Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas Altimus-tech Sp.z o.o. Lietuvos filialas (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) sprendimą, užfiksuotą 2022 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. (24.38-72Mr)-3-4644 „Dėl prašymo išduoti individualią karinės įrangos eksporto licenciją“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis 2022 m. birželio 1 d. su (duomenys neskelbtini) ribotos atsakomybės bendrove Mokslinių tyrimų ir gamybos įmone (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį Nr. ATF(1.1)-22/06/01-1 dėl karinės technikos – neveikiančio paleidimo įrenginio 5P73 ir jam modernizuoti skirtos elektronikos įrangos (be valdymo bloko) (toliau – ir Įranga), skirtos (duomenys neskelbtini) gynybos ministerijai, pardavimo ir perdavimo. Pagal šią sutartį pareiškėjas įsipareigojo parduoti ir perduoti minėtą įrangą, kurią 2017 m. buvo įsigijusi ir iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotas 2017 m. balandžio 4 d. importo licencijas importavusi įmonė UAB „LiTak-Tak“ (po reorganizacijos išregistruota, jos teises ir pareigas perėmė Altimus-tech Sp.z o.o. ir jos Lietuvos filialas, t. y. pareiškėjas). Bendrovė kreipėsi į Ministeriją su prašymu Nr. 22/154 išduoti individualią eksporto licenciją, reikalingą minėtai Įrangai eksportuoti į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prašymas).

2.2. Pareiškėjo Prašymas buvo svarstytas 2022 m. spalio 24 d. vykusiame Komisijos strateginių prekių licencijos išdavimo klausimams spręsti (toliau – ir Komisija) posėdyje. Ministerija, atsižvelgusi į Komisijos padarytas išvadas, skundžiamu Sprendimu nusprendė neišduoti eksporto licencijos. Sprendime paaiškino, kad A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims priskiriamos karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai. Pažymėjo, kad Bendrovei negali būti išduota individuali karinės įrangos eksporto licencija, nes pastaroji negali teisėtai disponuoti karine įranga dėl to, kad neturi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) išduotos licencijos verstis A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių gamyba.

2.3. Sprendimas prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 4 punkte įtvirtinto įstatymo viršenybės principo, pažeidžia Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo (toliau – ir SPKĮ) ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) nuostatas. Pagal GŠKĮ 1 straipsnio 3 dalies 6 punktą GŠKĮ netaikomas karinei technikai ir jos įrangai. Jeigu atitinkama technika arba jos įranga yra karinė technika, ji negali būti priskiriama prie ginklų, bei tokios technikos ar įrangos turėtojui negali būti taikomos GŠKĮ numatytos pasekmės (reikalavimas, kad asmuo turėtų atitinkamą licenciją), todėl šiuo atveju negali būti taikomos Įrangai GŠKĮ nuostatos.

2.4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnis draudžia neteisėtai disponuoti šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ir juos laikyti. Policija nustatė, kad pareiškėjo veiksmuose nėra BK 253 straipsnyje nustatytos veikos požymių, t. y. Bendrovė gali laikyti ir disponuoti Įranga. Todėl pareiškėjui nesuprantama, kokiu pagrindu Ministerija Sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjui negalima disponuoti ir laikyti Įranga. Tokia Ministerijos pozicija ir jos veiksmai yra prieštaringi.

2.5. Ministerijai Sprendimo priėmimo metu buvo žinoma apie priimtą nutarimą ir pateiktą specialisto išvadą, tačiau Ministerija Nutarime pateiktos pozicijos nevertino, nors Bendrovė apie nutarimą ne kartą informavo Ministeriją. Ministerijos veiksmai neatitinka gero viešo administravimo reikalavimų, nes Sprendimas priimtas neįvertinus reikšmingų ir aktualių įrodymų. Ministerija, priimdama Sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad nutarime užfiksuotos aplinkybės nustatytos Policijos departamento iniciatyva. Jeigu Policijos departamentas pats kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl BK 253 straipsnio taikymo, nesuprantama, dėl kokių priežasčių Policijos departamentas ir Ministerija nesivadovauja teisėta, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka nutarimą priėmusios institucijos pozicija.

2.6. Sprendimas neteisėtas, be kita ko, ir dėl to, jog Ministerija jį priėmė darydama nuorodą į SPKĮ 10 straipsnio 4 dalies nuostatas. SPKĮ 10 straipsnio 4 dalyje reglamentuoti atvejai, kada panaikinamas turimos licencijos galiojimas. Todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių Ministerija, priimdama Sprendimą, nusprendė, jog pareiškėjui turi būti panaikinamas licencijos galiojimas, nors pareiškėjas šios licencijos net nebuvo gavęs.

2.7. Sprendimas priimtas netinkamai pritaikius teisės normas, nes pastarosios net nereglamentuoja aptariamų teisinių santykių ir parengtas atmestinai. Sprendimu nustatytas ribojimas turi būti ne tik proporcingas ir griežtai grindžiamas įstatymais, bet ir tinkamai bei išsamiai motyvuotas. Būtent toks administracinis sprendimas atitiktų VAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju Sprendimas šių reikalavimų neatitinka, todėl yra pagrindas panaikinti Sprendimą.

2.8. Ministerija pažeidė privatinės teisės normas, nes neturėdama įstatymais suteiktos kompetencijos Sprendimu apribojo pareiškėjo nuosavybės teisę į Įrangą, uždraudusi pareiškėjui parduoti, perleisti, išnuomoti arba kitokiu būdu pakeisti Įrangos teisinę būklę, nors pareiškėjas prašė tik leisti išvežti Įrangą į (duomenys neskelbtini). Ministerija šiuo atveju galėjo nuspręsti tik dėl to, ar pareiškėjas turi teisę eksportuoti Įrangą, bet nenuspręsti dėl pareiškėjo galimybės laisvai disponuoti Įranga.

2.9. Prašymo nagrinėjimo metu Ministerija, be kita ko, padarė ir procedūrinio pobūdžio pažeidimus, t. y. vilkino procedūros vykdymą ir tokiu būdu pažeidė ne tik VAĮ reikalavimus, bet ir gero viešo administravimo principą. Ministerija taip pat nesilaikė įstatymuose įtvirtintų terminų Prašymui išnagrinėti.