- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-04
- Bylos Nr.
- eI3-2857-1047/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00968-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- A. B., K. G. B., J. J.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovams A. B., K. G. B. ir J. J. (R. V. B. paveldėtojai) dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašo priteisti iš atsakovų A. B., K. G. B. ir J. J. (R. V. B. paveldėtojai) (toliau – ir atsakovai) 202,92 Eur dydžio skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2018 m. gruodžio 12 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Priteistas grąžintinas lėšas ir palūkanas prašo nurodyti pervesti į NMA sąskaitą Nr. LT207300010084024685, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant 2018 m. spalio 12 d. rašto numerį – BRK-4892.
Prašyme NMA nurodė, kad R.V. B. 2015 m. birželio 11 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (reg. Nr. 15-1012084193-A1-1) (toliau – 2015 m. Paraiška), kurioje buvo deklaruota 4,40 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos Europos Sąjungos išmokos. 2015 m. pateikta Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d, įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (originali redakcija / 2015 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 3D-500 redakcija) (toliau – ir EKOP taisyklės).
R. V. B. iki 2016 m. gegužės 23 d. buvo išmokėta 843,72 Eur kompensacinių išmokų suma, o pagal 2015 m. Paraišką turėjo būti išmokėta 640,80 Eur, t. y. 202,92 Eur mažiau. Po paramos išmokėjimo, buvo nustatyta, kad R. V. B. priklauso mažesnė paramos suma nei buvo išmokėta dėl nustatytų paraiškoje deklaruotų netinkamų paramai plotų, kurie identifikuoti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui atnaujinus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę.
NMA, nustačiusi, kad R. V. B. buvo išmokėta didesnė parama negu priklauso, vadovaudamasi EKOP taisyklių 61 punktu, peradministravo 2015 m. Paraišką ir priėmė 2018 m. birželio 15 d. sprendimą „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ Nr. SP1-3446(11.2.12E) (toliau – ir 2018 m. birželio 15 d. skolos sprendimas).
VĮ Registrų centras 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (1.23.44)S-8846 „Dėl duomenų iš Testamentų registro teikimo“ informavo NMA, jog mirusios R. V. B. palikimą priėmė atsakovai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalimi, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Vadovaujantis CK 5.52 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. CK 5.52 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma šio kodekso 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka. Taip pat CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Apie priimtą 2018 m. birželio 15 d. skolos sprendimą atsakovai buvo informuoti NMA 2018 m. spalio 12 d. raštu Nr. BRK-4892 „Dėl R. V. B. skolos grąžinimo“ (toliau – 2018 m. spalio 12 d. raštas).
Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą.
Pažymėjo, kad atsakovai NMA 2018 m. birželio 15 d. skolos sprendimo jame nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra galiojantis. Atsakovų skola NMA šiuo metu yra 202,92 Eur. Atsižvelgdama į tai, kad metinis palūkanų dydis yra 5 procentai, NMA prašo teismo iš atsakovų priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinas nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola visiškai susigrąžinama, nenurodant konkrečios jų sumos. Šias palūkanas galutinio atsiskaitymo dieną apskaičiuoja antstoliai.
Atsakovai atsiliepimo į NMA prašymą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas byloje kilo dėl atsakovų A. B., K. G. B. ir J. J. (R. V. B. paveldėtojai) 202,92 Eur dydžio skolos už neteisėtai gautas išmokas ir 5 proc. metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas priteisimo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad R. V. B. 2015 m. birželio 11 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, kurioje buvo deklaruota 4,40 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos Europos Sąjungos išmokos.
R. V. B. iki 2016 m. gegužės 23 d. buvo išmokėta 843,72 Eur kompensacinių išmokų, nors pagal 2015 m. Paraišką turėjo būti išmokėta 640,80 Eur, t. y. 202,92 Eur mažiau.
Po paramos išmokėjimo NMA nustatė, kad R. V. B. priklauso mažesnė paramos suma nei buvo išmokėta dėl nustatytų paraiškoje deklaruotų netinkamų paramai plotų, kurie identifikuoti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui atnaujinus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę. NMA peradministravus R. V. B. 2015 m. Paraišką buvo priimtas 2018 m. birželio 15 d. skolos sprendimas.
Apie priimtą skolos sprendimą atsakovai buvo informuoti 2018 m. spalio 12 d. raštu Nr. BRK-4892 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.
Duomenų, kad atsakovai ginčijo pareiškėjos 2018 m. birželio 15 d. sprendimą „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ Nr. SP1-3446 (11.2.12E) nėra, todėl pareiškėja pradėjo išieškojimo procedūrą.
Kartu su prašymu NMA pateikė teismui VĮ Registrų centro 2018 m. rugsėjo 27 raštą Nr. (1.23.44)S-8846 „Dėl duomenų iš Testamentų registro teikimo“. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog mirusios R. V. B. palikimą priėmė atsakovai, todėl NMA pagrįstai R. V. B. susidariusią skolą prašo priteisti iš atsakovų (CK 5.52 straipsnis).
Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo: visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis). CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad, jei yra keletas įpėdinių, jie visi už palikėjo skolas atsako solidariai. Toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties. Kai skolininkų pareiga yra solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą.
Teismas pažymi, jog būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 ir kt.).
Kadangi 2018 m. birželio 15 d. sprendimu „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ Nr. SP1-3446 (11.2.12E) buvo konstatuota, kad R. V. B. 2015 m. Paraiškoje deklaravo netinkamus paramai plotus, todėl NMA peradministravus paraišką paaiškėjo, jog minėtam asmeniui buvo išmokėta didesnė, nei jai priklausė kompensacinių EKOP išmokų suma. Šis sprendimas dėl paramos susigrąžinimo įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovų 202,92 Eur paramos lėšas laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
NMA taip pat prašo iš atsakovų priteisti 5 proc. metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2018 m. gruodžio 12 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktas nustato, kad metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Pagal tų pačių taisyklių 15.1 papunktį palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintinos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punktas įtvirtina, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto arba informacijos užregistravimo administruojančiojoje institucijoje. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus.
Iš teismui pateikto 2018 m. spalio 12 d. rašto Nr. BRK-4892 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ matyti, kad juo NMA informavo atsakovus apie 2018 m. birželio 15 d. priimtą sprendimą susigrąžinti 202,92 Eur paramos sumą bei suteikė 60 dienų terminą skolai grąžinti. Taigi, laikėsi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punkte nustatyto reikalavimo suteikti skolininkui 60 kalendorinių dienų terminą lėšoms grąžinti.
Kadangi per nustatytas 60 kalendorinių dienų atsakovai reikalaujamų lėšų negrąžino, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, jiems skaičiuojamos 5 proc. metinės palūkanos nuo lėšų grąžinimo termino pabaigos, t. y. šiuo atveju, kaip teisingai nurodo pareiškėja, nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai grąžinamos.
Taigi nagrinėjamu atveju teismas pareiškėjos reikalavimą priteisti 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2018 m. gruodžio 12 d. nuo negrąžintos lėšų dalies, t. y. nuo 202,92 Eur, iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos, laiko pagrįstu.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos NMA reikalavimai solidariai priteisti iš atsakovų A. B., K. G. B. ir J. J. jos naudai 202,92 Eur dydžio skolą už neteisėtai gautas išmokas ir 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2018 m. gruodžio 12 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos, laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl yra tenkinami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą patenkinti.
Priteisti pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš atsakovų A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. G. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir J. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) solidariai 202,92 Eur (du šimtus du eurus ir 92 euro centų) dydžio skolą už neteisėtai gautas išmokas.
Priteisti pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš atsakovų A. B., K. G. B. ir J. J. 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamų nuo 2018 m. gruodžio 12 d. nuo negrąžintos skolos dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią skola bus visiškai grąžinta.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.