Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07851-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.3.1.2.2

2024 m. gruodžio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Kakurinės ir Eugenijaus Antanausko,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, 2 grupės invalidumas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK )140 straipsnio 1 ir 2 dalį bei 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

1. kaltinamasis R. M. sukėlė fizinį skausmą, t. y. 2022 m. kovo 6 d., apie 21 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo koridoriuje, žodinio konflikto metu pastūmė R. B., dėl to ji nugriuvo ant žemės, tada paėmęs už kaklo jį spaudė ir po vieną kartą gulinčiai R. B. spyrė į galvą ir nugarą, taip nukentėjusiajai R. B. sukėlė fizinį skausmą.

2. Be to, jis nužudė bejėgiškos būklės žmogų, t. y. 2023 m. birželio 20 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), B. V. priklausančiame gyvenamajame name, virtuvėje, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė ne mažiau kaip 5 kartus rankomis sėdinčiai ir miegančiai fotelyje L. B. į galvą, po to, suėmęs pastarąją rankomis už pečių, parvertė ją, dėl to L. B. griuvimo metu galva atsitrenkė į grindinį, ir spyrė kojomis ne mažiau kaip 3 kartus gulinčiai nukentėjusiajai L. B. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas galvos sužalojimus – kairės ausies ir nosies sumušimus, dešinio skruosto ir smilkinio sumušimą, kuris lėmė kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu (ūminė subdurinė hematoma) virš dešinio smegenų pusrutulio, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą ir tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu bei dėl to progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl to nuo patirtų sužalojimų 2023-06-30 L. B. mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Taip R. M. tyčia nužudė L. B..

3. Taip pat jis, mušdamas šeimos narį – sugyventinę R. B., padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2023 m. birželio 30 d., apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), R. M. priklausančio gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia pastūmė R. B., o šiai nukritus ant plytų krūvos, sudavė rankomis nenustatytą skaičių kartų į galvą bei ją tempė lauko keliuku, taip nukentėjusiajai R. B. padarė kairio peties odos nubrozdinimą, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

4. Kaltinamasis R. M. dėl inkriminuotų jam nusikaltimų kaltės nepripažino ir parodė, kad R. B. nesmaugė. Nurodo, jog pas B. V. buvo jis, R. B. ir R. M.. Teigia, kad, išgėręs tam tikrą kiekį alkoholio, išėjo į lauką, o kas vyko namo viduje, nežino.

Aiškina, kad nėra mušęs L. B., R. B. yra sėdėjusi už mamos sumušimą. Tvirtina, jog rankomis sėdinčiai ir miegančiai fotelyje L. B. į galvą jokių smūgių nesudavęs ir už pečių netempęs. Be to, nurodo, kad birželio 30 d. R. B. nemušė ir jos nepastūmė, tą dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ėjo jie kartu namo, buvo tamsu ir nepastebėjo plytų krūvos, todėl netyčia ar nukentėjusioji jį, ar jis ją užkliuvo ir jie pargriuvo, jokio konflikto nebuvo. Teigia, jog pirmos apklausos protokole neteisingai užfiksuoti jo parodymai, nes nurodė tai, ką liepė pareigūnai. Be to, advokatas Petras Remeika apklausoje dalyvavo 5 ar 10 minučių, nespėjo jam pasakyti nė žodžio, po to jis išėjo ir, ką pareigūnai jam liepdavo sakyti, tą pasirašydavo net neskaitęs. Parodo, kad per apklausas ir parodymų patikrinimą buvo vartojamas psichologinis ir fizinis smurtas. Pareigūnas, vardu M., žadėjo paleisti namo, jeigu jis prisipažins. Po to, nusivežė jį į policijos komisariatą ir metė į galvą ,,tašę“, nuolat sakydavo, kad jis meluoja. Nurodo, jog smurtą prieš jį vartojo pareigūnas, vardu K. Aiškina, kad dėl policijos pareigūnų vartoto fizinio ir psichologinio smurto rašė pareiškimą į specialiųjų tyrimų tarnybą, tačiau gavo neigiamą atsakymą.

Tvirtina, kad buvo vakaras, jis lauke rūkė ir pro langą matė, jog namuose liko B. V., R. M. ir R. B. bei L. B., ji miegojo ant fotelio. Po to išgirdo duslų garsą ir pro langą pamatė, kad ant grindų guli L. B., buvo šiek tiek kraujo. Vėliau atsikabino namo durų kabliuką ir įėjo į vidų bei pradėjo šaukti, kad R. B. kviestų greitąją, ji atėjo iš kambario ir paskambino greitajai pagalbai. Atvykus greitajai med. pagalbai padėjo išnešti L. B..

Dėl R. B. sumušimo 2022 m. kovo 6 d. įvykio savo kaltę neigia. Aiškina, jog prieš bylos nutraukimą savo kaltę pripažino, nes draugavo su R. B. ir tai padarė iš meilės.

5. Nukentėjusioji R. B. parodė, kad kaltinamasis buvęs jos sugyventinis, L. B. – mama. Teigia, kad ji su R. M. anksčiau pykdavosi, vykdavo smulkūs konfliktai, susistumdydavo, kartu išgerdavo. Nurodo, kad kovo 6 d. buvo abu išgėrę ir apie 21 val. 50 min. buvo namuose (duomenys neskelbtini). Kartu buvo mama L. B., K. B. ir R. M.. Visi girtavo, po to susiginčijo ir kaltinamasis ją pastūmė, ji nugriuvo ant žemės, spaudė paėmęs už kaklo. Spyrė kažkiek nestipriai į galvą ir nugarą ir taip sukėlė fizinį skausmą. Tada buvo išgėrusi. Aiškina, kad žymių ant nugaros ir kaklo neliko, paskaudėjo šiek tiek ir praėjo, po to jie susitaikė. Aiškina, jog trumpam nuo virtimo buvo praradusi sąmonę, apie įvykį pranešė policijai.

Dėl R. M. inkriminuoto nužudymo R. B. parodė, jog prasidėjo nuo to, kad ji su R. M. atėjo pas B. V., kur jau buvo jos mama. Ji ir B. V. buvo išgėrę, mama sėdėjo fotelyje. Nurodo, kad jie atsinešė degtinės, B. V. turėjo vyno. Išgėręs degtinės, R. M. išėjo parūkyti. Po to jis pradėjo šokinėti aplink langus ir šūkauti, keiktis. Tada B. V. paprašė, kad ji užrakintų duris. Kaltinamasis parūkęs išplėšė duris ir paėmęs mamą už pečių pastūmė ją į krosnies pusę. Nurodo, jog krosnis buvo su geležinėmis durelėmis, šalia cementuotos grindys. Pamatė, kad kaltinamasis sudavė mamai šiek tiek smūgių, tada ji sušuko: ,,ką darai“, ir patraukė jį nuo mamos. Po to skambino greitajai, paprašė nunešti į lovą ir paguldyti ant šono. Paguldę į lovą, laukė greitosios bei dar su B. V. išgėrė vyno, kol kaltinamasis rūkė. Kai atvažiavo greitoji med. pagalba, pamažu ant neštuvų įkėlė mamą ir nunešė į greitosios med. pagalbos automobilį. Teigia, kad pasakyti negali, kokį smurtą prieš mamą pavartojo kaltinamasis ir konkrečiai į kokias kūno vietas buvo suduoti smūgiai, nes praėjo maždaug pusė metų.

Tvirtina, kad žinojo, jog jos telefono pokalbiai gali būti pasiklausomi policijos pareigūnų. Kai mama gulėjo ligoninėje, apie įvykį nepranešė policijai todėl, nes bijojo, kad jai nieko nenutiktų ir jos nesumuštų kaltinamasis.

Perskaičius nukentėjusiosios 2023-07-01 apklausos protokolą, pastaroji teigė, jog šie parodymai yra teisingi, ir ji parodė, jog ,,R. M. yra jos sugyventinis, su juo gyvena kartu kažkur 2-3 metai, bet bendrauja su juo jau kažkur apie 8 metus. Jie gyveno kartu su jos mama L. B. adresu (duomenys neskelbtini). Tik R. M. buvo registruotas kitu adresu. Ji su juo bendrai tvarkė ūkį, buvo bendri finansai. Jis šiaip išgėrinėjo kas dieną, o kai pergerdavo būdavo kartais agresyvus, šaukdavo. Jis yra anksčiau buvęs prieš ją pakėlęs ranką bei prieš jos mamą, bet jos į policiją nesikreipė, nieko nesakė, nes jo bijojo. Bijojo, kad nesumuštų dar labiau, nenorėjo turėti reikalų su policija. Kai blaivas jis yra geras žmogus. 2023 m. birželio 20 d. jie visi kartu, t. y. ji, jos mama L. ir R. M. darbavosi namuose, laukuose ir bedirbdami truputi gėrė degtinės. Vakare, kiek buvo valandų nepamena, mama išėjo pas kaimyną B. V., kuriam yra virš 70 metų, nes norėjo dar išgerti. Jie ne kartą yra pas jį buvę ir vartoję alkoholinius gėrimus. Kai mama išėjo, jai viskas buvo gerai, ji niekur nebuvo virtusi, sumušta nebuvo. Kadangi mama nesugrįžo namo, tai ji kartu su R. M. nuėjo pas B. V. pažiūrėti, kur ji užtruko. Kai nuėjo, mama L. miegojo fotelyje, virtuvėje, sėdėdama. Ji buvo užmigusi, kaip suprato - nuo girtumo. B. V. jai pasakė ,,lai dar pamiega, kai išsimiegos pareis“. Tai jie dar pabendravo su V., gėrė kartu vyną ir truputį degtinės. Kiek pabendravus, R. M. pradėjo sakyti eiti namo, tačiau ji dar nenorėjo eiti ir jam tai nepatiko, jis pradėjo šūkauti ir jis išėjo į lauką. Jam išėjus į lauką, ji iš vidaus užkabino kabliuku duris, kad R. neįeitų į vidų, nes žinojo, kad jis yra išgėręs agresyvus. Kuris užkabino duris - ar ji, ar V., nepamena, bet tada R. išplėšė durų kabliuką ir įėjęs pro duris, jis iš karto priėjo prie virtuvėje sėdinčios fotelyje ir miegančios jos mamos ir pradėjo ją trankyti rankomis, lyg delnu. R. šaukė, keikėsi ir norėjo pažadinti mamą, kad ši eitų namo. Jis delnu jai sudavė kažkur apie 5 kartus, tačiau kur pataikė, nematė. Kai R. M. įėjo į virtuvę, ji tuo metu buvo su B. V. kambaryje, bet jam įėjus ji per kampą pažiūrėjo į virtuvę, kur nuėjo R. ir tada pamatė, kad jis šaukdamas ir keikdamasis sudavė mamai smūgius. Sudavęs lyg delnu smūgius jos mamai, jis ją suėmė rankomis už pečių ir parvertė ant betoninių grindų prie pat pečiaus ir matė kaip jai dar spyrė koja apie tris kartus į kūną. Kur tiksliai pataikė, ji nepastebėjo, viskas įvyko labai greitai. Ji jam sakė nieko nedaryti ir jį patraukė greitai nuo mamos, kuri gulėjo ant grindų prie pečiaus. Ir tada staiga išgirdusi, kad mama pradėjo garsiai knarkti ar gargaliuoti, t. y. supratusi, kad kažkas yra negerai, ji greitai skambino 112 ir pasakė, kad reikia greitosios. Kai paskambino pagalbos telefonu, ji pasakė, kad rado mamą nuvirtusią, be sąmonės. Ji jiems nesakė, kad mama buvo sumušta R., nes jo bijojo, kad jis jai ko nors nepadarytų ir taip pat nesumuštų, nes, kaip ir minėjo, jis ir anksčiau yra buvęs ją sumušęs. Kai kalbėjo su greitąja, jie sakė paguldyti mamą į lovą ant šono ir jie visi ją įkėlė į lovą ir padarė taip, kaip sakė. Jie buvo visi išsigandę. Kai R. M. mušė jos mamą, B. V. nieko nematė, nes jis buvo kitame kambaryje. Atvykusi greitoji mamą išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Visą tą laiką ji buvo be sąmonės. Per tą laiką ji taip pat bijojo kreiptis į policiją ir viską papasakoti, kad mama buvo sumušta, bet bijojo R. M., kad ir jos nesumuštų. Mamai dar galėjo būti sutrenkta galva, kai ją tą vakarą R. po suduotų smūgių iš fotelio parvertė ant grindų netoli pečiaus“ (t. 1, b. l. 177–180, t. 2, b. l. 1–3).

Dėl 2023-06-30 įvykio nukentėjusioji R. B. parodė, kad ėjo kartu su R. M. pas kaimynus, nusinešė alų ar degtinę. Po to, apie 16 val., ėjo namų link ir kieme buvo plytos, tada jie susiginčijo, ji nenorėjo eiti namo ir kaltinamasis netyčia ją pastūmė, taip išėjo, kad ji nukrito ant plytų krūvos ir šis tiesiog norėjo atkelti ją nuo tų plytų. Aiškina, kad kaltinamasis kažkiek tempė ją lauko keliuku, jai buvo suduoti smūgiai, tačiau dėl girtumo įvykio aplinkybių gerai neprisimena.

6. Liudytoja R. M. parodė, kad kaltinamasis ir R. B. ėjo kartu, kieme pradėjo pyktis ir susistumdė, tada ji pamatė, jog R. M. pastūmė nukentėjusiąją ant plytų krūvos, po to priėjęs kumščiu sudavė jai vieną smūgį į pilvą.

7. Liudytoja E. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Nukentėjusioji sūnaus draugė. Aiškina, kad jos sūnus yra neįgalus, epilepsija sergantis nuo vaikystės. Turi protinį atsilikimą ir 35 procentų darbingumą. Nurodo, kad R. B. prieš 9 mėnesius prieš šį įvykį buvo uždaryta už mamos sumušimą, nes sumušė ją su kastuvu. Aiškina, jog ji 3 mėnesius sėdėjo Panevėžyje, todėl negalima atmesti tikimybės, kad ji galėjo nužudyti mamą. Tvirtina, kad buvo nuvykusi į areštinę pas sūnų. Apie įvykį nieko konkrečiai nekalbėjo, tiesiog atvažiavo jį palaikyti. Per laiką, kada važinėjo į (duomenys neskelbtini), sūnus tada vis daugiau atsiverdavo. Apie įvykį sūnus papasakojo, kad jo nebuvo tuo momentu, jis buvo išėjęs į lauką, durys buvo su kabliuku užkabintos. Taip pat sūnus pasakojo apie pareigūnų sumušimus. Kartu areštinėje sėdėjo kažkoks B. Jį išleido į laisvę, sūnus pasakė jos telefono numerį ir jai paskambino B. draugė, vardu G. (B.), ir papasakojo, kad reikia žiūrėti jos sūnų, nes jis iš tikrųjų nekaltas, pasipasakojo, kad pareigūnai jį išvežė vienokį, parvežė kitokį, jam skaudėjo nugara, kitaip sėdosi, kitaip stojosi. Po to kreipėsi į advokatą ir tyrėją, rašė paaiškinimą dėl sūnaus sumušimo į Vilniaus policijos departamento imuniteto valdybą, bet skundą atmetė.

Aiškina, kad į telefoną įrašė pokalbį su R. M.. R. M. konkrečiai sakė, kad L. B. su žarstekliu nužudė R.. Pasakojo, kad davė į smakrą, davė į smegenis, į kaktą.

8. Liudytojas B. V. parodė, kad L. B. buvo jo kaimynė, kartu gyveno ir jos dukra R. ir sugyventinis R.. Teigia, jog įvykio nematęs. Aiškina, kad buvo namuose ir miegojo savo kambaryje. Atsibudęs ėjo į lauką gamtinių reikalų atlikti ir pastebėjo virtuvėje ant fotelio miegančią L. B.. Parėjęs iš lauko matė, kaip R. B. pajudino mamą, ji buvo be sąmonės. Po to jie paguldė L. B. ant lovos ir R. B. iškvietė greitąją med. pagalbą.

9. Liudytoja D. V. parodė, kad dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriuje. 2023 m. birželio 20 d. dirbant kartu su vairuotoju A. E. vakare buvo gautas pranešimas, kad moteris be sąmonės, kraujuoja iš nosies, todėl reikėjo važiuoti už V. kaimo. Aiškina, kad nuvažiavus prie kelio laukė kažkas iš namiškių. Įėjus į kambarį moteris gulėjo ant lovos ar ant sofos. Sakė, kad šventė gimtadienį ar kažkokią šventę, visi jie buvo neblaivūs. Nurodo, kad šalia buvo krosnis ir neva ta moteris griuvusi ant cementuotų grindų. Dukra sakė, jog griuvo, kai atsigulė ir susimušė, nes buvo išgėrusi. Teigia, kad moteris buvo nesąmoninga, nereagavo nei į skausmą, nei į kalbinimus. Tvirtina, kad matėsi hematomos, patinimai ant veido. Be to, nukentėjusiosios dukra jai papasakojo, kad L. B. ėjusi ir griuvusi stipriai susitrenkė galvą. Taip pat nurodo, kad jai būnant greitosios automobilyje vyko kažkoks konfliktas, atėjo nežinoma jai moteris ir ji barėsi su nukentėjusiosios dukra.

10. Liudytojas K. B. parodė, kad praeitų metų liepos 1 d. paskambino viršininkas ir nurodė, kad kartu su Šilutės VPK pareigūnais reikia nuvykti į V. miestelį patikslinti įvykio aplinkybes, nes (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo mirusi moteris. Nuvykus į įvykio vietą, ten jau buvo atvykę Šilutės reagavimo skyriaus ekipažas, taip pat kieme buvo R. M., R. B. ir B. V.. Pabendravus su reagavimo skyriaus pareigūnais, jie nurodė, kad bendravo su kieme buvusiais asmenimis, jų aplinkybės skyrėsi, apžiūrėjo B. V. kambarį, kur buvo rasta ta moteris ir pasakė, kad galbūt rado dėmes, panašias į kraują. Po to, bendravo tiek su R. M., tiek su R. B., jų parodymai skyrėsi. Iš pradžių jie teigė, kad pamatė pro langą ant grindų gulinčią L., išlaužė duris, ją pakėlė ant lovos ir iškvietė greitąją pagalbą, ją išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Po to, bendraujant atskirai, R. nurodė, kad matė, kaip R. muša jos mamą, pats R. nurodė, jog keletą kartų sudavė L., nustūmė ją nuo fotelio ir taip ji atsirado ant grindų. Po to pakėlė į lovą, iškvietė greitąją med. pagalbą ir nukentėjusiąją išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. R. M. konkrečiai nieko nepapasakojo apie veiksmus, kuriuos atliko prieš L., nes buvo akivaizdžiai neblaivus, daugiau papasakojo R. B., ji matė, kaip R. M. sudavė. Teigia, jog R. pasakojo, kad jis atsiminė kelis suduotus smūgius ir faktinį nustūmimą nuo fotelio, kur sėdėjo L.. Viskas vyko B. V. namo virtuvėje (duomenys neskelbtini). Grįžus į Šilutės PK kaltinamajam buvo patikrintas neblaivumas. Vėliau jis buvo nuvežtas į Klaipėdos AVPK areštinę, nes buvo sulaikytas. Kai R. buvo vežamas į areštinę, jis vairavo automobilį, kaltinamasis minėjo, jog įvyko kaip įvyko, kad sudavė sėdinčiai į petį, nustūmė nuo fotelio ant grindų ir gulinčiai koja keletą kartų įspyrė į šlaunį ar į koją. Tvirtina, jog R. M. nepatyrė sužalojimų, vizualiai nesimatė, kad būtų sužalotas. Aiškina, kad būdamas įvykio vietoje bandė žiūrėti pro langą, tačiau tikrai nieko nesimatė, nes jo per žemas ūgis, kolega M. pasilipęs ant plytos ar kaladės, būdamas aukštesnis už jį, irgi sunkiai matė, kad būtų galima ką nors įžiūrėti. Pažiūrėjo kolega ir jis, tačiau buvo neįmanoma pamatyti pro langą iš lauko, kad guli žmogus. Iš pradžių jie su R. teigė vienodai, kad pamatė pro langą, po to, pakalbinus atskirai, R. pasakė, kad R. L. mušė kambaryje, tai patikrino pro tą langą, ar jis galėjo matyti, tai kaip ir paneigė tai. Su R. bendraujant atskirai nuo R. ji pasakė, kad jie R. M. nieko nesakytų, ką ji sako, nes labai bijo, kadangi prieš keletą dienų buvo sumušta, rodė petį, po to įvykio, berods, buvo kviesta policija. Kategoriškai teigia, kad prieš kaltinamąjį nebuvo pavartotas joks fizinis ar psichologinis smurtas. Nežino, kodėl kaltinamasis sako, kad vertė jį prisipažinti ir buvo prispaudęs kabinete jo galvą prie stalo.

11. Akistatos metu liudytojas K. B. patvirtino savo parodymus ir nurodė, kad nevartojo prieš R. M. nei fizinio, nei psichologinio smurto, o įtariamasis R. M. nurodė, kad šis pareigūnas kartu su kitais kolegomis įvykio vietoje jį vertė prisipažinti, kad priešais sėdintis pareigūnas jo negąsdino, jis buvo ,,prispaudęs jam tik veide kažkur prie ausies, kabinete prie stalo“ (t. 2, b. l. 108–112).

12. Liudytojas M. J. parodė, kad dirba Tauragės AVPK Šilutės r. PK (duomenys neskelbtini) skyriuje vyr. tyrėju. Aiškina, jog 2023 m. liepos 1 d. ryte Šilutės r. PK viršininkas prašė nuvažiuoti į V., (duomenys neskelbtini) gatvę, išsiaiškinti įvykio aplinkybes dėl L. B. mirties, ji mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Tada kartu su pareigūnais M. M. ir K. B. tarnybiniu automobiliu nuvyko į nurodytą vietą, ten jau buvo policijos ekipažas, kolegos V. J. ir A. V.. Iškart priėjus jie sakė, kad situacija yra neaiški. Kai jie atvyko, ties ūkiniu pastatu buvo R. B., R. M. ir namo šeimininkas. Nurodo, kad R. M. pasakojo, jog būdamas lauke išgirdo namo viduje lyg kažkas nukrito, pažiūrėjęs pro langą įėjo į vidų. Po to pasakojo kitokią versiją, kad jis buvo kažkur kitur, stovėjo, jo pasakojimai visą laiką skyrėsi. Tuo momentu, kol jis pasakojo, tikrino, ką jis pasakojo, teko pačiam prieiti prie to lango ir pačiam pažiūrėti, tačiau pro tą langą nieko nesimatė. Jam sukėlė įtarimų, kaip kaltinamasis pro tą langą galėjo matyti, nes nieko per jį nesimatė. Vėliau teko bendrauti ir su R. B., matėsi, kad ji elgėsi šiek tiek baugiai, bet kažkuriuo momentu priėjo ir pasakė, jog bijo R. M., ir papasakojo kitą versiją. Ji papasakojo viską detaliai, kad kaltinamasis išlaužė dvejas duris, kad mama sėdėjo ant fotelio prie stalo, kad R. M. įėjo, durys buvo dvejos užkabintos, jis jas išlaužė, t. y. išplėšė, numetė mamą ant grindų, sudavė keletą smūgių. Tada jie dar kartą pabendravo su R. M., jis analogišką situaciją sumodeliavo ir papasakojo, jo pasakojimas sutapo su R. pasakojimu. Jis pasakė, kad nukentėjusioji sėdėjo pasirėmusi ranka galvą, knarkė, nesikėlė, iš pradžių dar lukterėjo, po to ją pakėlė, lyg matėsi kraujas. Vėliau ją įkėlė į lovą, po to iškvietė medikus. Pamena, jog R. B. telefone matė SMS žinutę – ,, jeigu mane myli, nepriduok“, rašė kaltinamasis. Tvirtina, kad nukentėjusioji vis kartojo, jog bijo R. M., ant jos veido, peties buvo nubrozdinimas. R. sakė, kad čia kaltinamojo sumušimas, pastarasis atsakė, jog ,,nėr meilės be dūmų ar ugnies“, pripažino, kad tai jis padarė. Be to, R. M. papasakojo ir parodė, kad vienas duris išplėšė ar kažką išmušė, langelį ar ranką užkišo ir visos smulkmenos sutapo su R. B. pasakojimu. Vėliau uždėjo antrankius ir grįžo į komisariatą užsipildyti dokumentus, po to kaltimasis buvo konvojuotas į Klaipėdos areštinę. Kitą dieną jis ir K. B. važiavo parsivežti R. M. apklausai. Grįžo į komisariatą, tyrėja jį apsiklausė, vėliau važiavo kartu į parodymų patikrinimo vietoje, ten dalyvavo jie, gynėjas bei tyrėja. Atliekant šį veiksmą kaltimasis viską rodė su manekenu. Tvirtina, kad parodymų patikrinimo vietoje kaltinamasis rodė, kaip jis įėjo, kaip sudavė, kaip numetė ant žemės. Neigia, kad prieš kaltinamąjį vartojo fizinį ir psichologinį smurtą, tokių dalykų nebuvo. Atvirkščiai, tiek važiuojant, tiek konvojuojant tikrai buvo dalykiškas bendravimas, buvo pasiūlyta kavos. Akistatoje kaltinamasis minėjo, kad vežant į teismą jis jam sudavė kelis kartus per sprandą, tačiau jis kaltinamojo į teismą nevežė. Be to, policijos komisariate nėra sudavęs R. M. su rankine.

13. Akistatos metu liudytojas M. J. patvirtino savo parodymus ir nurodė, kad nevartojo prieš R. M. nei fizinio, nei psichologinio smurto, o įtariamasis R. M. nurodė, kad važiuojant į teismus – į vieną ir kitą – davė į sprandą, kai atsivežė į policijos komisariatą, paleido ‚iš ,tašės“ į veidą, sudavė per sprandą su ranka gal 3–4 kartus, buvo surakintas ir vertė prisipažinti, ko nepadaręs, šis pareigūnas jam negrasino (t. 2, b. l. 122–126).

14. Liudytoja M. M. parodė, jog 2023 m. liepos 1 d. ryte paskambino M. J. ir pasakė, kad reikia atvykti į darbą, nes yra neaiški situacija dėl vienos moters mirties, sako, neaiškios aplinkybės, neina suprasti, kaip viskas buvo, visi duoda skirtingus pirminius aprodymus. Tada važiavo į V., ten buvo dar kiti kolegos ir R. B., R. M. ir B. V.. Pradžioje jis bendravo su kolega V. J. ir šis pasakė, kad nieko neišeina suprasti, kadangi visi skirtingai nurodo įvykio aplinkybes. Po to pradėjo bendrauti su R. B., su R. M. ir su B. V.. R. M. pasakojo, kad, būdamas prie šulinio, išgirdo bildesį ir pro langą bandė pažiūrėti, kas yra namo viduje. Be to, jis negalėjo paaiškinti, kodėl buvo užsirakinta nuo jo, kai ji buvo lauke, nors jo sugyventinė buvo viduje. Vėliau buvo bendraujama lauke su R. B., kai M. negirdėjo, ji pasiūlė eiti į namo vidų ir papasakoti jos įvykių versiją. Dar prieš tai parodė žinutę telefone, kas toje žinutėje buvo tiksliai parašyta nepamena, bet esmė – ,,nepriduok jeigu myli“. Nuėję į vidų, R. B. parodė smulkiai, kaip jos mama sėdėjo, tačiau jis neprisimena, su kuria ranka buvo pasirėmusi veidą, sakė, ji buvo girta. Sakė, kad jie buvo užsirakinę dvejas duris, o R. M. viduje nebuvo. Pradėjo pasakoti, kad vartojo alkoholį kartu su B. V. gretimame kambaryje, o L. B. buvo virtuvėje prie krosnies , sėdėjo ant fotelio. Po to R. M. išlaužė vienas, kitas duris ir ji iš kito kambario matė, kaip mama buvo nuvirtusi ant žemės, lyg ją spardė kojomis, tačiau negalėjo tiksliai pasakyti, kiek smūgių sudavė, vieną kartą sakė, kad kelis smūgius, kitą kartą sakė, kad daugiau smūgių. Iš pradžių sakė, kad nespyrė, po to sakė – spyrė gulinčiai į sėdmenis ir į koją. Atkreipia dėmesį, kad jis yra aukštesnis už kaltinamąjį ir tos vietos prie krosnies, kur gulėjo nukentėjusioji, būdamas aukštesnis, pro langą nesimatė.

15. Liudytoja A. V. parodė, kad 2023-07-01 vyko su tarnybiniu automobiliu kartu su V. J.. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė asmuo. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, išsiaiškino, kad ta moteris buvo anksčiau pristatyta į ligoninę, konstatuota mirtis, tada nusprendė nuvykti į jos namus ir išsiaiškinti, dėl ko ji buvo pristatyta į ligoninę. Nuvykę į V. seniūniją pradėjo bendrauti su įtariamuoju, mirusiosios dukra. Tiek vienas, tiek kitas asmuo skirtingai pasakojo įvykio aplinkybes. Dėl to kilo įtarimas, buvo iškviesti kiti pareigūnai ir išsiaiškinta, kad asmuo pastūmė moterį, sudavė jai ir dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. R. B. pasakojo, kad gėrė pas kaimyną alkoholį. Pradžioje pasakė, kad nori nueiti toliau už automobilio, nes bijo sugyventinio, nori papasakoti, kad lyg ir matė, kaip ją pastūmė, kad ir lyg nematė. Baiminosi sakyti, sakė matė, kaip pastūmė. Po to pradėjo įtariamojo klausinėti, kaip jis pamatė nukritusią moterį bei kokiu būdu galėjo pamatyti. Kai atvyko kiti pareigūnai, R. B. pasakė, kad matė, kaip R. M. sudavė ir pastūmė L. B.. Aiškina, kad kaltinamojo ir R. B. parodymai skyrėsi dėl L. B. mirties. Pačioje pradžioje įtariamasis pasakė, kad L. B. nuvirto, kad matė pro langą, kaip ji nuvirto, išlaužė duris, pamatė, kad ji nukritusi ant žemės. R. B. sakė, kad ji lauke laukė. Bet pasirodo, kad iš tikrųjų ji su kaimynu buvo namo viduje. Po to R. B. pasakė, jog bijo prie R. M. kalbėti. Tiek R., tiek R. pradžioje sakė, kad jie buvo lauke, kai pamatė L. nukritusią. Bet po to jie išsiaiškino, kad jie iš tikrųjų buvo namo viduje.

16. Liudytojas V. J. parodė, kad dirba Tauragės AVPK Šilutės r. PK (duomenys neskelbtini) skyriuje. Liepos 1 d. buvo gautas pranešimas, kad ligoninėje mirė L. B. ir reikia pradėti tyrimą dėl mirties priežasties nustatymo. Bendraujant su R. M., jis papasakojo, kad maždaug prieš savaitę L. B. buvo išvežta į ligoninę, kad ji eidama girta visur krisdavo, turėjo problemų su alkoholizmu, krito į griovį, nes ligoninėje jiems pasakė, kad yra įsisenėjusios traumos ir dėl to ji mirė. Paklausus, kur R. B., kaltinamasis pasakė, jog ji išvažiavusi ieškoti asmenų, kurie pagelbėtų dėl laidotuvių. R. B. už kelių akimirkų parvažiavo ir jai grįžus jie pradėjo klausinėti, kaip viskas nutiko. Aiškina, kad abu buvo neblaivūs. Iš pradžių R. aiškino, kad mama išėjusi nuolat girtauja, dažnai eina girtauti pas kaimyną. Kai vakare pasimelžė karves, susitvarkė bidonus, vakare nerado parėjusios motinos, tada apie 22 val. nusprendė eiti jos ieškoti. Po to rado ją miegančią pas kaimyną fotelyje ir paskui pamatė ją nuvirtusią, gulinčią, kvėpuojančią, bet nesąmoningą, tada iškvietė medikus. Kažkuriuo momentu nusprendė pabendrauti su R. B. ir R. M. atskirai. Kolegė pasivedė R. B. į šoną, o jis su R. M. iš pradžių liko kieme, po to nuėjo iki jo namų. Jiems parėjus, kolegė pasakė, kad R. B. užsiminė, jog galbūt kaltinamasis kažką negero jai padaręs, nes išgėręs būna agresyvus, ,,tą mamą drasko, daužyt mėgėjas būdamas girtas, ką nors galėjo jai padaryti“. Bet konkrečiai tuo momentu dar kaip ir neįvardijo. Tada nusprendė nuvykti į įvykio vietą apsižiūrėti, t. y. į B. V. namus. Buvo bendraujama su kiekvienu atskirai, kad negirdėtų vienas kito. Iš pradžių R. B. teigė, kad jie atėję rado ją fotelyje, paskui gulinčią. Tada ji vartojo alkoholį kartu su tuo senoliu troboje, iš pradžių buvo ir R. M., po to jis išėjo, buvo piktas, agresyvus, todėl ji užsirakino su kabliuku laukines duris. Toliau nuėjo su tuo kaimynu vartoti. Tada R. M. aiškino, kad jis sėdėdamas prie medžio pamatė, kaip L. B. nuvirto, po to aiškino, kad nepamatė, o išgirdo, kaip nuvirto, ir nuėjęs pamatė pro langą nuvirtusią L. B.. Po to jis įbėgo į trobą ir rado ją tokios būklės. R. B. aiškino, kad kai ji uždarė duris, išgirdo, kaip atidarė duris, išplėšė kabliuką, pamatė, kaip virtuvėje tempia R. M. motiną, verčia ant žemės, kaip ir numetė ją, tada dar sudavė kelis smūgius. Kai pamatė, kad ji nuo tokių veiksmų yra nesąmoninga, nusprendė išsikviesti greitąją. Vėliau buvo susisiekta su PK viršininku ir jis priėmė sprendimą pasitelkti papildomas pareigūnų pajėgas šiam įvykiui tirti. Atvykus kriminalinės žvalgybos pareigūnams, jie bendravo su kiekvienu atskirai, iš pradžių su R. B., po to bendravimo ji nurodė, kad R. M. smurtavo prieš motiną, kad tai galbūt sukėlė jos mirtį. Po to R. B. parvežė apklausai pas tyrėją. Taip pat nurodo, jog pas R. B. matėsi peties nubrozdinimas.

17. Liudytojas B. G. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, 2023 m. vasarą su kaltinamuoju R. M. sėdėjo (duomenys neskelbtini) vienoje kameroje. R. buvo gerokai sutrikęs, pasakojo labai daug, viską konkrečiai apie tą įvykį, jų bendravimas buvo draugiškas, kaltinamajam reikėjo pagalbos. Aiškina, kad jautė pareigą jam padėti, pašnekėti, kuo galėjo, tuo padėjo – cigaretėmis ir maistu. Kaltinamasis jam pasakojo, kad gavo į kailį apklausų metu. Kaip supranta, kad nuo pareigūnų, kurie jį apklausinėjo tuoj pat po įvykio, kai buvo pareigūnai atvykę į kaimą. Turėjo „Ibupromo“ tabletę ir jam davė, nes pasakojo, kad jam skauda. R. M. pasakojo, į kurias vietas jam pareigūnai sudavė. Teigia, kad buvo atvykęs į apklausą ir pasakojo konkrečiai detales, jog sudavė pailga odine ,,taše“. Nurodo, jog į areštinę R. M. atvyko visas smirdantis kaimo kvapais, rodė sumušimo vietas – strėnas, galvą. Mėlynių nematė, nes neprašė jo parodyti. Teigia, kad norėjo jam padėti, nes jis vargšiškai atrodė, buvo palūžęs. Dėl įvykio situacijos pasakojo, kad jis ,,sėdi lauke terasėlėje kur jis rūko ir girdi smūgį, tarytum į aslą, kažkas tokio, kaip būna, kai žmogus nukrenta. Parėjęs iš terasos į vidų, viduje buvo jo sugyventinė ir dar kažkoks vyresnio amžiaus vyriškos lyties žmogus, senis, ten vyko kaimiški reikalai. Jis rado uošvienę ant grindų, nusprendė skambinti greitajai, paskambino greitajai, greitoji pasakė, kad reikia pakelti ant lovos. Ir toliau, R. paties žodžiais, jam pareigūnai sako – jei rasim pirštų antspaudų ant tos uošvienės, tai būsi kaltas“. Aiškina, jog susitikimo metu perdavė informaciją savo sugyventinei G., kad praneštų apskritai, kad jis čia yra, kad žinotų jo tėvai, ką jis papasakojo, kad reikalingas advokatas. Nurodo, jog paprašė draugės paskambinti R. M. mamai, kad užjudintų visą veiksmą, kad jo artimieji žinotų, kad jis čia yra, tiek dėl siuntinių, tiek dėl visos tos situacijos, kaip viskas įvykę.

18. Apklaustas kaip įtariamasis R. M. parodė, kad kaltu visiškai prisipažįsta ir labai gailisi. R. yra jo gera draugė, jis padeda jos mamai ūkyje, bet taip išėjo dėl girtumo, kaltas yra alkoholis. Ne viską gerai pamena, kaip ir ką padarė R.. Pamena tik, kad jis su R., jos mama ir K. pas R. namuose, vakare, gėrė alų ir degtinę. Pamena, kad vienu metu tarp jo ir R. įvyko konfliktas žodžiu. Jie pradėjo žodžiu konfliktuoti, bet dėl ko, dabar jau negali pasakyti. Jis buvo toks girtas, kad nieko beveik nepamena. Tik pamena, kad policija ir greitoji buvo atvažiavusi ir paskui, kai jam R. pasakė, kad jis jai spyrė, kad ją apvertė ant žemės ir smaugė. Jis tuo negalėjo patikėti, bet iš karto R. atsiprašė, kad taip padarė. Sutinka su tuo, ką sako R., bet jis to nepamena, tačiau neneigia, kad galėjo taip padaryti, ir dėl to labai gailisi. R. dėl to įvykio atsiprašė, ji jam atleido ir abu susitaikė (t. 4, b. l. 132–135).

19. Iš liudytojos L. B. parodymų matyti, kad 2022 m. kovo 6 d. vakare, galėjo būti tarp 21–22 val., pas ją namuose su dukra R., kaimynu K. B. ir R. M. gėrė alų, ,,biški“ degtinės. Jau buvo visi neblaivūs, girti. Begeriant vienu metu R. su R. išėjo parūkyti, o ji su K. liko kambaryje. Jai būnant kambaryje staiga išgirdo dukros R. šaukimą. Ji šaukė: ,,mama padėk“ ar kažkaip panašiai. Nieko nelaukdama ji atsikėlė ir nuėjo pažiūrėti, kas nutiko jos dukrai, dėl ko ji šaukia. Atėjusi į koridorių pamatė, kad dukra R. guli ant žemės. Paklausė R., kas nutiko. Ji pasakė, kad ją sumušė R., tačiau R. jau nebebuvo, jis buvo išėjęs. Tada dukrai R. kartu su K. B. padėjo pareiti į kambarį, nes ji sakė, kad skauda nugarą. Buvo jai bloga iš pradžių, padavė jai vandens atsigerti. R. sakė, kad ją R. parvertė ant žemės ir jai gulinčiai spyrė ir spaudė kaklą. Tačiau ji to įvykio nematė ir nieko konkrečiai apie jį nurodyti negali (t. 1, b. l. 106–109).

20. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad 2022-03-06 22.40 val. R. B. nustatytas 3,10 prom. girtumas, o 2022-03-06 22.47 val. R. M. nustatytas 2,82 prom. girtumas (t. 1, b. l. 135–137).

21. Įtariamasis R. M. 2023-07-02 pirmos apklausos metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo. Visa tai įvyko todėl, kad buvo girtas. 2023 m. birželio mėnesio ar tai 19, ar 20 d., tiksliai dienos nepamena, bet galėjo būti ir birželio 20 d., vakare apie 21.30 val., jis su savo sugyventine R. B. nuėjo pas kaimyną B. V. dar išgerti alkoholinių gėrimų. Abu su R. jau buvo apsvaigę nuo alkoholio, jis pats jau buvo gan nemažai išgėręs. Kai nuėjo pas B. V., netrukus lyg atėjo L., kuri yra R. mama, ji taip pat buvo neblaivi. Tada jie visi, t. y. jis, R., L. ir B., gėrė virtuvėje degtinę. Begeriant L. užmigo sėdėdama fotelyje virtuvėje. Po to jis pradėjo R. sakyti, kad jau gana, reikia eiti namo, tačiau ji dar nenorėjo eiti. Jis tada išėjo į lauką parūkyti ir jie užkabino iš vidaus duris. Kodėl jie užkabino duris, nežino, bet tuo metu jis dar buvo ramus. Norėdamas įeiti į vidų, jis stipriau patraukė į save duris ir kabliukas išsikabino. Tada įėjo į vidų, į virtuvę, matė miegančią fotelyje L., o R. su B. V. buvo gretimame kambaryje. Jie ten dar vartojo alkoholinius gėrimus. Tada jis vėl sakė R., kad laikas namo, kad reikės anksti keltis ir eiti prie gyvulių, tačiau ji į jį nereagavo. Jis dar išgėrė truputį degtinės. Vėl išėjo į lauką ir netrukus vėl sugrįžo. Tada nuėjo į virtuvę prie miegančios L. ir ją rankomis pajudino, t. y. norėjo pažadinti, bet ji nereagavo, miegojo. Tada jis vėl išėjo parūkyti ir, kai sugrįžęs vėl sakė, kad reikia eiti namo, o į jo pasakymus nė vienas nereagavo, tada įpyko, ,,kažkas manyje užvirė“, t. y. savęs nebegalėjo kontroliuoti, nes jau buvo išgėręs daug alkoholio, susisuko galva ir priėjęs prie miegančios L. jai dar koja įspyrė į šlaunį, kurią – nepamena, ir dešinės rankos delno apačia sudavė ne mažiau kaip 5 kartus L. į galvą, pataikė kažkur virš kairės ausies, gal į smilkinį, tada matydamas, kad L. vis tiek neatsibunda, suėmė iš už nugaros rankomis L. už pažastų ir ją pakėlė, bet jos neišlaikė, nes ji buvo stamboka moteris, ir ji nukrito ant grindų prie krosnies, ant pilvo. Tada dar gulinčiai jai koja įspyrė apie 2–3 kartus į šlaunį, sakydamas keltis. Bet ji nereagavo. Kraujo nebuvo. Jis išgirdęs, kad L. lyg gargaliuoja, buvo keistas knarkimas, tai sakė R. skambinti greitajai, ir ji paskambino. Ką ji pasakė, tiksliai nepamena, bet lyg sakė greitajai, kad mama nuvirto. Telefonu R. pasakė paguldyti L. į lovą ant šono, tai jie taip ir padarė, matė tada, kad L. šiek tiek iš nosies bėgo kraujas. Kai jis sudavė smūgius L., tuo metu V. buvo kambaryje. Ar R. matė, kaip jis sudavė smūgius, nežino. Kadangi jis buvo girtas, todėl galėjo kai kurias aplinkybes ir nurodyti netiksliai, klysti. Suduodamas smūgius neturėjo tikslo jos nužudyti, nesuvokė, kad nuo jo suduotų smūgių L. gali mirti, jis tiesiog norėjo, kad ji atsibustų. Jie gyveno kartu su R. mama, visi trys kartu. Su R. gyvena kaip sugyventiniai apie 5 metus. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tai buvo pirmas kartas, kai jis sudavė smūgius L. (t. 4, b. l. 150–153).

22. Parodymų patikrinimo vietoje R. M. patvirtino savo pirminius parodymus ir parodė, kur pas B. V. namuose fotelyje sėdėjo L., kaip jai miegančiai tris kartus spyrė į koją, kaip kumščiu sudavė L. į galvą, kaip ją rankomis suėmė ir pakėlęs pastūmė ant grindų, kaip ji nukrito ant pilvo, kaip jai gulinčiai įspyrė ir sudavė į galvą, kaip po to ją pakėlė ir paguldė į lovą (t. 4, b. l. 178–191).

23. Apklaustas 2023-07–07 įtariamasis R. M. savo parodymus patikslino, nurodydamas, jog iš tikrųjų smūgiai L. B. buvo suduoti kumščiais ir ji ne pati nuvirto, kai jis ją pakėlė nuo fotelio, o ją pakėlė ir pastūmė, ir ji nukrito ant grindų netoli krosnies (t. 4, b. l. 158–161).

24. Įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 165–171).

25. Kitų objektų apžiūros protokole aprašytas R. B. pokalbis su bendrojo pagalbos centro operatore (t. 3, b. l. 6–10).

26. Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas liudytojos E. M. pateiktas garso įrašas (t. 3, b. l. 29–40).

27. Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėta įtariamojo R. M. mobiliojo ryšio telefone rasta informacija. Tarp susirašinėjimų rasta 2023-06-06 R. B. siųsta žinutė R. M. – ,,atstok manes ir mamos nemusi“, ,,Ryt tau bus du pareiškimai“. 2023-07-01 R. M. rašyta žinutė R. B.: „Jai myli padaryk kad y mentyna varyt nereiketu“ (t. 3, b. l. 135–148).

28. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole fiksuotas 2023-10-07 R. B. pokalbis su vyriškiu, kur R. B. pasakoja apie įvykį, susijusį su jos mama. R. B. pasakoja, kad ,,<...>aš užrakinau staigiai duris, nes V. virtuvėj buvo, sako užrakink, nes jis kažkoks nervuots atrodo. Po to R. duris išlaužė, o aš su tuo V. vyniuką įkaliau, a da valstybinės lašiuką turėjau kažką tai. A pradėjo aplink langus šokinėti tas R., šūkauti žinai, ir po to. nu esmė buvo viskas akimirksniu. Ir išlaužęs duris, tai kas V. tas kabuks blet ne šarvotas tas duris, o tas vidines. Nu ir vsio, nu toks akimirksnis, kad aš spėjau išbėgti pro kambarį pamačiau plyšį, kad jau lauž duris nu, jau žiūru vert daužė į tas<...>“, ,,<...> nu ten ant cemento kur vertė tiesiai su galva trenkėsi ir į dureles geležines špyžines žinai.<...>“, ,,<...>nespėjau sureaguot, nu spėjau atitraukt biški, bet jau po laiko nu, staigiai už telefono ir greitąjai skambinau. O tą asilą atitraukiau kūrva, sakau kūrva, asile ką darai. A jis buvo užmigęs, a jis priepuolį gavęs, aš neįsivaizduoju, kas jam buvo.<...>“ (t. 3, b. l. 182–185).

29. Specialisto išvadoje Nr. M 269/2023 (03) nurodyta, kad L. B. mirė nuo galvos sumušimo. Tai nurodo: poodinė kraujosruva dešinio skruosto srityje; odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje; kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, suspaudžianti galvos smegenis, kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje, intrasmegeninė kraujosruva galvos smegenų dešinėje smilkininėje skiltyje, sumušimo židinys galvos smegenų dešinėje kaktinėje skiltyje, tai komplikavosi galvos smegenų edema, cerebrine koma, centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu (t. 3, b. l. 95–102).

30. VTMT Vilniaus skyriaus ekspertizės akto išvadoje Nr. EKM 48/2024(01) konstatuota, kad L. B. nustatyti šie sužalojimai: galvos sužalojimai (dešinio skruosto ir smilkinio, kairės ausies ir nosies sumušimai, trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu) galėjo būti padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktas ir būdingi smūgių sudavimui, galbūt rankomis ar kojomis. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2022-06-20. Labiausiai tikėtina, kad dešinio skruosto ir smilkinio sumušimas (tiriamoje dalyje sužalojimas Nr. l) yra tiesiogiai sietinas su mirtį lėmusiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, todėl jis atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Kiti galvos sužalojimai (tiriamoje dalyje sužalojimas Nr. 2–3) tiek kartu, tiek atskirai vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Smulkios poodinės kraujosruvos krūtinėje, nugaroje, galūnėse tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, jos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su mirtį lėmusiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu. Dauguma iš šių kraujosruvų (išskyrus kraujosruvas kelių srityje) sprendžiant iš jų spalvinių pakitimų, galėjo būti padarytos hospitalizacijos metu nuo medicininių manipuliacijų. Poodinės kraujosruvos ant kelių galėjo būti padarytos pačiai nukentėjusiajai atsitrenkiant į kietus bukus paviršius iki nagrinėjamo įvykio. L. B. nenustatyta ligos, kuri galėjo turėti įtakos jos mirčiai. L. B. mirties priežastimi buvo galvos sumušimas, dėl kurio įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (ūminė subdurinė hematoma) virš dešinio smegenų pusrutulio. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu bei dėl to progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu.

Sužalojimų, kurie būtų būdingi smūgiams metaliniu žarstekliu (pvz., pailgos formos kraujosruvų, odos nubrozdinimų ar žaizdų) L. B. kūne nenustatyta (t. 6 t., b. l. 112-119).

31. Specialisto išvadoje Nr. G 672/2023 (03) nurodyta, kad R. M. konstatuota: odos nubrozdinimai kairio peties nugariniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kairėje kojoje, kurie atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Nubrozdinimai petyje padaryti 1–3 paros, poodinė kraujosruva kairėje kojoje padaryta 7–9 paros iki objektyvios apžiūros. Apžiūra baigta 2023-07-11 (t. 4, b. l. 197).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

32. Taigi aptarti įrodymai leidžia kolegijai teigti, kad būtent kaltinamasis R. M. padarė jam inkriminuojamas veikas.

33. Kaltinamojo R. M. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis 2022 m. kovo 6 d., apie 21 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo koridoriuje, žodinio konflikto metu pastūmė R. B., dėl to ji nugriuvo ant žemės, tada paėmęs už kaklo jį spaudė ir po vieną kartą gulinčiai R. B. spyrė į galvą ir nugarą, taip nukentėjusiajai R. B. sukėlė fizinį skausmą.

34. Šioje byloje nustatyta, kad Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė 2022-07-26 nutarimu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, nutraukė R. M. ikiteisminį tyrimą (BK 140 str. 1 d.), jam susitaikius su nukentėjusiąja R. B., bei jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleido. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas 2202-07-20 nutartimi minėtą prokurorės nutarimą patvirtino. Klaipėdos apygardos prokuroras 2023-10-25 nutarimu atnaujino minėtą nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl R. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., motyvuojant tuo, kad M. M., nepraėjus 1 metams, įtariamas padaręs naujus tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d. ir 129 str. 1 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja 2022-10-27 nutartimi minėtą prokuroro nutarimą patvirtino. Kadangi R. M. nepraėjus 1 metams padarė naujus tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 140 str. 2 d., todėl turi atsakyti už visas padarytas nusikalstamas veikas.

35. Nors kaltinamasis neigia padaręs šią veiką, tačiau jo kaltę patvirtina aptarti nukentėjusiosios, liudytojos L. B. bei įtariamojo R. M. parodymai, duoti prieš nutraukiant ikiteisminį tyrimą, jam susitaikius su nukentėjusiąja R. B.. Pažymėtina, kad įtariamajam nepripažinus kaltės nebūtų sąlygų visumos taikyti BK 38 straipsnį.

36. Kaltinamasis R. M. taip pat neigia vartojęs smurtą prieš L. B., tačiau jo tokie parodymai prieštarauja surinktiems šioje byloje ir gautiems teisėtais būdais įrodymams. Kolegija mano, kad kaltinamojo R. M. pirminiai parodymai bei jo duoti parodymai parodymų patikrinimo vietoje metu atitinka faktines bylos aplinkybes. Pažymėtina, jog, atliekant paminėtus proceso veiksmus, kaltinamasis nurodė suduotų L. B. smūgių lokalizaciją bei jų skaičių, kurie šiek tiek skyrėsi, tačiau jis pripažino aplinkybę, jog sudavęs (rankos delno apačia, kumščiais) fotelyje sėdinčiai L. B. smūgius į galvą.

37. Atkreiptinas dėmesys, jog teisėjų kolegija netiki kaltinamojo duotais parodymais apie tai, kad gynėjas apklausoje dalyvavo tik 5 ar 10 minučių ir po to išėjo ir, ką pareigūnai jam liepdavo, tą pasirašydavo net neskaitęs. Priešingai, negu nurodo kaltinamasis, iš pirmos apklausos vaizdo įrašo matyti, kad ši apklausa užtruko 43 min., iš parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašo matyti, kad šis proceso veiksmas užtruko 58 min., 2023-07-07 įtariamojo apklausa užtruko 44 min. Pažymėtina, kad visų minėtų proceso veiksmų atlikime aktyviai dalyvavo gynėjas advokatas P. Remeika. Be to, kaltinamasis apie tai, kad susipažino su minėtais protokolais, savo ranka parašė, jog ,,parašyta teisingai“, o 2023-07-02 protokole pažymėjo dar ir ,,perskaičiau“ ir pasirašė. Tad šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo R. M. teisė į gynybą pažeista nebuvo.

38. Kartu pažymėtina dar ir tai, jog Tauragės apylinkės teismo 2023-07-03 protokole (t. 4, b. l. 21–22), sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo – klausimą, užfiksuoti R. M. parodymai, kad ,,pripažįstu tokio nusikaltimo padarymu ir labai gailiuosi, labai norėčiau pasitaisyti, žinau, kad blogai padariau“. Klaipėdos apygardos teismo 2023-07-12 nutartyje (t. 4, b. l. 42–45) nurodyta, jog R. M. teisme paaiškino, kad L. B. buvo girta ir snaudė fotelyje. Negalėdamas jos prižadinti, prieš L. B. pavartojo smurtą. Suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas, siekė ne jos nužudymo, o norėjo, kad pastaroji eitų pašerti ir pamelžti jos ūkyje laikomų 7 karvių. Jis nesitikėjo, kad jo pavartotas smurtas gali sukelti mirtinas pasekmes.

39. Apklausti šioje byloje policijos pareigūnai kategoriškai neigė, jog prieš kaltinamąjį vartojo psichologinį bei fizinį smurtą. Kaltinamasis parodė, jog į jo galvą buvo numesta odinė rankinė, vežant į teismą M. J. sudavė 3–4 kartus į sprandą, K. B. buvo prispaudęs jam veide kažkur prie ausies, liudytojas B. G. parodė, jog, būnant Klaipėdos m. areštinėje, R. M. jam skundėsi ir rodė vietas, į kurias pareigūnai jam sudavė smūgius – strėnas, galvą, liudytoja E. M. parodė, kad B. G. draugė, vardu G., jai papasakojo, kad pareigūnai sūnų išvežė vienokį, o parvežė kitokį, jam skaudėjo nugara. Teisėjų kolegija pažymi, jog, būdami (duomenys neskelbtini), kaltinamasis ir liudytojas B. G. parodymus galėjo suderinti.

40. Tai, kad prieš kaltinamąjį nebuvo vartojamas joks fizinis smurtas, patvirtina specialisto išvada Nr. G 672/2023 (03), nes joje nurodyta, kad R. M. konstatuota: odos nubrozdinimai kairio peties nugariniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kairėje kojoje, jie atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Nubrozdinimai petyje padaryti 1–3 paros, poodinė kraujosruva kairėje kojoje padaryta 7–9 paros iki objektyvios apžiūros.

41. Reikia paminėti ir tai, kad nukentėjusioji R. B. teisiamajame posėdyje negalėjo konkrečiai pasakyti, kokį smurtą prieš jos mamą pavartojo kaltinamasis bei konkrečiai į kokias kūno vietas buvo suduoti smūgiai, išskyrus tai, jog R. M. pastūmė ją į krosnies pusę ir kad ji pamatė, jog kaltinamasis sudavė mamai kažkiek smūgių. Negalėjimą konkretizuoti pavartotą fizinį smurtą prieš jos mamą motyvavo tuo, kad po įvykio praėjo maždaug pusė metų, todėl ji neatsimena. Tačiau 2023-07-01 apklausos metu ji parodė, jog R. M. išplėšė durų kabliuką ir, įėjęs pro duris, jis iš karto priėjo prie virtuvėje sėdinčios ir miegančios fotelyje jos mamos ir pradėjo ją trankyti rankomis, lyg delnu. R. šaukė, keikėsi ir norėjo pažadinti mamą, kad ši eitų namo. Jis delnu jai sudavė apie 5 kartus, tačiau, kur pataikė, nematė. Kai R. M. įėjo į virtuvę, ji tuo metu buvo su B. V. kambaryje, bet jam įėjus ji per kampą pažiūrėjo į virtuvę, kur nuėjo R., ir tada pamatė, kad jis šaukdamas ir keikdamasis sudavė mamai smūgius. Sudavęs lyg delnu smūgius jos mamai, jis ją suėmė rankomis už pečių ir parvertė ant betoninių grindų prie pat krosnies. Ji matė, kaip mamai R. M. dar spyrė koja apie tris kartus į kūną. Kur tiksliai pataikė, ji nepastebėjo, viskas įvyko labai greitai.

42. Svarbu pažymėti dar ir tai, kad atvykusiems į įvykį policijos pareigūnams R. B. pasakė, jog bijo kalbėti prie R. M., nurodė, kad R. M. smurtavo prieš motiną, kad tai galbūt sukėlė jos mirtį.

43. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija netiki R. M. ikiteisminio tyrimo metu pakeistais ir teisme duotais parodymais bei mano, kad tai yra kaltinamojo gynybinė taktika, todėl, be kitų nuosprendyje išvardytų objektyvių duomenų, nukentėjusiosios bei aptartų liudytojų parodymų, grindžiant R. M. kaltę, yra pagrindas remtis ir jo pirminiais parodymais.

44. Taigi šių duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent R. M. tyčia nužudė L. B.. Suduodamas L. B. smūgius į galvą, kaltinamasis neturėjo tikslo ją nužudyti, ir tai reiškia, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia, tarp R. M. L. B. padaryto galvos sumušimo, dėl kurio įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (ūminė subdurinė hematoma) virš dešinio smegenų pusrutulio, ir jos mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

45. VTMT Vilniaus skyriaus ekspertizės akto išvadoje Nr. EKM 48/2024(01) ekspertai patikslino specialisto išvadą Nr. M 269/2023 (03) konkretizuojant padarytus sužalojimus, tačiau skirtumo bei esminių prieštaravimų išvadose nėra. Esant šioms aplinkybėms tikslintinas kaltinimas dėl L. B. padarytų galvos sužalojimų, nurodant, kad taip padarydamas galvos sužalojimus – kairės ausies ir nosies sumušimus, dešinio skruosto ir smilkinio sumušimą, kuris lėmė kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu (ūminė subdurinė hematoma) virš dešinio smegenų pusrutulio, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą ir tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu bei dėl to progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl to nuo patirtų sužalojimų 2023-06-30 L. B. mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

46. Kaltinamojo R. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes jis nužudė bejėgiškos būklės žmogų, t. y. B. V. priklausančiame gyvenamajame name, virtuvėje, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė ne mažiau kaip 5 kartus rankomis sėdinčiai ir miegančiai fotelyje L. B. (nustatyta etanolio koncentracija kraujyje 3,10 promilių) į galvą, po to, suėmęs pastarąją rankomis už pečių, parvertė ją, dėl to L. B. griuvimo metu galva atsitrenkė į grindinius ir spyrė kojomis ne mažiau kaip 3 kartus gulinčiai nukentėjusiajai L. B. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas galvos sužalojimus – kairės ausies ir nosies sumušimus, dešinio skruosto ir smilkinio srities sumušimą, kuris lėmė kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu (ūminė subdurinė hematoma) virš dešinio smegenų pusrutulio, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą ir tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu bei dėl to progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl to nuo patirtų sužalojimų 2023-06-30 L. B. mirė Klaipėdos universiteto ligoninėje. Taip R. M. tyčia nužudė L. B..

47. Kaltinamojo R. M. veiksmai kvalifikuotini dar ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis mušdamas šeimos narį – sugyventinę R. B. – padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, R. M. priklausančio gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia pastūmė R. B., o šiai nukritus ant plytų krūvos, sudavė rankomis nenustatytą skaičių kartų į galvą bei ją tempė lauko keliuku, taip nukentėjusiajai R. B. padarė kairio peties odos nubrozdinimą.

48. R. M. dėl šios veikos taip pat savo kaltę neigia, tačiau jo kaltę patvirtina aptarti nukentėjusiosios R. B., liudytojų K. B. ir R. M. parodymai bei specialisto išvada Nr. G 672/2023 (03).

IV. Civilinis ieškinys

49. Tenkintinas pareikštas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys, nes dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusiosios L. B. sveikata ir ji gydėsi ligoninėje ir tuo padaryta turtinė žala. Kadangi nukentėjusiosios gydymo išlaidos apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, PSDF biudžetui padaryta 8 121,42 Eur žala, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo R. M..

V. Bausmių paskyrimo motyvai ir kt. klausimai

50. Kaltinamojo R. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra.

51. Kolegija, skirdama bausmę kaltinamajam R. M., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindama BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis R. M. neteistas, tačiau Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė 2022-07-26 nutarimu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, nutraukė R. M. ikiteisminį tyrimą (BK 140 str. 1 d.), jam susitaikius su nukentėjusiąja R. B., ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleido. Pažymėtina, kad kaltinamasis padarė vieną labai sunkų, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, bei du nesunkius nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys, jog jis 2 kartus baustas administracine tvarka, yra įrašytas Psichikos sveikatos centro įskaitoje, jam diagnozuotas organinis asmenybės sutrukimas, psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį. Be to, jam nuo 7 metų amžiaus nustatytas neįgalumas, darbingumo lygis – 35 procentai, 2023-07-05 diagnozuota išplitusi idiopatinė epilepsija ir epilepsiniai sindromai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei esant vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nesant lengvinančių aplinkybių R. M. skirtinos mažesnės už vidurkį sankcijoje numatytų už padarytus nusikaltimus terminuoto laisvės atėmimo bausmės.

52. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms kategorijoms.

53. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – žarsteklis ir R. M. rūbai ir biologinės kilmės pėdsakų nuoplovos, saugomos Tauragės AVPK, – sunaikintini. R. M. mobiliojo ryšio telefonas – ,,Samsung A 20“ su SIM kortele, saugomas Tauragės AVPK, – grąžintinas R. M..

54. Iš kaltinamojo priteistinos priskaičiuotos kelionės išlaidos – 11,11 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį penkiems mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą dešimčiai metų laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį devyniems mėnesiams laisvės atėmimo;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes, paskirtas šiuo nuosprendžiu, subendrinti ir nustatyti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo bei suėmimo nuo 2023-07-01 iki 2024-12-12 laiką.

Kardomąją priemonę, iki nuosprendis įsiteisės, palikti suėmimą.

Pareikštą Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. M. 8 121,42 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 11,11 Eur proceso išlaidų valstybei.

Klaipėdos apygardos teismo 2023-09-23 nutartimi R. M. pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į visų rūšių turtą iki civilinių ieškinių įvykdymo palikti.

Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęsiamas pareikštam civiliniam ieškiniui trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimams užtikrinti.

Daiktinius įrodymus – žarsteklį ir R. M. rūbus ir biologinės kilmės pėdsakų nuoplovas, saugomas Tauragės AVPK, – sunaikinti. R. M. mobiliojo ryšio telefoną – ,,Samsung A 20“ su SIM kortele, saugomą Tauragės AVPK, – grąžinti R. M..

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.