- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- e2S-1236-459/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01894-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. A., Ą. A., R. A., valstybės įmonei Turto bankui, Panevėžio rajono 3-ojo notarų biuro
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl termino palikimui priimti (nepriimti) nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo, pareikštą suinteresuotiesiems asmenims G. A., Ą. A., R. A., valstybės įmonei Turto bankui, Panevėžio rajono 3-ojo notarų biuro notarui P. D. (P. D.), Lietuvos antstolių rūmams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti nepilnamečiam vaikui K. A., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą G. A., praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui priimti ar atsisakyti jį priimti, atsiradusiam po jo tėvo H. A. mirties (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, kad G. A. yra nepilnamečio K. A. mama. Nepilnamečio vaiko tėvas H. A. mirė (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 29 d. Pareiškėja gavo raštą iš VĮ Turto banko Nr. 7GD-15482, kuriame nurodoma, jog VĮ Turto bankas atlieka veiksmus dėl galimo H. A. turto paveldėjimo valstybės vardu. Pagal Gyventojų registro pateikiamus duomenis, palikėjas turėjo nepilnamečius vaikus R. A. ir K. A.. Kadangi H. A. įpėdiniai palikėjo mirties momentu ir termino palikimui priimti pasibaigimo metu buvo nepilnamečiai, jų interesams atstovauja atstovas pagal įstatymą, tačiau per įstatymo nustatytą terminą atstovaujamojo vardu jis notaro biurui nepadavė pareiškimo apie palikimo priėmimą. Atsižvelgiant į gautą raštą, buvo susisiekta su nepilnamečių vaikų R. A. (šiuo metu jau pilnametis) ir K. A. motina G. A.. Ji paaiškino, kad jos vyras buvo verslininkas ir jai žinoma, kad jis turėjo skolų, kurių suma didelė, ir ji mananti, kad palikimo priėmimas pablogins vaikų padėtį. G. A. buvo išaiškinta, kad ji atstovaudama vaikų interesams turi kreiptis į teismą dėl termino priimti / atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir leidimo priimti / atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo.
3. 2023 m. sausio 18 d. skyriuje gautas G. A. elektroninis laiškas Nr. 7GD-980, kuriame nurodoma, kad vyras H. A. mirė (duomenys neskelbtini), o po vyro mirties paaiškėjo, kad jis būdamas verslininkas dėl neaiškių motyvų paliko daugybę neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. Dėl H. A. priskirtų skolų šiuo metu yra pateikta užklausa antstolių rūmams. Toliau nurodoma, kad dėl anksčiau išdėstytų motyvų negalinti „prisiimti savo nepilnamečių vaikų gerovės į neaiškios apimties paveldimą turtą po vaikų tėvo mirties“.
4. 2024 m. vasario 12 d. skyriuje gautas VĮ Turto banko raštas, kuriame nurodoma, kad iki šiol nėra gautas teismo sprendimas dėl leidimo priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių palikėjų įpėdinių vardu, su nepilnamečių vaikų motina ne kartą buvo kalbėta telefonu ir raginta kreiptis į teismą, tačiau iki šiol ji neatliko jokių veiksmų. Skyrius šį raštą vertino kaip pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Dėl minėtų VĮ Turto banko rašte išdėstytų aplinkybių skyrius atliko veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje. Buvo bendrauta su vaiko atstove pagal įstatymą, išklausyta vaiko nuomonė. 2024 m. vasario 21 d. atliekant K. A. situacijos vertinimą, skyriaus specialistai šeimą informavo apie tai, kad vaiko atstovai pagal įstatymą privalo atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įstatymuose, siekdami užtikrinti savo nepilnamečio vaiko teisę į turtinę nuosavybę, kreiptis į teismą dėl praleisto termino priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo tam, jog faktiniai palikimo priėmimo / atsisakymo jį priimti veiksmai būtų teisiškai įforminti. Vaikų motina nurodė, kad ji skubiai kreipsis į advokatą ir per artimiausią savaitę tvarkys visus būtinus dokumentus dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą. Vaiko motina įspėta dėl administracinės atsakomybės taikymo, tinkamai nevykdant savo pareigos, atstovaujant savo nepilnamečio vaiko teisei į turtines vaiko teises, priimti / atsisakyti priimti palikimą.
5. 2025 m. vasario 10 d. G. A. patvirtino, jog iki šiol dar nėra pateikti dokumentai teismui dėl praleisto termino priimti / atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio palikėjo įpėdinio vardu atnaujinimo, ir nurodė, kad situacija yra sudėtinga, yra daug paveldėtų skolų ir, jeigu priims palikimą vaiko vardu, tuomet gali likti be gyvenamojo būsto. Pareiškėja, atsižvelgdama į K. A. atstovės pagal įstatymą neveikimą įgyvendinant paveldėjimo procedūras nepilnamečio vaiko vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalimi, G. A. skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. 2025 m. kovo 17 d. VĮ Turto bankas informavo, jog (duomenys neskelbtini) mirusio H. A. palikimą sudaro: 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos, esančios AB DNB banko sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); automobiliai: „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos, esančios pensijų kaupimo bendrovėje UAB „SEB investicijų valdymas“. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad mirusiajam priklausančiam turtui uždėti šių antstolių areštai: E. S., M. A., V. Ž., A. B., S. R.. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad išvardytas nekilnojamasis turtas yra hipotekinis. Po H. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, į Panevėžio r. 3-ąjį notaro biurą įpėdiniai nesikreipė, į biurą dėl šio mirusiojo palikimo perėmimo valstybei kreipėsi tik Turto bankas.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo G. A. civilinėje byloje pateikė atsiliepimą, jame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Akcentavo, kad nepilnamečio K. A. mirusio tėvo H. A. skolos / įsipareigojimai viršija paveldimo turto masę net keletą kartų. H. A. vardu vykdomų vykdomųjų bylų duomenimis, bendras skolos dydis viršija 222 897,00 Eur, taip pat yra einamasis įsipareigojimas AB SEB bankui pagal kredito sutartį, kitų skolų privatiems ir juridiniams asmenims. Visa įsipareigojimų suma gali viršyti 300 000,00 Eur. G. A., siekdama užtikrinti nepilnamečio sūnaus interesus, prieštarauja, kad būtų atnaujintas terminas palikimui priimti, taip pat nesutinka atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu po H. A. mirties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2025 m. birželio 11 d. nutartimi pareiškimą tenkino, atnaujino praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po H. A. mirties, priimti. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
Atsiliepimas
7.1. Teismas pažymėjo, kad G. A. atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes apie jos mirusio sutuoktinio H. A. turimus skolinius įsipareigojimus bei jų dydį, taip pat nepilnamečio sūnaus interesus turės įvertinti H. A. palikimą tvarkantis notaras. Nagrinėju atveju teismas sprendžia klausimą tik dėl termino atnaujinimo / neatnaujinimo palikimui priimti ar atsisakyti jį priimti po H. A. mirties.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Teismas nustatė, kad civilinės bylos nagrinėjimo dieną nepilnametis yra tik vienas iš H. A. sūnų – K. A., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio interesams turi atstovauti jo atstovė pagal įstatymą – mama G. A., kuri, teismui pateiktais duomenimis, nevykdo pareigos kreiptis į notarą dėl po sutuoktinio mirties atsiradusio palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti nepilnamečio sūnaus vardu. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Pareiškėja ne kartą ragino G. A. atlikti paveldėjimo veiksmus – kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti nepilnamečio sūnaus vardu, tačiau pastaroji tai daryti atsisakė.
7.3. Pažymėjo, jog Pareiškėja praleido terminą palikimui priimti ar atsisakyti jį priimti po H. A. mirties dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad šio veiksmo neatliko nepilnamečio K. A. atstovė pagal įstatymą G. A.. Teismas įvertintino taip pat tai, kad terminą pareiškėja prašo atnaujinti remdamasi nepilnamečio vaiko interesais. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas nusprendė, kad priežastys, kurioms esant Pareiškėja praleido terminą priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu po jo tėvo mirties, yra svarbios, todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti ar atsisakyti jį priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Suinteresuotas asmuo (toliau – ir apeliantė) G. A. pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
8.1. Nurodo, jog nepilnamečio K. A. mirusio tėvo H. A. skolos / įsipareigojimai viršija paveldimo turto masę net keletą kartų. Todėl G. A., siekdama užtikrinti nepilnamečio sūnaus interesus, nesutiko, kad būtų atnaujintas terminas palikimui priimti, taip pat nesutiko atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu po H. A. mirties.
8.2. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, jog iš esmės palikimo priėmimas sukels neigiamus turtinius padarinius nepilnamečiui, nepaisant galimybės priimti palikimą pagal apyrašą, akivaizdu, jog vaiko turtinė padėtis nepagerės, priimdamas palikimą vaikas pagal paveldimo turto ribas paveldės dideles skolas, tai turės neigiamos įtakos vaiko turtinei padėčiai.
8.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nemotyvavo, kodėl pasirinko sprendimą atnaujinti terminą palikimui priimti, taip pat nėra jokių motyvų, kodėl netekintas prašymas (alternatyvus) dėl termino atsisakyti palikimą priimti atnaujinimo.
Atsiliepimas
9. VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškimą patenkino, motyvuodamas, kad šiuo atveju pagal CK 3.188 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą notaras, prieš atlikdamas veiksmus dėl palikėjo palikimo paveldėjimo, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertins, ar bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga. Taigi, pirmosios instancijos teismas šioje byloje sprendė klausimą tik dėl termino atnaujinimo (neatnaujinimo) palikėjo palikimui priimti ar atsisakyti jį priimti, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, todėl teismo nutartis iš esmės yra teisinga.
10. Pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
10.1. Nurodo, kad Pareiškėjos kompetencijai priskirti veiksmai buvo atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų, Tarnybos rekomendacijų. Tarnybos specialistai patikrino gautą informaciją, išnagrinėję situaciją priėmė sprendimą, kuriuo nepilnamečio motinai nustatė protingą ir optimalų terminą imtis veiksmų užtikrinant nepilnamečio interesus paveldėjimo srityje, tačiau G. A. laiku nesikreipė į teismą dėl termino atnaujinimo ir neįgyvendino savo pareigos užtikrinti vaiko paveldėjimo teises.
10.2. Mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo Tarnybos pareiškimą, išsiaiškino visas nurodytas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą, atitinkantį teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos Tarnybos pareiškimas dėl termino palikimui priimti (nepriimti) nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas H. A., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas turėjo tris sūnus – Ą. A., gimusį (duomenys neskelbtini), R. A., gimusį (duomenys neskelbtini), ir K. A., gimusį (duomenys neskelbtini). H. A. mirė santuokoje. Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo nustatyta, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Palikėjo palikimą sudaro: 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos, esančios AB DNB banko sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); automobiliai: „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos, esančios pensijų kaupimo bendrovėje UAB „SEB investicijų valdymas“.
15. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nepilnametis yra tik vienas iš H. A. sūnų – K. A., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio interesams turi atstovauti jo atstovė pagal įstatymą – mama G. A., kuri, teismui pateiktais duomenimis, nevykdo pareigos kreiptis į notarą dėl po sutuoktinio mirties atsiradusio palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti nepilnamečio sūnaus vardu, nors buvo ne kartą raginta atlikti paveldėjimo veiksmus – kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti nepilnamečio sūnaus vardu, tačiau ji tai daryti atsisakė.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
16. Apeliantė nurodo, jog nepilnamečio K. A. mirusio tėvo H. A. skolos / įsipareigojimai viršija paveldimo turto masę net keletą kartų. Todėl apeliantė, siekdama užtikrinti nepilnamečio sūnaus interesus, nesutiko, kad būtų atnaujintas terminas palikimui priimti, taip pat nesutiko atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu po H. A. mirties.
17. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiam įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai. Pagal CK 3.163 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jei tėvai ar globėjai (rūpintojai) vaikų teises pažeidžia, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras. Nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (CK 3.163 straipsnio 4 dalis), kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. apžvalga „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose“ Nr. 35. Teismų praktika. 2011, 35).
18. CK 3.188 straipsnio 1 dalyje įvardyti sandoriai, susiję su nepilnamečio vaiko turtu, kurių tėvai neturi teisės sudaryti be išankstinio teismo leidimo. Vienas iš tokių sandorių – savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo CK 3.188 straipsnio pakeitimas, kuriuo šis straipsnis buvo papildytas 5 dalimi, kurioje nustatyta, jog išankstinio teismo leidimo sudaryti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sandorius nereikalaujama, kai sandoris sudaromas notarine forma. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.
Žemesnės instancijos teismas
19. Notariato įstatymo 46 straipsnio 4 ir 5 punktuose (redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.) nustatyti notarui privalomi atlikti veiksmai, prieš tvirtinant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, ir nustatyta pareiga įvertinti, ar tokiais sandoriais bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga, o nustačius, kad sandoriu, susijusiu su nepilnamečio turtu, nebus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga, atsisakyti atlikti notarinį veiksmą šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka.
20. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Taigi, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, vienašaliam sandoriui dėl palikimo priėmimo (paduodant pareiškimą notarui) ar atsisakymo priimti palikimą yra privaloma notarinė forma (CK 5.66–5.67 straipsniai).
21. Kaip minėta šios nutarties 18 ir 19 punktuose, nuo 2023 m. sausio 1 d. įstatymo leidėjas notarui suteikė kompetenciją, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą arba prieš patvirtinant vienašalį sandorį – pareiškimą dėl palikimo atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu, įvertinti, ar toks vienašalis sandoris (palikimo priėmimas / atsisakymas jį priimti nepilnamečio vaiko vardu) nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad notaras turi jam įstatymų nustatytą kompetenciją spręsti dėl pareiškėjos prašymų priimti / atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu (CK 3.188 straipsnio 5 dalis), pagrįstai sprendė klausimą tik dėl termino atnaujinimo / neatnaujinimo palikimui priimti ar atsisakyti jį priimti po H. A. mirties, kadangi apeliantės nurodomas aplinkybes dėl mirusio tėvo H. A. skolų / įsipareigojimų ir paveldimo turto balanso, tai, ar vaiko turtinė padėtis pagerėtų ar pablogėtų priėmus palikimą, įvertins palikimą tvarkantis notaras, bet ne teismas. Todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, jog iš esmės palikimo priėmimas sukels neigiamus turtinius padarinius nepilnamečiui, nepaisant galimybės priimti palikimą pagal apyrašą, atmestini kaip deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti.
23. CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiam įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai. Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Šiuo atveju apeliantė G. A., atstovaudama savo nepilnamečio sūnaus interesams, turi teisę nuspręsti, ar priimti atsiradusį palikimą, ar jo atsisakyti nepilnamečio sūnaus vardu.
24. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nemotyvavo, kodėl pasirinko atnaujinti terminą palikimui priimti, taip pat nėra jokių motyvų, kodėl netekintas prašymas (alternatyvus) dėl termino atsisakyti palikimą priimti atnaujinimo.
25. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi įvertinus skundžiamos nutarties motyvuojamąją dalį matyti, kad teismas ginčijama nutartimi nusprendė, jog priežastys, kurioms esant Pareiškėja praleido terminą priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu po jo tėvo mirties, yra svarbios, todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti ar atsisakyti jį priimti. Tačiau sutiktina, jog ginčijamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta tik tai, jog atnaujintinas praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti, ir nepaminėta, jog taip pat ir palikimui atsisakyti priimti, nors tokią išvadą teismas iš esmės nurodė ginčijamos nutarties motyvuose.
26. CPK 276 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Tai reiškia, kad rašymo apsirikimas nėra esminis procesinės teisės normos pažeidimas – tai techninis trūkumas, kurį galima pašalinti. Tokie apsirikimai neturi įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui. Be to, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, sprendimas gali būti panaikintas tik esant esminiam proceso teisės normos pažeidimui. Vien tik rašymo apsirikimas tokio pobūdžio pažeidimu nelaikytinas, nes nesudaro pagrindo manyti, kad dėl jo buvo neteisingai išspręsta byla.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra padarytas aiškus rašymo apsirikimas, jo taisymas neturi teisinės reikšmės priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jis ištaisytinas. Esant šiai aplinkybei yra pagrindas ištaisyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 11 d. rezoliucinėje dalyje antroje pastraipoje padarytą rašymo apsirikimą ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Atnaujinti nepilnamečiam vaikui K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamam atstovės pagal įstatymą G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po H. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti / atsisakyti priimti“.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl termino palikimui priimti (nepriimti) nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo, teisingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliekama nepakeista. Atsižvelgiant į tai, kad buvo padarytas aiškus rašymo apsirikimas sprendimo rezoliucinėje dalyje, yra pagrindas ištaisyti padarytą rašymo apsirikimą, t. y. ištaisyti ginčijamos nutarties rezoliucinėje dalyje antroje pastraipoje padarytą rašymo apsirikimo klaidą išdėstant jos dalį taip: „Atnaujinti nepilnamečiam vaikui K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamam atstovės pagal įstatymą G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po H. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti / atsisakyti priimti.“ (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 11 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Ištaisyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 11 d. nutarties rezoliucinėje dalyje antroje pastraipoje padarytą rašymo apsirikimo klaidą išdėstant jos dalį taip: „Atnaujinti nepilnamečiam vaikui K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamam atstovės pagal įstatymą G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po H. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti / atsisakyti priimti.“
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.