Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. O., gim. (duomenys neskelbtini), Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) mūrininku-betonuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini). sav., teistas Kauno miesto apylinkės teismo 2005-05-02 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį (veika dekriminalizuota Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu (TAR, 2015-07-09, Nr. 2015-11179)) 2 MGL dydžio bauda,

- kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. O. 2017-05-27 d., apie 06.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, laikinai sulaikytas įtariant padarius nusikalstamą veiką, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės laikino sulaikymo patalpose, esančiose Vytauto pr. 91, Kaune, nevykdydamas teisėtų, viešojo administravimo funkcijas atliekančio Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjo A. A. reikalavimų išeiti iš laikino sulaikymo patalpų, atsistojo į kovinę padėtį, tris kartus bandė kumščiu smogti tyrėjui A. A. į veido sritį, o panaudojus kovinių imtynių veiksmus ir bandant uždėti specialią priemonę – antrankius, stengdamasis išlaisvinti fiksuotą dešinę ranką, ją pasuko, tokiu būdu užlauždamas nukentėjusiajam A. A. kairės rankos V pirštą, tuo padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės plaštakos V piršto II falangos lūžimu, bei pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam tyrėjui A. A., t.y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje.

Kaltinamasis G. O. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo. Prieš įvykį su patėviu vartojo alkoholį. Jiems susipykus ir pradėjus muštis, patėvis iškvietė policiją. Policijos pareigūnai kaltinamąjį nuvežė į Kauno AVPK. Policijos įstaigoje jis užmigo. Atsibudo pajutęs, kad jį kažkas purto, ant krūtinės matė tazerio spindulį. Atsikėlęs ėjo, o policijos pareigūnai jį stumdė, kad jis greičiau eitų, todėl jis ir bandė smogti nukentėjusiajam. Taip elgėsi, nes buvo neblaivus. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Civilinio ieškinio dydžio klausimą palieka spręsti teismui.

Nukentėjusysis A. A. parodė, kad anksčiau kaltinamojo nepažinojo. Įvykio dieną dirbo kartu su pareigūnais T. G., V. J. ir kitais. Kaltinamasis buvo pristatytas į laikino sulaikymo patalpas dėl smurto artimoje aplinkoje, nes konfliktavo su tėvais. Jis buvo nuvestas į įstaigos patalpas, buvo atliekama jo pilna apžiūra. Po to jis buvo nuvestas į laikino sulaikymo patalpą laukti. G. O. buvo stiprokai neblaivus, atsisakė eiti iš laikino sulaikymo patalpos, pyko, rankomis kabinosi į suoliuką. Jis buvo ne kartą įspėtas dėl specialiųjų priemonių panaudojimo, tačiau vis tiek neklausė ir spardėsi. Kartu su pareigūnu T. G. bandant jam uždėti antrankius, jis staigiu judesiu traukė ranką. Nukentėjusysis pajuto stiprų skausmą piršte, piršto sąnarys ėmė mėlynuoti. Po darbo iš karto kreipėsi į medikus. Buvo nustatytas piršto lūžis. Reiškia civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta tvarka, teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti liudytojų T. G. (b. l. 20-21) ir V. J. (b. l. 22-23) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas T. G. parodė, kad 2017-05-27, apie 03.30 val., į Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių, įtariant nusikaltimo padarymu, buvo pristatytas G. O.. Apie 05.50 val., surašius laikino sulaikymo protokolą, G. O. buvo vedamas į Kauno apskrities VPK areštinės patalpas. Kadangi laikinai sulaikytasis G. O. elgėsi agresyviai, t. y. atsisakė išeiti iš laikino sulaikymo patalpų, laikėsi už suoliuko, spardėsi, kartu į areštinės patalpas ėjo Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjas A. A. ir Kauno apskrities VPK Areštinės vyr. postinis V. J.. Apie 06.30 val., nuvestas į areštinės patalpas, G. O. kategoriškai atsisakė išeiti iš laikino sulaikymo patalpos, todėl keletą kartų buvo įspėtas apie tai, kad nevykdant teisėtų pareigūnų reikalavimų, jo atžvilgiu bus panaudotos specialios priemonės, antrankiai. Tai išgirdęs, G. O. atsistojo į kovinę padėtį ir kumščiu tris kartus bandė smogti tyrėjui A. A. į veido sritį, tačiau jam atsitraukus smūgių pavyko išvengti. Kadangi G. O. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, panaudojant kovinių imtynių veiksmus, kartu su A. A. bandė jam uždėti antrankius. Dedant antrankius, G. O. aktyviais veiksmais priešinosi, stengdamasis išlaisvinti fiksuotą ranką, ją pasukdamas. Tokiu būdu jis užlaužė A. A. kairės rankos mažąjį pirštą. Kadangi G. O. toliau aktyviais veiksmais priešinosi ir nevykdė teisėtų reikalavimų, tam, kad uždėti jam antrankius, panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“.

Liudytojas V. J. parodė, kad 2017-05-27, apie 03.30 val., į Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių, įtariant nusikaltimo padarymu, buvo pristatytas G. O.. Kadangi laikinai sulaikytasis G. O. elgėsi agresyviai, t. y. atsisakė išeiti iš laikino sulaikymo patalpų, laikėsi už suoliuko, spardėsi, kartu į areštinės patalpas ėjo tyrėjas A. A. ir vyr. postinis T. G.. Nuvestas į areštinės patalpas G. O. kategoriškai atsisakė išeiti iš laikino sulaikymo patalpos, todėl keletą kartų buvo įspėtas apie tai, kad gali būti panaudotos specialios priemonės, antrankiai. Tai išgirdęs, G. O. kumščiu tris kartus bandė smogti tyrėjui A. A. į veido sritį, tačiau smūgių pavyko išvengti. Kadangi G. O. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, panaudojant kovinių imtynių veiksmus, A. A. ir T. G. bandė jam uždėti antrankius. Dedant antrankius, G. O. aktyviais veiksmais priešinosi, stengdamasis išlaisvinti fiksuotą dešinę ranką, ją pasukdamas. Tokiu būdu jis užlaužė tyrėjui A. A. kairės rankos mažąjį pirštą. Kadangi G. O. toliau aktyviais veiksmais priešinosi ir nevykdė teisėtų reikalavimų, vyr. postinis T. G. panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“.

Kaltinamojo G. O. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties, nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiojo A. A. parodymų, liudytojų T. G. ir V. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat įrodyta: 2017-05-27 03.30 val. pristatyto asmens informacine pažyma, kurioje nurodyta, jog G. O. nustatytas 3,13 promilių girtumas (b. l. 26); 2017-05-27 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtos patalpos Kauno AVPK areštinėje, Vytauto pr. 91, Kaune (b. l. 5-8); 2017-05-29 specialisto išvada Nr. Nr.G1446/2017(02), kurioje nurodyta, jog A. A. konstatuotas kairės plaštakos V piršto II falangos lūžis, padarytas kietu buku daiktu, dėl vieno ar daugiau trauminių poveikių, galimai traumuojant pirštą tiesiogiai arba jį pasukant, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Konstatuotas sužalojimas tyčiniam savęs žalojimui nebūdingas (b. l. 15); 2017-05-27 prietaiso „Taser Nr. X13000W22“ panaudojimo ataskaita, kurioje nurodyta, jog G. O. atžvilgiu prietaisas buvo naudojamas tris kartus (b. l. 19); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamojo G. O. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, kadangi ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina visų šių nusikalstamų veikų požymių buvimą G. O. veiksmuose.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. Šis nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas pavartojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį pavartoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti smurtą arba grasina tuoj pat jį pavartoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir panašiai.

Taigi, byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis G. O. yra padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, ką patvirtino ir pats kaltinamasis, taip pat nukentėjusysis, ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai.

Kaltinamojo G. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas.

Kaltinamojo G. O. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kaltinamasis G. O. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, jis laikytinas neteistu, nes veika, už kurią jis buvo nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2005-05-02 teismo baudžiamuoju įsakymu, yra dekriminalizuota, nustatytos viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, todėl, teismo įsitikinimu, bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti paskyrus G. O. laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis.

Tuo pačiu teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o būtent į tai, kad kaltinamasis dirba, turi mažametį sūnų, laiko tikslinga, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnį – bausmės vykdymo atidėjimą.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad padaryti du nesunkūs nusikaltimai, į G. O. asmenybę (nusikaltimus padarė būdamas neteistas, baustas administracine tvarka, dirba), į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į vieną kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Nukentėjusysis A. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jis patyrė stresą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamojo G. O. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta A. A. sveikata – lūžo kairės plaštakos V pirštas. Akivaizdu, kad dėl tokio sužalojimo nukentėjusysis kentėjo skausmą, patyrė įvairių nepatogumų, negalėjo atlikti nei tiesioginių pareigų, nei darbų buityje, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju tokio dydžio piniginė kompensacija atitinka padarytų veikų pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus bei teismų praktiką.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. O. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį ir nuteisti jį:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;pagal BK 286 straipsnį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktą paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Taikyti G. O. atžvilgiu BK 75 straipsnį ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant G. O. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, G. O. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-05-27 03.00 val. iki 2017-05-28 11.37 val. (2 dienas).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Priteisti iš kaltinamojo G. O. nukentėjusiajam A. A. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.