- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-17
- Bylos Nr.
- eA-1183-575/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01214-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Dalia Višinskienė, Arūnas Sutkevičius, Virginija Volskienė, Rytis Krasauskas
- Atsakovas
- Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba
- Pareiškėjas
- R. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus, Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja R. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) įpareigoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) nuo 2010 metų kasmet prie kasmetinių atostogų priskaičiuoti po 5 dienas atostogų kaip asmeniui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų; 2) atnaujinti terminą skundui paduoti (jei jis buvo praleistas).
2. Pareiškėja skunde ir paaiškinimuose nurodė, kad vidaus tarnyboje statutine valstybės tarnautoja (pareigūne) dirba nuo 1997 m. rugsėjo 25 d. Tarnyboje dirba nuo 2008 m. balandžio 3 d. 2020 metų pradžioje paaiškėjo, kad dirbant Tarnyboje kiekvienais metais prie kasmetinių atostogų jai nebuvo priskaičiuojamos 5 dienų atostogos kaip asmeniui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų, nors kitiems statutiniams valstybės tarnautojams, esant tokiai pačiai situacijai, dirbantiems įvairiose statutinėse institucijose, yra papildomai priskaičiuojamos 5 dienų atostogos. Atsižvelgusi į tai, pareiškėja manė, kad yra diskriminuojama.
3. Pareiškėja paaiškino, kad teisę kasmet gauti 5 dienomis ilgesnes atostogas, kaip asmuo, kuris vienas auginą vaiką iki keturiolikos metų, įgijo nuo 2010 metų (tuo metu atsakovui pateikė tai patvirtinančius dokumentus), todėl nuo 2010 metų buvo žinoma, jog pareiškėja viena augina mažametį vaiką, dėl to turi teisės aktuose numatytas atitinkamas teises ir pareigas. Pareiškėjai nuo 2010 metų Tarnyboje buvo skaičiuojamas papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis kaip asmeniui, vienam auginančiam vaiką. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 166 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 36 straipsnio 1 dalimi, o nuo 2019 m. sausio 1 d. – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 49 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai kasmet turėjo būti skaičiuojamos ir suteikiamos 5 dienomis ilgesnės atostogos kaip asmeniui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų.
4. Pareiškėja prašė, kad jei paaiškėtų, jog skundui paduoti nustatytas terminas yra praleistas, atnaujinti skundo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių (negauto Tarnybos atsakymo, negalėjimo su juo susipažinti, jos ligos ir blogos savijautos nuo 2020 m. kovo 3 d). Nurodė, kad dėl 2020 m. kovo 6 d. jos gyvenamosiose patalpose Tarnybos pareigūnų atliktos kratos ir paimtų kompiuterinių laikmenų, kompiuterių, telefonų ir dokumentų neturėjo galimybių ne tik rašyti, atspausdinti, siųsti dokumentų, bet ir prisijungti prie elektroninės teismų sistemos, susisiekti su asmenimis ir institucijomis. Nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo įvestas karantinas dėl koronaviruso, dėl to pareiškėja negalėjo parengti ir pateikti skundo nustatytu terminu. Pareiškėjos teigimu, krata buvo atliekama ne tik pareiškėjos, bet ir jos mamos gyvenamojoje vietoje, o pareiškėjos mama yra garbaus amžiaus, serga ne viena sunkia lėtine liga, jos sveikata žymiai pablogėjo, todėl kelias savaites pareiškėja turėjo gyventi pas mamą ir ja rūpintis. Pareiškėja taip pat nurodė, jog Lietuvoje įvedus karantiną buvo nustatytas nuotolinis vaikų mokymasis. Be to, pasikeitė įstaigų darbo, bendravimo su asmenimis pobūdis, todėl visų klausimų sprendimai užtruko ilgiau nei įprasta. Pareiškėja skundą paruošė 2020 m. kovo 31 d. ir pateikė teismui iškart, kai atsirado visos tam reikalingos sąlygos ir galimybės.
5. Pareiškėja pažymėjo, kad pirmą kartą dėl pasikeitusio savo statuso, t. y. dėl to, kad išsiskyrė su sutuoktiniu ir viena augina vaiką iki keturiolikos metų, į Tarnybą kreipėsi 2010 metų pradžioje, bendravimas vyko žodžiu. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad dėl pasikeitusių gyvenimo aplinkybių bus perskaičiuotos atostogos, atskiro raštiško prašymo teikti nereikia, užtenka pateiktų dokumentų (vaiko gimimo liudijimo, ištuokos liudijimo kopijų, pažymos apie pareiškėjos ir vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą). Pareiškėjai buvo nurodyta pateikti tik prašymą raštu dėl papildomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio taikymo. Pareiškėja pažymėjo, kad įprastai didžioji dalis personalo klausimų buvo sprendžiama žodžiu. Atostogos visada buvo skaičiuojamos specialistų pagal jų turimus duomenis / dokumentus, pasikeitus aplinkybėms prašymų raštu dėl atostogų perskaičiavimo teikti nereikėjo (pavyzdžiui, dėl darbo stažo padidėjus atostogų trukmei). Todėl pareiškėjai nekilo abejonių, kad personalo specialistai perskaičiuos atostogas pagal pasikeitusias aplinkybes. Pareiškėja paaiškino, kad dažniausiai per metus neišnaudodavo visų priskaičiuotų atostogų, todėl jos persikeldavo į kitus metus, todėl pareiškėja iki 2014 metų nesuprato ir nepastebėjo, kad jai nėra skaičiuojamos 5 dienų atostogos kaip asmeniui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų. Sužinojusi, kad jai nėra skiriamos minėtos 5 dienų atostogos, pareiškėja į atsakovą vėl kreipėsi žodžiu ir 2014 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 04/17-4-9803. Pareiškėjai buvo atsakyta 2014 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 1/17-6-3544. Pareiškėja pažymėjo, jog tuo metu priskaičiuoti prašomas atostogas buvo atsisakyta visai kitais motyvais, nei atsakant į 2020 m. vasario 6 d. prašymą. Tuo metu atsakovui nekilo abejonių dėl pareiškėjos atitikties sąvokai – asmuo, kuris vienas augina vaiką iki keturiolikos metų. Nors pareiškėja nesutiko su 2014 m. lapkričio 18 d. rašte nurodytais motyvais dėl 5 dienų kasmetinių atostogų nepriskaičiavimo, tačiau juos suprato ir žinojo, kad tai yra taikoma visiems darbuotojams, esant tokiai pačiai situacijai kaip ir pareiškėjos. Todėl, nenorėdama aštrinti situacijos su darbdaviu, pareiškėja į teismą šiuo klausimu nesikreipė. Tačiau 2020 metų pradžioje pareiškėja sužinojo, kad dirbant Tarnyboje kiekvienais metais prie kasmetinių atostogų jai nebuvo priskaičiuojamos 5 dienų atostogos kaip asmeniui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų, o kitiems statutiniams valstybės tarnautojams, esant tokiai pačiai situacijai, tokios atostogos buvo ir yra priskaičiuojamos, kaip ir kitose statutinėse institucijose.
6. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. vasario 6 d. raštu dar kartą kreipėsi į atsakovą dėl 5 dienų kasmetinių atostogų priskaičiavimo kaip asmeniui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų, tačiau atsakovas vis tiek atsisakė priskaičiuoti atostogas. Atsakovo 2020 m. vasario 20 d. rašte nurodytus argumentus, kad pareiškėja neatitinka asmens, kuris vienas augina vaiką iki keturiolikos metų, sąvokos, pareiškėja laikė nepagrįstais, pabrėžė, jog su vaiko tėvu gyveno skyrium, teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja. Pasak pareiškėjos, atsakovo teiginius, esą iki 2018 m. gruodžio 31 d., jei pareigūnui pagal jo vidaus tarnybos stažą turėjo būti priskaičiuojama 35 ir daugiau kalendorių dienų kasmetinių atostogų, tai, nors jie ir buvo asmenys, vieni auginantys vaikus iki keturiolikos metų, jiems daugiau atostogų nebuvo priskaičiuojama, paneigia atsakovo veiksmai, nes tokiems asmenims atsakovas priskaičiuodavo minėtas atostogas, tai atsisakyta daryti tik pareiškėjai. Be to, tokie motyvai yra diskriminuojantys ir neteisingi. Pareiškėja pažymėjo, kad kitose statutinėse įstaigose šios atostogos buvo vertinamos ir skaičiuojamos atskirai (dar iki 2018 m. gruodžio 31 d.).