014 034 Lt sumai. Ši suma buvo sumažinta iki 1 200 534 Lt. 2023 m. kovo 15 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pažymoje nurodyta, kad nuteistojo V. B. vardu vykdomieji dokumentai negauti. Galima teigti, kad nuteistojo finansų planavimo įgūdžiai nėra tiesiogiai susiję su jo nusikalstama veika, tačiau viena iš nusikaltimų pasekmių yra materialinė atsakomybė. Paskutiniu metu nuteistasis ieško galimybių mažinti turimus įsipareigojimus. Nuteistajam 2016 m. vasario 9 d. buvo sudarytas individualus nuteistojo socialinės reabilitacijos planas, kuriame numatytos priemonės: tęsti darbinę veiklą; savanoriškai dengti turimus įsiskolinimus, kreiptis su raštiškais prašymais; dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse; individualus motyvacinis pokalbis su resocializacijos skyriaus specialistu apie nusikalstamą elgesį, jo priežasčių ir pasekmių aptarimas. Plane numatytas priemones nuteistasis vykdo. 2016 m. vasario 9 d. nuteistajam atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Vidutinė rizika nustatyta ir 2019 m. gegužės 31 d., 2020 m. rugpjūčio 7 d., 2021 m. lapkričio 19 d. atlikus pakartotinį vertinimą 2022 m. liepos 14 d., nustatyta žema rizika. Žema rizika nustatyta ir 2023 m. gegužės 2 d.

Nuteistasis šiuo metu dirba, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lankosi koplyčioje ir yra aktyvus susitikimų su kapelionu dalyvis. Stebimos ilgalaikės teigiamos nuostatos į priežiūrą bei įstaigoje nustatytą tvarką. Paskutinė nuobauda skirta 2018 m. Nuteistasis dažnai lankomas artimųjų ir draugų, bausmės pakeitimo atveju turės gyvenamąją vietą. Nuteistajam nustatytas kriminogeninis veiksnys – smurtinio elgesio istorija. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: turi priteistą didelį civilinį ieškinį, buvo įtakojamas asocialios grupės, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių.

Teismo posėdyje nuteistasis prašė pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, paaiškino, kad bausmę atlieka jau beveik 25 metus, pakeitė gyvenimo būdą ir požiūrį į gyvenimą, supranta, kad padarė labai sunkų nusikaltimą ir dėl to gailisi, bandė susisiekti su nukentėjusiaisiais, žalą atlygina pagal galimybes. Nuteistojo gynėja prašė tenkinti (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. gegužės 5 d. teikimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir pakeisti V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Prokurorė prašė Lietuvos Kalėjimų Tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę netenkinti.

Teikimas netenkinamas.

Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme galimybę įtvirtinantis įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir tikimybę, kad toks asmuo ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis V. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1998 m. kovo 18 d. m. Visgi vien įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Taigi, atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

Teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, kurį laiką stengiasi laikytis vidaus tvarkos taisyklių, ne kartą paskatintas, nuo 2020 metų dirba ir nuostata į darbą yra teigiama, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nepalaiko diskriminacinių nuostatų. Šios aplinkybės neabejotinai yra palankios nuteistajam, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis stengiasi užsiimti pozityvia veikla, išlaikyti socialinius ryšius. Tačiau šioms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės ir jų vertinti atskirai nuo kitų reikšmingų, nuteistojo asmenybę ir pavojingumą apibūdinančių, aplinkybių.

Kaip nurodyta pirmiau, baudžiamasis įstatymas numato, kad teismas, spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, vertina ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir nuteistajam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, taip pat tai, ar nuteistasis atlygino nusikaltimu padarytą žalą (reikšmingą jos dalį) ar įsipareigojo ją atlyginti (pašalinti).

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. gegužės 2 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatyta maža nuteistojo V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencijomis „išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ srityje: balų įvertis šioje srityje mažėjo, kadangi nuteistasis, nors ir būdamas pensinio amžiaus, iki šiol dirba, dalyvauja įvairioje pozityvioje veikloje, suvokia darbą kaip privalumą ir žino jo naudą. Maža rizika nuteistajam buvo nustatyta ir 2022 m. liepos 14 d. Vis tik būtina pažymėti, kad ankstesnių vertinimų metu (2016 m. vasario 9 d., 2019 m. gegužės 31 d., 2020 m. rugpjūčio 7 d., 2021 m. lapkričio 19 d.) V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką buvo vidutinė, taigi teigiamas rizikos pokytis, bendrame atliktos bausmės kontekste, stebimas dar neilgą laiką – nuo 2022 metų. Be to, reikšminga aplinkybe V. B. atžvilgiu laikytina tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam, nors ir vykdančiame individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvaujančiam pozityviame užimtume, išliek nustatyti keturi kriminogeniniai veiksniai, iš kurių trys yra dinaminiai: turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Nustatytų kriminogeninių veiksnių kontekste pirmiau nurodyta aplinkybė dėl balų įverčio mažėjimo srityje „išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ leidžia daryti išvadą, kad nors ir stebimos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo tendencijos, šis pokytis vis tik nėra ženklus ir dar neleidžia daryti išvados, kad riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai, kurie, be kita ko, susiję ir su praeityje buvusiu nuteistojo kriminaliniu elgesiu bei tokiu elgesiu sukeltomis pasekmėmis, yra efektyviai valdomi. Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad tire patys kriminogeniniai veiksniai buvo nustatyti ir 2021 m. gruodžio 31 d. socialinio tyrimo išvadoje. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis, svarstant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, turi būti akivaizdus ir sudaryti pakankamą pagrindą išvadai, kad bausmės tikslai nuteistajam jau turėjo pakankamą poveikį, todėl tolesnė elgesio korekcija atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę atitiks teisingumo principą, bausmės paskirtį ir tikslus. Teismui pateiktos medžiagos duomenys tokios išvados nesuponuoja.

Kaip nurodyta pirmiau, nuteistojo V. B. asmens bylos duomenys patvirtina, kad jis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo veikloje, per visą bausmės atlikimo laiką buvo skatintas 23 kartus už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, gerą, sąžiningą darbą. Paskutinis paskatinimas paskirtas 2023 m. kovo 24 d. Tačiau iš 2023 m. balandžio 6 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad V. B. buvo ne tik skatintas, bet buvo fiksuoti ir vidaus tvarkos taisyklių, režimo reikalavimų nesilaikymo atvejai. Nuteistasis šešis kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, penkis kartus nuobaudos nebuvo skirtos apsiribojant svarstymu drausminėje komisijoje, vieną kartą paskirta nuobauda – uždrausta vieną mėnesį apsipirkti parduotuvėje. Tris kartus nuteistasis baustas už draustų daiktų laikymą, visais atvejais paskirtos drausminės nuobaudos (du kartus uždarytas į baudos izoliatorių, vieną kartą perkeltas į kamerų tipo patalpas). Vieną kartą drausminė nuobauda (tvarkyti patalpas ir teritoriją be eilės) paskirta už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Iš viso vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus nuteistasis pažeidė 10 kartų, atskiri nuteistojo padaryti pažeidimai nelaikytini formaliais – apsvaigimas nuo alkoholio, uždraustų daiktų (mobilaus ryšio telefonų ir SIM kortelių) laikymas, iš skalbyklos, kurioje dirbo, skalbimo miltelių perdavimas kitam nuteistajam. Nors šiuo metu nuteistasis V. B. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau nurodyti pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, kaip nepriekaištingo ir tai yra neigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojanti aplinkybė.

Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad pažeidimai buvo daromi net tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir vėliau, paskutinį kartą drausmine tvarka nuteistasis buvo baustas 2018 m. spalio 31 d., ir šios aplinkybės, įvertinus V. B. skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo laikotarpį (nuo 1998 m. kovo 18 d.) suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo teigiama elgesio korekcija nėra stabili ir ilgalaikė, elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiką. Šios išvados kontekste atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo asmens charakteristikas. Nuo 1999 iki 2011 metų (duomenys neskelbtini) administracija V. B. elgesį vertino tik patenkinamai, teigiamai V. B. charakterizuotas 2012–2015 metais, bet 2017 metais (duomenys neskelbtini) administracijos V. B. vėlgi buvo charakterizuojamas tik patenkinamai. Aptarta informacija leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam vis dar sunku išlaikyti teigiamą ir nuoseklią elgesio dinamiką ilgesnį laiką, o paskatinimų ir nuobaudų santykis, jų dinamika leidžia teigti, kad nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli, tinkamų išvadų dėl savo ankstesnio elgesio nuteistasis vis tik dar nėra padaręs, o teigiami elgesio pokyčiai dar nėra pakankami jo teisinės padėties švelninimui.

Išvadą dėl pagrindo taikyti BK 51 straipsnio nuostatas nebuvimo patvirtina ir su padarytos žalos (jos dalies) atlyginimu ar pašalinimu bei įsipareigojimu ją visiškai atlyginti ar pašalinti susijusios aplinkybės. Iš nuteistojo V. B. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo priteistas 2 014 034 Lt dydžio civilinis ieškinys, kurio dydis atsižvelgiant į dalį rastų meno kūrinių ir vertybių vėliau buvo sumažintas iki 1 200 534 Lt (347 698 Eur). Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis deda tam tikras pastangas, kad sumažintų teismo priteistą civilinį ieškinį, savanoriškai rašydamas laiškus nukentėjusiųjų turtinių teisių paveldėtojams, tačiau negauna informacijos, kur galėtų pervesti pinigus. Taip pat nurodyta, kad pagal 2023 m. kovo 15 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistojo V. B. vardu vykdomieji dokumentai negauti. Teismo posėdyje nuteistasis paaiškino, kad savanoriškai dengė ieškinį dirbdamas skalbykloje, išskaičiuodavo iš atlyginimo šimtais, kreipėsi dėl to, kam pinigai pervesti ir tada pinigus grąžino atgal, pasakė, kad niekas jų nepriima. Dabar išsiuntė pinigus už ieškinius, bet nežino jų likimo, nežino, ar juos atsiima, ar ne, nes su juo nekontaktuoja. Siuntė 2022 metais, gauna 71 Eur atlyginimą ir jį visą siunčiam ieškinio dengimui. Vis tik pažymėtina, kad teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad pats nuteistasis būtų dėjęs maksimalias pastangas savanoriškai atlyginti nukentėjusiesiems (jų teisių perėmėjams) padarytą žalą ir tai suponuoja išvadą, kad deklaruojamos pastangos yra susijusios su siekiu dirbtinai švelninti savo situaciją, o ne realiai atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ar bent reikšmingą jos dalį. Šios teismui papildomai pateikti duomenys nepaneigia. Kaip matyti iš nuteistojo rašytų laiškų kopijų, dėl žalos atlyginimo į nukentėjusiuosius nuteistasis kreipėsi tik 2022, 2023 metais. Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. gegužės 4 d. duomenys patvirtina, kad iš V. B. sąskaitos 2023 m. kovo 23 d. trims nukentėjusiesiems buvo pervesta po 24,13 Eur, kai savo asmeninių poreikių tenkinimui (apsipirkimui) buvo skiriamos ženkliai didesnės sumos. Atsižvelgiant į paminėtą, taip pat į tai, kad bausmę nuteistasis atlieka kiek daugiau, nei 24 metus, iš darbinės veiklos gavo pajamas, materialiai buvo remiamas ir kitų asmenų, pagrįstai spręstina, kad priteistos žalos (dalies) atlyginimas yra tik simbolinis ir formalus.

Būtina pažymėti ir tai, kad V. B. šis teistumas nėra pirmas. Praeityje jis jau buvo teistas, šiuo metu bausmę atlieka už visuomenei itin pavojingus, tyčinius, labai sunkias pasekmes sukėlusius nusikaltimus (plėšimą, turto prievartavimą, nužudymą). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis, modelį sudaro finansinės naudos siekimas. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, nepriimtiną V. B. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia V. B. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinamos. Tuo labiau, kad socialinio tyrimo išvadoje smurtinio elgesio istorija yra išskirta kaip kriminogeninis veiksnys, o tai suponuoja griežtesnį su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių aplinkybių vertinimą. Kaip nurodyta pirmiau, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, stabilūs teigiami pokyčiai stebimi dar ne itin ilgą laiką. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio ypatumai, ankstesnis savęs realizavimas nusikaltimų vykdyme, gyvenimo stiliaus pasižymėjimas kriminaliniais bruožais suponuoja išvadą, kad pastangos keisti gyvenimo būdą turėtų būti esminė vertybinė orientacija, turinti įtakos nuteistojo elgesio teigiamiems pokyčiams ir apsauginis veiksnys, mažinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę. Šiuo atveju nors ir yra stebimi teigiami nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiai, nuteistasis stengiasi aktyviai dalyvauti resocializacijos procese, vis tik šios aplinkybės, įvertinus duomenis apie nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, elgesį bausmės atlikimo metu, formalias pastangas atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, dar nesudaro pagrindą daryti išvadą, kad nuteistojo padėtis jau gali būti lengvinama taikant jo atžvilgiu BK 51 straipsnio nuostatas.

Svarstomo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat tokiems, kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų sumažinti savo nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, pakeisti požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles, bausmės atlikimo metu darė vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir taip bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Vertinamu atveju daryti tokią išvadą vis tik nėra pagrindo. Priešingo vertinimo nesuponuoja ir nuteistojo gynėjos teismui pateikti duomenys apie nuteistojo aktyvų dalyvavimą užsiėmimuose religine tematika, dvasinį ugdymą, gautas padėkas už nuoširdų ir stropų darbą, dalyvavimą konkursuose, kitoje pozityvioje veikloje bei liudytojo R. R. parodymai apie teigiamus nuteistojo mąstymo pokyčius, kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi. Šie duomenys tik patvirtina jau pirmiau aptartas aplinkybes, rodančias, kad nuteistasis šiuo metu deda pastangas koreguoti savo elgesį, stengiasi užsiimti pozityvia veikla (dirba, dalyvauja įvairiuose renginiuose, užsiėmimuose), tačiau išvada dėl pagrindo švelninti nuteistojo padėtį yra daroma įvertinus ne selektyviai atrinktas ir išskirtinai palankias aplinkybes, o jų visumą. Kaip jau minėta, teismui pateiktoje nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visuma šiuo metu nesudaro pagrindo konstatuoti, kad BK 51 straipsnis nuteistajam gali būti taikomas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad jau šiuo metu taikyti V. B. BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas dar nėra pagrindo. Todėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko M. Ž. teikimas dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko M. Ž. teikimo dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.

Nutartis, per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.